Sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosiuose rajonuose lietaus nuotekų tinklai bus rekonstruojami pritaikant tvarios vandentvarkos, procesų skaitmenizavimo ir žaliosios infrastruktūros principus. Vienas pirmųjų Lietuvos projektų vandentvarkos srityje, parengtų vadovaujantis tvarių aplinkosaugos sprendimų, procesų skaitmenizavimo ir žaliosios infrastruktūros principais konkurse „Lietuvos BIM projektai 2021“ pripažintas geriausiu inžinerinių tinklų kategorijoje.
Vienas svarbiausių projektuotojams UAB „Sweco Lietuva“ tekusių uždavinių – intensyviai urbanizuotoje ir aplinkosaugos atžvilgiu jautrioje teritorijoje suprojektuoti ekonominiu požiūriu optimalią paviršinių nuotekų kolektoriaus trasą, valyklas, nuotekų valyklų ir monitoringo sistemą.
Pasitelkiant inovatyvias statybos technologijas pasirinkti inžineriniai sprendiniai darniai įsilieja į Karoliniškių draustinio ir Ozo geomorfologinio draustinio kraštovaizdį. Parengtame projekte numatyta, kad naujos kolektoriaus atšakos statyba bus vykdoma mikrotuneliavimo būdu, sukeliant kuo mažiau nepatogumų miestiečiams. Atskirose atkarpose kolektoriaus įgilinimas sieks iki 20 m – tokio masto ir sudėtingumo darbai Lietuvoje bus atliekami pirmą kartą.
Tampa naująja norma
„Grinda“ buvo pirmoji municipalinė įmonė, pradėjusi naudoti skaitmeninės statybos priemones – kartu su projektavimo partneriais pralaužėme sienas ir pramynėme takus. Tai, kas prieš kelerius metus galbūt atrodė kaip perteklinis reikalavimas, šiandien tampa naująja norma“, – pasakoja UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.
Kitas iššūkis kraštovaizdžio architektams, vandentvarkos specialistams ir konstruktoriams – įgyvendinti numatytus sprendinius užtikrinant jų priežiūrą ir pritaikymą rekreacijai. Infrastruktūros pasiekiamumas atliekant jos priežiūrą ir laisvalaikio zonos integraciją į vandentvarkos infrastruktūrą yra neatsiejama statinių eksploatavimo dalis. Didžioji dalis sprendinių įgyvendinama požeminėje dalyje, jų pasiekiamumas ir priežiūra turi tapti patogūs, tačiau tai iš gyventojų ir miesto svečių atimtų didelį plotą teritorijos.
„Sujungus įrenginių priežiūrą ir rekreaciją atsirado galimybė išnaudoti plotą visuomenės poreikiams, sukurti laisvalaikio erdves. Taip sprendžiama ne tik funkcinė paviršinių nuotekų tvarkymo užduotis – visuomenei suteikiama puiki nauja laisvalaikio erdvė,“ – pažymi K. Vaicekiūtis.
Pasirinktas optimalus sprendimas
Pradinėje projekto rengimo stadijoje vertintos trys galimos projekto alternatyvos. Pirmiausia nagrinėti klasikiniai pilkosios infrastruktūros sprendimai – padidinti sistemos pralaidumą suprojektuojant didesnio skersmens vamzdynus. Tačiau, atliekant skaičiuotinų debetų analizę ir nagrinėjant sprendinius, paaiškėjo, kad, didinant sistemos pralaidumą, įgyvendinimo sąnaudos smarkiai viršys suplanuotą biudžetą, statybos metu reikės radikalių ir ilgalaikių apribojimo priemonių intensyvaus eismo Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvėse, bus gerokai padidinta hidraulinė apkrova esamiems lietaus nuotekų tinklams. Ieškodami alternatyvių sprendimų projektuotojai nuodugniai išnagrinėjo viso baseino reljefo ypatumus, užstatymo pobūdį ir laisvas teritorijas.
Siekiant visapusiškai įvertinti paviršinių nuotekų tinklo darbą skirtingais apkrovimo režimais pagal nagrinėtinas alternatyvas buvo sudarytas viso baseino paviršinių nuotekų tinklų hidraulinis modelis. Pasitelkus hidraulinį modelį buvo atliekama dinaminė sistemos veikimo simuliacija, kurios metu buvo galima nagrinėti akumuliacinės talpyklos, vamzdynų ir šulinių užsipildymą nuo modeliuojamos liūties pradžios iki pabaigos (20, 60 min. ar kitos trukmės). Modeliuojant taip pat nagrinėtas esamų ir projektuojamų vamzdynų tūrio išnaudojimas, siekiant sistemoje sukaupti kuo didesnį lietaus kiekį. Pasitelkus hidraulinio modeliavimo scenarijus buvo parinkti projektiniai sprendiniai, sistemos parametrai ir nustatytas optimalus veikimo principas.
