• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Lietuvoje pristatomas aplinkai draugiškiausių statybinių medžiagų kelrodis

2020 rugpjūčio 31 d.
OCL Planetary Email Banner 1200x628 1

Europos Sąjungos Naujojo žaliojo kurso (Green New Deal) vienas iš tikslų – užtikrinti, kad ES iki 2050 m. taptų pirmuoju pasaulyje klimato atžvilgiu neutraliu kontinentu. Naujasis žaliasis kursas yra tikra žalioji revoliucija, kuria siekiama reformuoti kone visus europinės politikos aspektus — nuo ES, kaip globalios veikėjos, ir jos galios tarptautinėje sistemoje klausimų iki prekybos, konkurencingumo ir žemės ūkio, nuo transporto iki energetikos, nuo išmaniųjų technologijų iki biurų ir namų statybos.

Siekdama sušvelninti klimato kaitą Europos Sąjunga įgyvendina ambicingus šiltnamio dujų mažinimo tikslus įvairiuose ūkio sektoriuose. Pagrindinis jos tikslas – iki 2030 m. ES viduje išmetamų ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., palyginti su 1990 m. Statybų sektorius yra atsakingas už 40% išmetamo CO2, todėl ypač svarbu ne tik didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose, bet būtina atsižvelgti ir į medžiagas, kurios naudojamos pastatams sukurti, ir jų daromą įtaką aplinkai.

Lietuvos žaliųjų pastatų taryba, partneriaudama su Bionova Ltd, Lietuvos rinkai pristato nemokamą, internetu lengvai pasiekimą įrankį One Click LCA Planetary, kurio pagalba statybos pramonės profesionalai galės apskaičiuoti ir palyginti savo pastato projekto “įkūnytos” anglies (embodied carbon) poveikį ir naudojamų medžiagų efektyvumą. Šis įrankis apima 10 svarbiausių statybinių medžiagų (betonas, plienas, cementas, plytos, stiklas, gipsas, izoliacija, mediena) ir suteikia prieigą prie pasaulinių, nuolat atnaujinamų duomenų bazių, tame tarpe, ir prie aplinkosauginių produkto deklaracijų (angl. Environemental Product Declaration, EPD), nusakančių įvairių produktų neigiamą poveikį aplinkai.

Pasak Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidento ir tvarumo eksperto Evaldo Savickio, šis įrankis padės architektams, projektuotojams ir statybininkams pasirinkti optimaliausią tvaraus pastato projekto variantą, optimizuoti medžiagų kiekius ir surasti tiekėjus.

„Šis įrankis yra naudojamas vertinant pastatų tvarumą pagal populiariausias tarptautines sertifikavimo sistemas (BREEAM, LEED, DGNB ir kt.), o kitais metais jis turėtų būti pasitelktas ir atnaujintoje Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistemoje. One Click LCA Planetary suteikia galimybę palyginti skirtingų pastato konstrukcinių ir apdailos medžiagų sprendinius nagrinėjant jų skirtingą poveikį aplinkai ir klimato kaitai. Tikslas naudojant šį įrankį tiek projektavimo, tiek statybos etapuose – pasirinkti tokias statybines medžiagas, kurios turėtų mažiausią CO2 išmetimą ir taip sumažinti viso pastato anglies dvideginio pėdsaką.“, – teigia E. Savickis.

Įdomiausias naujienas sužinokite pirmieji – „Statyba ir architektūra“ Facebook puslapyje:


Kai kuriose ES valstybėse, pvz. Nyderlanduose, siekiant gauti leidimą pradėti statybas, statytojai kartu su projektuotojais privalo paskaičiuoti būsimo pastato CO2 pėdsaką, o konkrečiau – atlikti gyvavimo ciklo analizę įtraukiant visas statybines ir konstrukcines medžiagas. Taigi, pastatas privalo atitikti ne tik reglamentuotą energinio naudingumo klasę, bet ir nustatytą maksimalų CO2 pėdsaką, išreiškiamą GWP – Global Warming Potential, tCO2e. Statybinės medžiagos ir produktai, anot eksperto, yra vertinami ir pasitelkiant Gyvavimo ciklo analizės (Life Cycle Assessment) metodą. LCA nustatyto produkto, inžinerinės sistemos ar pastato tiesioginį ir netiesioginį poveikį aplinkai ir visuomenei per visas jų gyvavimo fazes: gamybą, įrengimą, naudojimą ir sunaikinimą, taip pat įvertinant ir transportavimą įvairių fazių metu.

Norėdami pradėti naudotis One Click LCA Planetary spauskite čia.

Apie Lietuvos žaliųjų pastatų tarybą (LŽPT)

LŽPT vienija nekilnojamojo turto vystymo, konsultavimo, projektavimo bendroves, statybinių medžiagų gamintojus ir akademines institucijas. Tai pelno nesiekianti organizacija, aktyviai skatinanti tvarios aplinkos kūrimą ir inovacijas projektuojant, statant ir eksploatuojant žaliuosius pastatus Lietuvoje.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad