„Jeigu latviai ką daro, tai daro patikimai, nes supranta, kad šykštus moka du kartus. Tuo Latvija labiau primena Vokietiją, nei Lietuvą, kur sprendimai kelių sektoriuje labiau vienadieniai. Tie ypatumai itin svarbūs, nes ilgalaikiai techniniai sprendimai yra strategijos dalis“, – tvirtina kelių ir geležinkelių statybos bendrovės „Panevėžio keliai“ specialistai, kurių statytas objektas Latvijoje pripažintas vienu kokybiškiausių šioje šalyje vykdytų susisiekimo infrastruktūros projektų 2012 metais.
Panevėžiečiams kelininkams buvo įteiktas prestižinės nominacijos „Metų objektas“ antrosios vietos laimėtojo diplomas. Tai – bene pirmasis tokio aukšto lygio valstybinis apdovanojimas, kurį Lietuvos kelių statybos kompanijos yra pelniusios kaimyninėje Latvijoje.
Viena didžiausių Baltijos šalyse kelių ir geležinkelių statybos bendrovė „Panevėžio keliai“ buvo įvertinta už aukštą darbų kokybę vykdant magistralės A8 Ryga-Jelgava-Lietuvos siena (Meitene) dešinės kelio pusės 18,93–29,95 km ruožo kelio dangos rekonstrukcijos darbus. Projekto apimtyje taip pat atliktas tilto per Misos upę remontas.
„Norėtųsi akcentuoti gilias Latvijos kelininkų tradicijas, kurios, mūsų nuomone, yra didžiulė vertybė visomis prasmėmis. Kaip ir aukšta Latvijos kelininkų kompetencija visuose lygiuose. O kai visi dirba atsakingai ir noriai, tai laikas išspręsti problemas sutrumpėja iki minimumo. Labai vertiname techninę paramą, kurią šiame projekte teikė užsakovai, tiek projekto valdymo prasme, tiek statybos eigoje kylančių klausimų operatyviu sprendimu“, – darbo įspūdžiais kaimyninėje Latvijoje pasidalijo apdovanojimą pelniusio projekto vadovas, AB „Panevėžio keliai“ Panevėžio filialo direktoriaus pavaduotojas statybai Saulius Stavinskas.
Dirbdami Latvijoje panevėžiečiai susidūrė su kitokiomis tradicijomis ir kitokiais, tik tos šalies kelių sektoriui būdingais specifiniais reikalavimais. Prie naujų sąlygų reikėjo prisitaikyti ir mokytis dirbti naujame kontekste. Pasak Sauliaus Stravinsko, dalykiškas bendradarbiavimas ir klausimų sprendimas per protingai trumpą laiką, lėmė projekto sėkmę abiems pusėms.
Palyginti su Lietuvos kelių statybos sektoriumi, darbas Latvijoje leido pastebėti tam tikrus darbų organizavimo, atlikimo ir kokybės kontrolės principų skirtumus. Kaip esminį skirtumą būtų galima įvardinti kitokį Latvijos užsakovo požiūrį į rangovą. Pozityviai vertintina ta aplinkybė, kad vykdant ilgalaikius projektus, šiuo atveju – dvejų metų projektą, užsakovas žiemos laikotarpiu, kai darbų vykdyti negalima, perima objektą žiemos eksploatacijai. Rangovas tuo laikotarpiu yra atsakingas už susidariusių išdaužų sutvarkymą, bet ne už kelio valymą pasnigus.
Lietuvoje už objektą tuo laikotarpiu, kai dėl natūralių oro sąlygų ar finansavimo stygiaus darbų vykdyti negalima, yra atsakingas rangovas. Latvijos užsakovai šiuo atveju tikrai yra racionalesni, nes rangovui sudėtinga vykdyti jam nebūdingas funkcijas, įskaitant kelių dangos priežiūrą žiemą. Juolab sudėtinga šiuos kaštus, ypač jeigu darbai sustoja neapibrėžtam laikotarpiui, objektyviai įvertinti ir įkalkuliuoti į pasiūlymo kainą. Įpusėti ir be aiškios tęstinumo galimybės projektai Lietuvoje labiausiai būdingi savivaldybėms.
Latvijoje bendrovė „Panevėžio keliai“ susidūrė ir su kitokia techninės priežiūros vykdymo praktika.