• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Medinės konstrukcijos – daugiaaukščių pastatų ateitis?

Agnė Tamašauskaitė 2021 vasario 23 d.
medinė statyba
Japonijos medienos įmonės „Sumitomo Forestry“ planuojamas statyti aukščiausias pasaulyje medinis pastatas Tokijuje. 350 metrų dangoraižiui ketinama panaudoti 180 tūkst. m3 medienos, kuri sudarys 90 procentų hibridinės medžio ir plieno konstrukcijos.

Nagrinėdami beveik kiekvieno šiuo metu stovinčio daugiaaukščio pastato struktūrą, greičiausiai pamatysime betoną ar plieną kaip šių pastatų pamatines ir atramines konstrukcijas. Tačiau daugeliui naujų pastatų, siekiant geresnio poveikio aplinkai, vis dažniau kaip aukštų pastatų konstrukcija visame pasaulyje naudojama nauja medžiaga – mediena. Ji yra viena seniausių statybinių medžiagų, tačiau daugiausia naudota statant privačius vieno ar dviejų aukštų namus.

Dar neseniai „plyscaper“, arba medinis daugiaaukštis, buvo laikomas utopiniu projektu dėl medienos degumo ir polinkio deformuotis. Tačiau tobulėjančios technologijos ir inovatyvūs sprendimai statybų sektoriuje lėmė, kad šiandien medinės konstrukcijos jau pritaikomos ir daugiaaukščiams, ir komerciniams projektams.

Atgimimas naujame kontekste

Mediena statybų sektoriuje naudojama jau daugybę metų, tačiau medinė statyba XX a. sunyko. Vis dėl to per pastaruosius metus medinės konstrukcijos vėl ėmė sparčiai populiarėti. Medžio atgimimą naujame kontekste lemia keletas priežasčių: auganti tvarumo svarba visuomenėje – medis yra aplinkai palankesnė statybinė medžiaga, trumpesnis statybų laikas naudojant surenkamuosius elementus, statinių lengvumas.

Būtent medžio elementų ekologiškumas ir statybų greitis yra esminės medinių daugiaaukščių populiarumo priežastys. Prie viso to prisideda pažangūs technologiniai medienos apdirbimo būdai ir kaina.

Norvegiskas daugiaaukstis
Tuo tarpu Norvegijoje jau baigtas statyti 85,4 m. aukščio medinių konstrukcijų daugiaaukštis, šiandien vadinamas aukščiausiu pasaulyje mediniu pastatu. Jam užbaigti buvo panaudota 3,5 tūkst. m3 vietinės medienos arba 14 000 medžių.

Vienas iš būdų statyti novatorišką ir ekologišką pastatą yra panaudoti inovatyvias medžio apdirbimo technologijas, kurios jau leido architektams ir inžinieriams pastatyti daugiau nei 85 m aukščio medinį dangoraižį Norvegijoje. Nauji atsparumo ugniai, drėgmei, stiprumo laipsniai griauna nusistovėjusius mitus, kad mediniai statiniai ne tokie saugūs ir ilgaamžiai kaip pastatai iš plieno ar betono. Naujos kartos statybų technologijos užtikrina, kad mediniai daugiaaukščiai bus atsparesni žemės drebėjimams, uraganams ir kitoms gamtos stichijoms.

Tobulėjančios žinios medinių konstrukcijų rinkoje, kylantis gamintojų skaičius ir dėl to auganti konkurencija lemia kainų kritimą. Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkai neseniai baigė 18 mėnesių trukmės tyrimą, kuriame palygino medinį daugiaaukštį su betono ir plieno pastatais. Pasak Statybos fakulteto docento Philipo Oldfieldo, išvados parodė, kad medinį pastatą gaminti vis dar kainuoja brangiau, tačiau sutaupyti padeda galimybė medinius elementus ar modulius iš anksto surinkti gamykloje.

Trumpesnis statybų laikas mažina išlaidas ir riziką dėl neišbaigto projekto, o tai, kad pastatas gali būti užbaigtas greičiau, paspartina investicijų gražą.1 Tai ypač aktualu nuomojamo nekilnojamojo turto (biurų ir daugiabučių) vystytojams. Kylantis populiarumas rinkoje ir krintančios masinės medienos kainos piešia medžio dominuojamą miesto panoramų ateities viziją, kuri jau plėtojasi architektūros įmonėse visame pasaulyje.

