Būtent tokiu pavadinimu parengtą pranešimą rugsėjį Vilniuje, Valdovų rūmų kieme vykusioje kasmetinėje Statybininkų dienos šventėje, pristatė Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė. Pristatymą ji pradėjo Kopenhagos universiteto mokslininkės Jeanet Sinding Bentzen tyrimo rezultatais, kurie atskleidė, kaip kilus koronaviruso pandemijai išaugo žodžio „malda“ paieška „Google“ sistemoje. Šio žodžio populiarumas pralenkė net informacijos apie svarbiausias religines metų šventes – Kalėdas, Velykas ir Ramadaną paiešką.
Interviu portalui SA.lt ekonomistė dalijasi įžvalgomis apie tai, kaip pasaulis tvarkosi su kilusios pandemijos iššūkiu ir kokios naujos galimybės atsiveria verslui.
– Šiemet pasaulio valstybių ekonomikos buvo priverstos ne kartą užsidaryti. Kokios naujausios prognozės tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikai?
– Prognozės šiemet labai keitėsi – nuo visiškai desperatiškų ir apokaliptinių iki optimistiškų. Naujausias prognozes vadinčiau labiau optimistiškomis, nes prognozuotojai atsižvelgia į tai, kad vakcinavimo nuo koronaviruso programa yra ant įgyvendinimo slenksčio. Tai sustiprina optimizmą ir galimybes kitiems metams prognozuoti ekonomikos augimą.
Šiemet daugelyje valstybių stebėjome didžiausią ekonomikos susitraukimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o 2008 m. kilusią krizę dabar galime laikyti kaip „apšilimą“ prieš tokius ekonominius nuostolius, su kokiais pasauliui teko susidurti šiemet. Tačiau panašu, kad pasaulis po truputį brenda iš šios krizės ir ilgalaikių pasekmių, kurių buvo baimintasi pandemijos pradžioje, gali būti išvengta.
Vasarą atlaisvinus draudimus, valstybių ekonomikos greitai „atšoko“. Tai rodo, kad ilgalaikių struktūrinių problemų kol kas nebuvo patirta. Prie to itin prisidėjo pačios valstybės – stebėjome neeilinę pagalbą verslui ir gyventojams, o nedarbo lygis į viršų nešoko taip stipriai, kaip buvo tikėtasi iš pradžių.
Kitiems metams prognozuojame ekonominį atsigavimą, tačiau šiemet prognozes įprasta pateikti keliais skirtingais scenarijais. Visgi, viskas priklausys nuo vakcinos ir jos efektyvumo. Pagal pagrindinį scenarijų kitiems metams yra prognozuojamas atsigavimas. Tačiau jeigu vakcinavimas užsitęstų ir vakcina nebūtų efektyvi, kaip tikimąsi, 2021-aisiais gali laukti ekonominiai sunkumai.
Vis dar išlieka nemažai neapibrėžtumo dėl pačios vakcinos ir jos veiksmingumo ir kaip šalims seksis įgyvendinti precedento istorijoje neturinčią vakcinavimo programą. Šie nežinomieji kol kas neleidžia optimistiškai brėžti ateities gairių, tačiau, sėkmingai įgyvendinus planus, ateinantys metai gali nustebinti ekonomikos šuoliu.
– Kai kurie ekonomistai jau konstatuoja, jog 2021 metai neišvengiamai bus sėkmingesni.
– Tai gana lengva prognozė, nes numatyti, kad ateinantys metai bus prastesni negu šie, yra labai sudėtinga. Žurnalas „Times“ savo viršelyje paminėjo, kad 2020-ieji yra blogiausi, kada nors buvę. Panašu, kad kiti metai bus geresni, bet niekas neturi krištolinio ritulio, kuris leistų atspėti įvykius. Ši krizė mus paskatino ruoštis ateinančioms krizėms, kurių galbūt mažai tikimės.
Palankusis scenarijus: sėkmingas viruso plitimo suvaldymas artimiausiu metu, veiksmingas medicininis sprendimas atrandamas 2021 m.pradžioje ir įgyvendinamas iki 2021 m. pabaigos.
Pagrindinis scenarijus: šių metų pabaigoje ir naujųjų pradžioje viruso plitimas sustabdomas tik iš dalies, suvaržymai išlaikomi 2021 m. pirmąjį ketvirtį, veiksmingas medicininis sprendimas 2021 m. pradžioje ir sėkmingas įgyvendinimas iki 2022 m. pradžios.
Atšiaurusis scenarijus: ribotas viruso plitimo suvaldymas su dažnais naujų židinių atvejais, gana griežti suvaržymai išlaikomi iki 2023 m. pradžios, veiksmingas medicininis sprendimas 2021 m. pirmąjį pusmetį ir sėkmingas įgyvendinimas iki 2023 m. pradžios.