Parinktas, suprojektuotas ir parengtas ekonominiu požiūriu optimalus naujai kolektoriaus trasai, nuotekų valyklai ir monitoringo sistemai sprendimas užtikrina tinkamą paviršinių nuotekų surinkimą iš viso nagrinėjamo baseino. Tarp Žvėryno ir Šeškinės mikrorajonų pasiūlyta įrengti akumuliacinius tvenkinius.
Rastas balansas
Tokie technologiniai sprendiniai padės susitvarkyti su didesniu momentiniu lietaus intensyvumu: vietoj papildomo (lygiagretaus su esamu) kolektoriaus statybos Šiaurinės ir Ukmergės g. sankirtoje suprojektuota skirstymo kamera, kuri dalį paviršinių nuotekų nauju kolektoriumi po Ukmergės gatve nukreips į kitą baseiną. Taip sumažinama apkrova esamam Geležinio Vilko g. kolektoriui, Konstitucijos prospekto–Ukmergės g. sankryžos lietaus nuotekų tinklui bei išleistuvui Upės gatvėje. Naujuoju kolektoriumi 9 m3/s debitas nukreipiamas į 20.000 m3 tūrio kaupyklą. Prieš kaupyklą suprojektuoti 3 m3/s našumo paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose iš nuotekų srauto bus šalinami naftos produktai ir smėlis. Išvalytos nuotekos, kartu su palyginti švariu nuotekų srautu pateks į tvenkinį, kurioje vyks papildomas skendinčiųjų medžiagų nusodinimas ir valymas augalais. Iš kaupyklos valytos nuotekos bus išleidžiamos reguliuojamu debitu, ne didesniu kaip 1 m3/s.
Suprojektuoti požeminio tipo valymo įrenginiai, o virš jų esanti aikštelė pritaikyta tiek jų priežiūrai, tiek bendruomenės susibūrimams ir nedideliems pramoginiams renginiams atvirame ore. Ši teritorija bus išklota korine danga, su spalvotais šulinių dangčiais, šalia aikštelės suprojektuotas gamtinis amfiteatras, kuriame prisėsti ir renginius stebėti galės iki 40-ies slėnio lankytojų. Šalia tvenkinio suprojektuota moderni vaikų žaidimo aikštelė, visą teritoriją juosia apšviesti pėsčiųjų takai, suoliukai poilsiui ir apžvalgos aikštelė.
„Vertindami šio projekto sprendinius galime užtikrintai pasakyti, kad gamta bus dėkinga už pastangas rasti darnų balansą tarp bioįvairovės, bendruomenės ir būtinosios miesto infrastruktūros“, – įsitikinęs „Grindos“ vadovas.
Įvertins skaitmeninės statybos privalumus
Ieškant tinkamų architektūrinių sklypo plano išdėstymo sprendinių buvo analizuojami galimi baseino variantai. Kad nepažeidžiant Karoliniškių draustinio zonos būtų įvertintas projektuojamo kaupyklos baseino tūrių išdėstymas teritorijoje, atlikti net penki teritorijos modeliavimo ir skaičiavimo variantai.
„Sweco Lietuva“ konstruktoriai, naudodamiesi paruoštais sprendiniais, atliko analitinius priežiūros įrenginių (nuotekų valyklos plokštės, kolektorių įsiurbimo ir išsiurbimo) skaičiavimus. Papildomi skaičiavimai buvo atlikti naujai kuriamos rekreacinės zonos apžvalgos aikštelei, atraminių sienučių šlaitams sutvirtinti.
„Sunku pervertinti skaitmeninio modeliavimo svarbą: 3D modelis statybos metu leidžia greičiau pastebėti probleminius, neišspręstus dalykus, pateikti pastabas tiesiai į modelį ir jį pataisyti. Eksploatavimo stadijoje 3D modelis leidžia atlikti monitoringą, priskirti reikalingą informaciją, įvykus gedimui modeliuojant identifikuoti avarijos vietą ir iš anksto pasiruošti remonto darbams. Taip pat sudaroma galimybė vystant kitus projektus, susijusius su baseino zona, įvertinti, ar naujos komunikacijos nepažeis esamų inžinerinių tinklų,“ – pasakoja Romas Girkontas, UAB „Sweco Lietuva“ BIM technologijų vadovas.
„Mes, vandentvarkos inžinieriai, su šiuo projektu turime galimybę įvertinti skaitmeninės statybos privalumus viso nuotekynės statinių gyvavimo ciklo metu – pradedant nuo projektavimo stadijos ir užbaigiant statinių naudojimo ir priežiūros faze“, – apibendrina K. Vaicekiūtis.
Geležinio Vilko–Šeškinės lietaus nuotekynės rekonstrukcija yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis, dalis. Jo įgyvendinimą administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