Pažangiausia XXI a. statybinė medžiaga?

Šiandien architektai ir inžinieriai aktyviai siekia rasti būdų, kaip naudoti medieną konstrukcijoms daug didesniu mastu nei bet kada anksčiau. Norėdami tai padaryti, jie turi užtikrinti, kad mediena būtų tokia pat stipri kaip ir lig šiol dominuojančios plieno ir betono konstrukcijos. Atsiradęs naujas požiūris į statybą apima vadinamąsias inžinerines medienos konstrukcijas: medines sijas ir santvaras, suprojektuotas ir pagamintas maksimaliam tvirtumui, naudojant laminavimo ar sluoksniavimo procesą. Daugiaaukščių pastatų statyboms naudojami trys pagrindiniai inžinerinių medienos konstrukcijų tipai: klijuotoji mediena, kryžmai sluoksniuota mediena ir laminuota fanera, taip pat kompozitinės medžiagos, ypač medžio ir betono kompozito plokštės. Visų jų tarpusavio derinys yra tai, kas padaro medžio karkasą galima alternatyva plienui ir cementui.

Architektai visame pasaulyje jau prognozuoja, kad mediena bus pažangiausia statybinė XXI a. medžiaga, nes naujos technologijos (kaip kryžminis laminavimas) padaro ją ypač atsparią ugniai.
W350 2
Vis dažniau renkantis naudoti medieną kaip statybinę medžiagą, gamta pamažu grįžta į didmiesčių erdves. Atviros medinės konstrukcijos kuria žmogui artimą, ramią erdvę, iš kurios sklinda medžio šiluma ir švelnumas. (Sumitomo Forestry „W350“ vizualizacija).

Architektai visame pasaulyje jau prognozuoja, kad mediena bus pažangiausia statybinė XXI a. medžiaga, nes naujos technologijos (kaip kryžminis laminavimas) padaro ją ypač atsparią ugniai. Vokietijoje dirbantis architektas Dominykas Marcinonis pasakoja, kad ten medinė statyba yra plačiai paplitusi, tačiau pagrindiniu iššūkiu išlieka gaisrinė sauga: „Konstrukcijos turi gebėti išstovėti, netgi tuomet, kai sudega viskas, kas gali degti. Tam reikalingi pastorinti skerspjūviai, kad dalis elemento galėtų nudegti, bet konstrukcija laikytųsi. Klijuota mediena yra dažnas pasirinkimas dėl jos sandarumo ir atsparumo drėgmei – dėl kryžminio klijavimo suvaržomas medienos brinkimas. Taip pat plokštinių elementų jungtys daug paprastesnės, taupo vietą.“

Klijuotoji mediena (angl. Glued Laminated Timber) – viena moderniausių statybinių medžiagų, kurios laikančioji galia, tenkanti konstrukcijos masės vienetui, didesnė nei plieno, todėl klijuota laminuota mediena tinka visų medinių daugiaaukščių konstrukcijos elementų gamybai, nuo sijų ir statramsčių iki aukštų arkų, stogo skliautų, kurių ilgis gali siekti daugiau nei 150 metrų. Tokie elementai ypač atsparūs drėgmei ir chemiškai agresyviai aplinkai, klijuojant medieną galima pagaminti didelių matmenų elementus ir išgauti konstrukcijų formas, reikalingas įvairiems architektūriniams tūriams. Klijuota mediena susideda iš viena ant kitos klijuojamų medienos lamelių, todėl elementų plotis ribotas, o aukštis ir ilgis – praktiškai ne, matmenys priklauso tik nuo transporto.