Galima nesunkiai numanyti, kad kita rimtesnė krizė gali būti susijusi su klimato kaitos padariniais. Daugybė ekspertų dabar kalba, kad ši pandemija yra tik preliudija to, kas mūsų laukia ateityje. Manau, kad tai paskatino politikos planuotojus aktyviau bandyti užkirsti kelią toms galimoms krizėms. Pandemija irgi buvo prognozuojama, tačiau tai buvo ignoruojama. Šiandien turėtumėme visai kitą situaciją, jeigu mokslininkų įžvalgos būtų buvusios išgirstos.
– Kokie esminiai skirtumai tarp šiemet kilusios ir 2008 metų krizės?
– 2008 ir 2020 m. krizės skiriasi savo natūra. Pirmoji daugiau buvo susijusi su finansų sektoriumi, o būtent Lietuvoje situaciją aštrino rinkoje egzistavę finansavimo galimybių apribojimai ir įvairūs rinkų disbalansai. Dabar situacija yra geresnė, disbalansų didesnių dar nebuvo ir dėl to vartotojai bei verslininkai greitai nurimo.
Ekonominė situacija šiandien Lietuvoje gana nebloga, yra tikėtina, kad mūsų ekonomika bus viena mažiausiai nukentėjusių visoje Europoje. Žinoma, to kaina yra galimai vienas didžiausių deficitinių biudžetų ES, reikšmingai išaugs ir skola, kurios grąžinimas teks ateities kartoms.
Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!
– Ar nemanote, kad realias krizių priežastis nusveria jų pradžioje kylanti panika, kuri galimai inertiškai tik dar labiau padidina žalą?
– Šįsyk daugiau baimės visuomenėje buvo dėl sveikatos. Kalbant apie verslus, tai manau, natūralu, kad pandemijos pradžioje matėme kai kurių įmonių pasimetimą. Tačiau šį kartą, kitaip negu 2008-aisiais, valstybių politikos formuotojai gana greitai ir operatyviai sureagavo kartu su centriniais bankais ir buvo parodytas puikus bendradarbiavimas. Regis, valstybės išmoko savo pamokas.
Buvo užtikrinta, kad patirta žala dėl ekonominių nuostolių nekris vien ant verslininkų pečių. Pagalba pasiekė ir vartotojus, o nedarbas didžiosiose valstybėse išaugo gana nežymiai. Jeigu pačioje pradžioje ir buvo kilusi panika, tai ji greitai atslūgo. Žiūrint į Lietuvą, pandemijos pradžioje vartotojų pasitikėjimo rodiklis smuko, tačiau paskui greitai vėl šoktelėjo. Dabar jis vėl mažėja, bet tikėtina, kad, pasibaigus ribojimams, vėl atsities.
– Mėgindama suvaldyti ekonominę situaciją, ES nutarė suteikti dar neregėto dydžio piniginę pagalbą šalims narėms. Kokių galimybių atveria šis finansavimas?
– Valstybės ir centriniai bankai padarė labai daug, kad ši krizė neatneštų ilgalaikių struktūrinių problemų ir kad nepasikartotų Didžiosios recesijos scenarijus. Atsigavimo planai rengiami taip, tarsi būtų bandoma nušauti du zuikius vienu šūviu – siekiama ekonomikos atsigavimo ir kartu tvarių principų įsigalėjimo rinkose. Europos Komisija dar iki pandemijos buvo užsibrėžusi, kad Europa iki 2050 m. taptų klimatui neutraliu žemynu. Dabar bandoma surasti aukso vidurį, kuris padėtų skatinti ekonomiką ir kartu leistų pasiekti tvarumo tikslų. Manau, jeigu nebūtų kilusi ši pandemija, juos pasiekti būtų daug sunkiau nei dabar, kai yra skiriamas didelis finansavimas ir tvirtinamos daugiametės finansinės programos.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) fondas siekia apie 750 mlrd. eurų ir yra orientuotas į klimato kaitos tikslų įgyvendinimą. Apie 37 proc. šios priemonės lėšų turės būti nukreipta žaliesiems tikslams ir apie 20 proc. – į skaitmenizaciją. Šalims jau nustatyti tam tikri standartai ir įsipareigojimai, kurių jos turės laikytis.
Naujosios Lietuvos Vyriausybės programoje šiems tikslams taip pat skiriamas prioritetas – joje atskira dalis paskirta Europos žaliajam kursui. Per kelis dešimtmečius galime turėti visiškai kitokią ekonomiką. Tai pareikalaus milžiniškos transformacijos, bet leis pasiekti tvaresnę ir žalesnę, aukštos pridėtinės vertės technologijomis paremtą ekonomiką. Maldų metai gali pasitarnauti siekiant tų tikslų.
Interviu skelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 lapkritis
Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?