Kryžmai sluoksniuota mediena (angl. Cross Laminated Timber) gaminama kryžmai keliais sluoksniais klijuojant lentas (lentjuostes). Kaip statybinė medžiaga dažniausiai naudojama plokščioms, horizontalias apkrovas perduodančioms konstrukcijoms, tokioms kaip grindys ir stogai. Besikryžiuojantys sluoksniai, suklijuoti tarpusavyje skirtingomis kryptimis, užtikrina plokščių matmenų stabilumą pakitus drėgmei ir gerokai sumažina neigiamą poveikį medienai džiūstant. Negana to, suteikia plokštei standumo, todėl šios plokštės gali būti naudojamos kaip standumo membranos, perduodančios horizontalias apkrovas, o klijų sluoksnis užtikrina konstrukcijos sandarumą tiek orui, tiek dūmams. Ši mediena gali būti netinkamas pasirinkimas lenktoms konstrukcijoms, bet kitų architektūrinių apribojimų neturi, todėl vis dažniau naudojama statant daugiabučius namus, pramoninius ir komercinius pastatus, taip pat ir tiltus. CLT gaminama ypač atspari ugniai ir, palyginti su tradicinėmis daugiaaukščių statybinėmis medžiagomis – plienu ir betonu, yra net keliolika kartų lengvesnė. Kryžminės medienos elementų matmenys ir gamybos technologija skiriasi priklausomai nuo gamintojo. Paprastai storis svyruoja nuo 51 iki 400 mm, plotis ne didesnis kaip 4,8 m (paprastai iki 3,2 m dėl transportavimo apribojimų), o ilgis – 20 metrų.

Laminuota fanera (angl. Laminated Veneer Lumber) – struktūrinės medienos rūšis, gaminama suklijuojant tekinimo staklėmis suklotas faneras. Projektuojant medinius daugiaaukščius, naudojama kolonoms, sijoms, santvaroms, taip pat sienoms ir perdangų plokštėms. Maksimalus elementų plotis yra kaip ir kryžmai sluoksniuotos medienos, o ilgis nuo 24 iki 25 m, priklausomai nuo gamintojo. Sijų storis svyruoja nuo 27 iki 75 mm. Horizontalioje konstrukcijoje optimalūs tarpatramiai yra nuo 5 iki 12 metrų.

Tradicinis karkasas naujai

Modernios medinės konstrukcijos gali būti naudojamos įvairiuose statiniuose, nesvarbu, ar tai daugiaaukščiai, ar didelės salės, ar tiltai. Medinių daugiaaukščių konstrukcijos skiriasi nuo tipinių medinių karkasų, paprastai matomų privačių namų arba dviejų ar keturių aukštų daugiabučių namų konstrukcijose. Nors ir kilusios iš tradicinių konstrukcijų tipų, kuriuose jungiamos kolonos ir sijos, tačiau mediniams daugiaaukščiams naudojamos pažangios technologijos, tarp jų ir prieš tai minėtos medienos rūšys, kuriose yra klijuojamosios medienos sluoksniai ir sukuriamos sijos arba plokštės. Konstrukcijos paprastai susideda iš klijuotosios medienos, naudojamos didelių kolonų, sijų ir įstrižų jungčių gamybai. Ant jų statomos kryžmai sluoksniuotos medienos perdangos, stogo konstrukcijos ir išorinės sienos. Tokio karkasinio rėmo tvirtumas pasiekiamas įstrižai sumontuotomis standžiomis jungtimis su kolonomis. Ši medinių daugiaaukščių konstrukcinė sistema leidžia laisvai ir lanksčiai planuoti erdvę, nes nėra vidinių laikančiųjų pertvarų.

Medinių elementų santykinis lengvumas leidžia surinkti grindų ir sienų dalis gamykloje ir atgabenti į statybvietę, smarkiai sutrumpinant reikalingą statybų laiką. Surenkamųjų elementų montavimas taip pat reiškia, kad pastato konstrukcijos gali būti suprojektuotos taip, kad būtų maksimaliai padidintas energinis naudingumas, nes atskiri komponentai atidžiai ir tiksliai sukonstruojami gamykloje. Sujungus medinius modulius tarpusavyje, dėl dvigubos struktūros galima pasiekti puikią garso izoliaciją, o dėl paprastumo ir greičio ši sistema yra itin tinkamas sprendimas statant papildomus aukštus ant jau esančių pastatų. Surenkamieji elementai ar moduliai Skandinavijos šalyse yra įprastas medinių daugiabučių statybų būdas.

Statant medinius daugiaaukščius, kolonų ir sienų dydis padidėja, sumažėja tinkamas naudoti plotas, o tai atbaido investuotojus. Kuo aukštesnis pastatas, tuo praktiškesniu pasirinkimu tampa hibridinės konstrukcijos. Dažnai pastato centrinė konstrukcija, liftų šachtos ar laiptinės yra iš betono ir plieno, o grindys ir išorinės sienos lieka inžinerinės medienos (kryžminės ir klijuotos) elementais. Kitu atveju naudojama inžinerinės medienos pastato šerdis ir grindų plokštės su plieninėmis sijomis, taip užtikrinančiomis optimalų tąsumą, nes plienas gali ištempti daugiau nei medis, šios sijos išlaiko konstrukciją ekstremaliomis išorinėmis sąlygomis, tokiomis kaip žemės drebėjimas ar stiprus vėjas. Tuo tarpu medienos-betono kompozitinės perdangos plokštės padidina standumą, laikomąją galią, apsaugą nuo triukšmo. Naudojant hibridinę sistemą, taip pat galima padidinti optimalius tarpatramius. Tokia sistema yra lanksti, pritaikoma individualiam projektui. Mediena kartu su kitomis statybinėmis medžiagomis dar labiau paįvairina daugiaaukščių pastatų architektūrines galimybes.

Didžiausias iššūkis – jungtys

Inžinerinės medienos konstrukcijų pagrindas yra jungtys. Medinių elementų ir plokščių gamyba – lengvoji dalis, o didžiausiu iššūkiu tampa šių elementų jungimas tarpusavyje. Yra sakoma, kad konstrukcija iš esmės yra jungčių junginys, atskiriamas sijų ir kolonų. Šis apibūdinimas ypač tinkamas medinėms konstrukcijoms.

Neturint daug patirties medienos inžinerijos srityje, dažnai yra bandoma sujungti medieną panašiai kaip plieno konstrukcijas, naudojant didelių gabaritų šonines plokštes ir daugybę varžtų. Nors šis požiūris kartais pasiteisina, retai tai yra pats praktiškiausias ar efektyviausias būdas sukonstruoti medinę jungtį ir retai pats estetiškiausias sprendimas atvirai konstrukcijai. Medinių konstrukcijų jungtis reikėtų sukonfigūruoti taip, kad konstrukcinės apkrovos pirmiausia būtų perduodamos atraminiams elementams, o varžtais pasikliaujama tam, kad būtų galima išlaikyti atsitiktines apkrovas. „Masyvūs inkarai vis tiek reikalingi horizontalias apkrovas perduodančių sienų kampuose. Problemų sukuria ir triukšmo tilteliams panaikinti reikalingi elementai, kurie sumažina kai kurių jungčių laikomąją galią“, – papildo architektas D. Marcinonis.

Dominuoja pagrindinės dviejų tipų medinių konstrukcijų jungtys: metalinės ir tradicinės medžio jungtys. Pastarosios konstruojamos su specialiai išfrezuotomis iškyšomis, kad medžio elementai jungtųsi tarpusavyje išvengiant metalinių jungių. Jos gana dažnai naudojamos vieno aukšto namų statybai, o dėl apdirbimo CNC staklėmis tokios jungtys vėl įmanomos ir didesnių projektų konstrukcijoms. Viena tokių – x-fix tipo jungtis, plačiai vystoma, architektus dominanti dėl kainos, greitesnio surinkimo, lengviau išardomos konstrukcijos pakartotiniam naudojimui. Vis dėlto sunkumų kelia tokių jungčių skaičiavimai ir patikimumas dėl drėgmės, todėl medinių daugiaaukščių konstrukcijose dominuoja metalinės jungtys. Pirmiausia todėl, kad pagaminimas nereikalauja brangios įrangos ir tokias jungtis lengva ir greita surinkti statybų aikštelėje. Nereikėtų pamiršti, kad mediena yra organinė medžiaga, kintanti sezoniškai – besiplečianti ir susitraukianti keičiantis drėgmės kiekiui ore. Labai svarbu projektuojant jungtis atsižvelgti į galimus medienos elementų pokyčius dėl temperatūros ir drėgmės skirtumų. Plieninių plokščių ir kampainių naudojimas jungtyse padeda sulaikyti matmenų keitimosi judesius, dėl kurių medžio elementai ima trūkinėti.

Aukščiausias pasaulyje pastatas iš medžio

Norvegijos Briumiundalio mieste jau baigtas statyti 85,4 m aukščio medinių konstrukcijų daugiaaukštis, vadinamas aukščiausiu pasaulyje mediniu pastatu. Studijos „Voll Arkitekter“ suprojektuoto pastato plotas užima daugiau nei 10 500 m2 ir išsiskiria tiek architektūrine išvaizda, tiek revoliuciniu medienos naudojimu statyboje. Pastato architektų teigimu, svarbiausias šio projekto tikslas yra parodyti, kad įmanoma pastatyti aukštus, sudėtingus medinius pastatus, ir taip įkvėpti kitus pažvelgti į medinės statybos galimybes.

Pagrindines laikančiąsias konstrukcijas sudaro didelio masto klijuotosios norvegiškos medienos santvaros išilgai fasadų, taip pat vidinės kolonos ir sijos. Santvaros laiko apkrovas horizontalia ir vertikalia kryptimi ir suteikia pastatui reikiamo tvirtumo. Trijų liftų ir dviejų laiptų antrinei apkrovai pasirinktos kryžmai sluoksniuotos medienos sienos, o dideli surenkamieji fasado elementai yra pritvirtinti prie medinių konstrukcijų išorės. Kaip ir su daugeliu medinių pastatų, sumuštinių tipo sienų elementai buvo surinkti gamykloje panaudojus nedegią izoliaciją ir su jau pritvirtintomis išorinėmis plokštėmis. Pasak „Voll Arkitekter“ komandos, projektuojant medinį daugiaaukštį pastatą, gaisrinė sauga yra vienas pagrindinių uždavinių. Kiekvienas pastato aukštas yra padalytas į 90 minučių atsparumo ugniai sektorius, visame pastate įrengta purkštuvų sistema. Negana to, kiekviena medinė fasado konstrukcijos dalis turėjo būti atspari ugniai, todėl pasirinktos specialios nedegios pušų dailylentės. Kadangi medis yra lengva statybinė medžiaga, tam, kad būtų galima stabilizuoti pastato konstrukciją ir apsaugoti nuo siūbavimo, viršutiniuose septyniuose aukštuose panaudotas betonas.

Toks medinis daugiaaukštis išties tapo svarbiu postūmiu statybų sektoriuje. Daug dėmesio susilaukęs projektas „Mjøstårnet“ tapo puikiu žaliosios krypties simboliu ir įrodymu, kad daugiaaukščius pastatus galima pastatyti naudojant vietinius išteklius, pasirenkant vietos tiekėjus ir tvarias medžio konstrukcijas.

Augantis potencialas Lietuvoje

Valstybės, kuriose išsaugota medinės statybos tradicija, pavyzdžiui, Vokietija, Skandinavijos šalys, yra lyderės plėtojant medines konstrukcijas, o štai Lietuvoje ši tradicija nutrūkusi. „Esminis dalykas, kad techniniai reglamentai Lietuvoje pritaikyti mineralinei statybai, o ne iš degiųjų medžiagų. Ir nors Lietuvoje yra kompanijų, dirbančių su medžio konstrukcijomis, daugiausia produkcijos jos eksportuoja“, – pasakoja D. Marcinonis.

Vis dėlto Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, atnaujinami statybos reglamentai, augantys gamybos pajėgumai ir patyrę architektūros ir inžinerijos sričių profesionalai padeda medinių daugiaaukščių projektavimą padaryti vis konkurencingesnį. Pasak UAB „Vakarų medienos grupės“ atstovo Pauliaus Milčio, populiarėjant medinių daugiaaukščių statybai Skandinavijoje ir kitose eksporto rinkose, lietuviškos įmonės taip pat ima domėtis naujais rinkos segmentais – vidutinio aukštingumo daugiabučiais ir komerciniais pastatais. „Didėjanti Lietuvoje gaminamų inžinerinės medienos produktų pasiūla turėtų auginti ir visą pastatų gamybos ir eksporto sektorių, kurio sukuriamas eksportas šiuo metu vertinamas apie 231 mln. eurų“, – – priduria P. Milčius.

Verslo centro „Alia“ antstatas

Šiandien jau matome Lietuvos architektų sėkmingai įgyvendinamų medinių statybų projektų. Vienas jų – verslo centro „Alia“ rekonstrukcija. Pagrindinėms konstrukcijoms panaudotas tradicinis gelžbetonis ir plienas, tačiau virš administracinio pastato naujai suprojektuotas penkto ir dalinai šešto aukštų medinių konstrukcijų antstatas. Tai išties nestandartinis architektų sprendimas šiuolaikinių biurų konstrukcijoms, bet būtent jis ir prisidėjo prie šio projekto išskirtinumo.

Alia Business Center 24
„Alia“ verslo centras Kaune (Norbert Tukaj nuotr.)

Antstato konstrukcijai buvo pasirinkti būtent klijuotosios medienos elementai. Verslo centro fasado vientisumas buvo išlaikytas panaudojant 7,6 m aukščio medines kolonas, o stogo konstrukcija perdengta 18 m klijuotosios medienos sijomis. „Medinės konstrukcijos čia puikiai tiko, nes jos suteikia interjerui jaukumo ir, kas svarbiausia rekonstruojant senus statinius, yra labai lengvos, – pasakoja įmonės „Jūrės medis“ atstovai, kurie rūpinosi projekto medinių konstrukcijų tiekimu. – Projekte taip pat labai svarbi estetika, todėl jungiamieji mazgai buvo konstruojami kiek įmanoma labiau paslėpti, o konstrukcijų spalva parinkta pagal kuriamą interjerą išlaikant matomą medžio tekstūrą.“

Vadovaujantis šiandieniniais gaisrinės saugos, evakuacijos reikalavimais, įrengtos naujos angos, naujos gelžbetonio laiptinės. Verslo centras „Alia“ – puikus pavyzdys, kaip daliniai medžio elementai leido sukurti darnią skirtingų medžiagų konstrukciją, tikslingai išnaudojant kiekvienos jų pranašumus.

Kauno rajone iškilę mediniai administraciniai pastatai

Užpernai Kaune pastatytas ir sėkmingai atiduotas eksploatuoti Aleksoto verslo centras buvo pirmas Lietuvoje medinis administracinis pastatas. Trijų aukštų pastato laikančiajai konstrukcijai architektai drąsiai pasirinko medieną. Viduje naudotos kolonos, santvaros, ant kurių sumontuotos medinės tarpaukštinių perdenginių ir stogo konstrukcijos. Fasadams architektai pasirinko gamykloje paruoštas skydines konstrukcijas. „Archas“ architekto Manto Navalinsko manymu, gamykloje surinktos konstrukcijos yra gerokai tikslesnės, deramai apsaugotos nuo atmosferos poveikio, o jų montavimas statybų aikštelėje trunka daug trumpiau, todėl statybų procesas ekonomiškesnis. „Medienos ekonomika pasireiškia laike, transporto sąnaudose. Kai greičiau gali pradėti naudoti pastatą, greičiau gali pradėti uždirbti pinigus“, – papildo architektas.

1 2
Trijų aukštų Aleksoto verslo centro laikančiajai konstrukcijai architektai drąsiai pasirinko medieną. Viduje panaudotos kolonos, santvaros, ant kurių sumontuotos medinės tarpaukštinių perdenginių ir stogo konstrukcijos. Fasadams pasirinktos gamykloje paruoštos skydinės konstrukcijos.

M. Navalinskas pasakoja, kad esminis klausimas, kurį reikėjo išspręsti, projektuojant medinį pastatą, buvo gaisrinė sauga: „Padirbėję su gaisrinės saugos inžinieriais, ekspertais, greitai pamatėme, kad yra būdų, kaip įvertinti konstrukcijas, apskaičiuoti ir apsaugoti, kad atitiktų šiandien galiojančius gaisrinės saugos reikalavimus.“ Svarbiausia projekte buvo medienos skerspjūviai, jos tūris, kadangi, atlikus tikslingus skaičiavimus, galima iš anksto numatyti, kokia dalis medienos gali nudegti, kad likusi dalis toliau stovėtų ir laikytų konstrukcijas. Taip pat pastato viduje suprojektuota gelžbetoninė šerdis, kurioje patalpintos pagrindinės komunikacijos ir dvi evakuacinės laiptinės. Tam tikra prasme, architektai paneigė vyravusį įsitikinimą, kad medinės konstrukcijos administraciniams pastatams nenaudojamos.

Aleksoto administracinis pastatas ne vienintelis „Archas“ studijos projektuotas medinis statinys. Kauno rajone pastatytas darželio pastatas, kurio visos konstrukcijos pagamintos iš medžio elementų. Priešgaisriniai reikalavimai šiam projektui išliko tokie patys kaip ir Aleksoto administraciniam pastatui, bet kadangi darželis tik vieno aukšto, ten nereikėjo naudoti monolitinių laiptų, todėl medis yra pagrindinė konstrukcinė medžiaga. Šiam projektui architektai taip pat pasirinko skydinius elementus. Tiek lauko sienos, tiek vidinės pertvaros – visi elementai pagaminti gamykloje ir surinkti statybvietėje. Dėl šios priežasties pats statybų procesas buvo itin sklandus ir greitas. Projektas iki galo užbaigtas vos per 4 mėnesius, įskaitant pamatų liejimo, apdailos ir kraštovaizdžio darbus. „Archas“ architektai džiaugiasi, kad medinės konstrukcijos įgauna pagreitį Lietuvoje. „Su medžiu dirbti malonu ir nepaprastai įdomu. Darai ir mėgaujiesi tuo, ką matai. Įdomus tiek pats procesas, tiek medžio konstrukcijų galimybės, jų unikalumas, – pasakoja M. Navalinskas. – Negana to, mikroklimatas ir pojūtis mediniame pastate yra tikrai kitoks, artimesnis natūraliai aplinkai.“

Alia verslo centras 1
„Alia“ verslo centro statybos.

Apibendrinant

Netolimoje ateityje mediniai nuo šešių iki dvylikos aukštų pastatai turėtų tapti konkurencinga alternatyva betono ir plieno statiniams. Panaudojus šiuolaikines inžinerines konstrukcijas sparčiai populiarėja novatoriški ir ekologiški mediniai daugiaaukščiai. Vieni pagrindinių medinės statybos privalumų – išvystyta pramoninė surenkamoji konstrukcija, greita statyba ir daug mažesnis išmetamo CO2 kiekis nei plieno ir betono. Medinį pastatą galima pastatyti per pusę laiko, reikalingo tradicinėms statyboms. Architektams ir inžinieriams vis dažniau renkantis naudoti medieną kaip statybinę medžiagą, gamta pamažu grįžta į didmiesčių erdves ir prisideda prie taršos mažinimo.

Nors mediniai daugiaaukščiai sėkmingai žengia į rinką, visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie tokių pastatų saugumą ir ilgaamžiškumą. Pagrindinė priežastis, kelianti susirūpinimą dėl medinių pastatų, vis dar yra medžio degumas. Kad mediena – degi medžiaga, nekyla jokių abejonių. Vyrauja suvokimas, kad medinis pastatas iš esmės nėra toks saugus kaip betoninis ar plieninis, tačiau šiuolaikines inžinerinės medienos konstrukcijas iš tikrųjų sudeginti sunku. Realus iššūkis, su kuriuo susiduriama projektuojant medinius daugiaaukščius, tai aukštesnė kaina. Statybinėse konstrukcijose naudojama laminuota mediena padidina pastato kainą, palyginti su tradicinėmis betoninėmis ar plieno konstrukcijomis. Laimei, medinių dangoraižių šalininkams pramonės ekspertai prognozuoja, kad statyboms reikalinga mediena ateityje taps prieinamesnė ir konkurencinga kitų statybinių medžiagų kainų atžvilgiu. Netrukus mediniai daugiaaukščiai taps neatsiejama miestų kraštovaizdžio dalimi visame pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 sausis-vasaris

Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?

Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!

Komentarai

statyba ir architektura
archicad