• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Kokie bus ateities viešbučiai?

Aušra Nyman 2021 lapkričio 18 d.
Vingriu apartamentai viesbutis
„Vingrių apartamentai“. Autoriai – „Jurta architektai“. L. Garbačiausko nuotr.

Pasaulyje, kuriame įsigalios automatinės registracijos ir kambarių aptarnavimo jutikliniu mygtuku technologijos, emocinio intelekto ir žmogiško prisilietimo pasiūlymai taps išskirtinės aukščiausios klasės paslaugų požymiu. Šiame kontekste dizainas bus pasitelkiamas ne tik dėl patrauklumo ir estetikos: erdvės bus suprojektuotos taip, kad pagerintų svečių savijautą ir kokybę.

„Pirmajame pandemijos etape didžioji dalis žmonių buvo priversti dirbti iš namų, todėl labai greitai įvertino savo būsto privalumus ir trūkumus, suprato, kiek svarbu yra pakankamai didelė ir funkcionaliai suprojektuota būsto erdvė, šviesa, jauki ir patogi darbo vieta, komfortiška virtuvė. Kad ir kokios būtų sąlygos, žmonės pavargo nuo gyvenimo monotonijos tarp keturių sienų, suprato, kad gali dirbti ir mokytis iš bet kurio pasaulio taško.

Dabar jie nuotoliu dirbantys ir besimokantys keliautojai, perkėlę visus savo poreikius laikinam būstui“, – sako Rūta Goštautienė, studijos „Jurta architektai“, projektavusios viešbučio „Hilton Garden Inn“ viešąsias erdves Vilniaus centre, Vingrių ir naujausių „Rooma“ apartamentų interjerus Vilniaus Senamiestyje, vadovė.

Įprasti namų patogumai didina laikino būsto paklausą

Pastaruoju metu populiarėja apartamentai, kuriuose žmonės nori apsistoti ilgesniam laikui, jeigu juose sudaromos beveik namų sąlygos. „Apartamentai dirbančiai, keliaujančiai šeimai turi būti gana erdvūs, su keliomis izoliuotomis darbo zonomis, kur būtų galima netrikdomai susikaupti, geras internetas 2–3 kompiuteriams, keli ekranai. Pilna įrangos virtuvė, nes darbo dienomis nėra laiko ilgiems pusryčiams ar pietums mieste, be to, neaišku, kaip pasisuks situacija, ir niekas nenori rizikuoti likti apartamentuose be virtuvės. Visi nori gyventi istoriniame centre, taip pat prie parko, kad savaitgalį galėtų ilsėtis tyrinėdami miestą, vaikščiodami parke ar važiuodami dviračiu“, – vardija R. Goštautienė.

Architektė teigia, kad laikinas būstas turi būti itin gerai apšviestas, ypač tamsiuoju paros metu (laiko skirtumai), ne blogesnio dizaino nei svajonių būstas pintereste: įspūdį daro tokie priedai kaip terasa, puikus vaizdas pro langus, geras kavos aparatas, vaikų žaidimo erdvė antresolėje, menai, knygos. „Nes kam smagu guosti save dėl pandemijos – bėgti iš namų tūkstančius kilometrų ir… kankintis skylėje“, – sako R. Goštautienė.

„Atrodo, kad viešosios erdvės lyg ir nebereikalingos. Tačiau erdviuose, patogiuose vestibiuliuose ir holuose visada apstu besimėgaujančių bendravimu žmonių. Tikriausiai čia lemia psichologinis komfortas – kitaip vertiname bendravimą, galimybę susitikti akis į akį. Kurį laiką nebepopuliarios suspaustos, mažos coworking, sporto, pasilinksminimų, bendros vaikų žaidimų vietos… Manau, šios tendencijos išliks kurį laiką ir pandemijai pasibaigus“, – įsitikinusi specialistė.

Esminiai pokyčiai – planuojant bendrąsias erdves

Anot R. Goštautienės, paklausios didelės, aukštos erdvės, kur gali išlaikyti kelių metrų atstumą ne tik iki kitos žmonių grupės, bet ir iki pašnekovo. Dėmesingiau organizuojamas lankytojų srautas, pavyzdžiui, didinamos sėdėjimo zonos restoranuose, vestibiuliuose, registracijos vietos ir pan.

„Visi jaučiame diskomfortą netikėtai atsidūrus gausesniame žmonių susibūrime ar kai esame priversti spaustis mažesnėje erdvėje, pavyzdžiui, lifte. Nors mes, šiauriečiai, visada to atstumo laikėmės“, – sako architektė. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje labai greitai viešbučių holai, restoranai sumažino sėdimų vietų skaičių, padidino atstumus tarp stalų, praplatino praėjimus, įrengė atitvaras, apsaugančias ir izoliuojančias oro srautus.

Populiariausios – natūralios medžiagos

Medžiagų pasirinkimo kriterijai, pasak architektės, po pandemijos protrūkio, ekonomikai atsigaunant, nepakito: natūralios, malonios liesti, tvarios, modernios, visada yra madingos ir paklausios. „Gal tik horizontalūs parduotuvių kontuarų, viešbučių, registratūrų, pasitarimo ir restorano stalų paviršiai turi atlaikyti nuolatinį dezinfekavimą, antibakterinės savybės tapo privalumu. Dažniau girdime pageidavimą, kad paviršiai lengvai valytųsi“, – sako specialistė.

Tinkamo mikroklimato užtikrinimas

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dekanas, profesorius Andrius Jurelionis teigia, kad pastaruoju metu, kalbant apie mechaninį patalpų vėdinimą, galioja kelios pagrindinės taisyklės – užtikrinti gerą oro apykaitą ir nerecirkuliuoti oro, t. y. negrąžinti iš patalpų pašalinto oro atgal energijos taupymo sumetimais.

Pasak mokslininko, naujos statybos pastatuose ateityje vėdinimo sistemos gali būti projektuojamos stengiantis iki minimumo sumažinti oro maišymąsi patalpoje. Kai kurie vėdinimo būdai, pavyzdžiui, išstumiamasis vėdinimas (angl. displacement ventilation) padeda formuoti aukštyn nukreiptą oro srautą ir efektyviau pašalinti žmonių išskiriamą taršą.

Apačioje mažesnė rizika užsikrėsti, nes žmogus iškvepia šiltą orą, kuris kyla aukštyn, į patalpos palubę, ir ten gali būti surenkamas. Tokiu atveju sumažinamas oro maišymasis patalpoje. Todėl projektuojant yra labai svarbu sumažinti riziką, paskirstant oro sroves, nors tiekiamas oro kiekis išlieka toks pats.

A. Jurelionio teigimu, erdvių planavimo ir inžinerinių sistemų projektavimo principai turėtų keistis. Turėtume pasimokyti iš esamos situacijos. Po 2002–2004 m. vykusios SARS pandemijos buvo inicijuota daug mokslinių tyrimų, skirtų infekcijoms pastatuose mažinti. Šiuo metu reikia atsižvelgti į šiuos tyrimus ir keisti standartus, nes, jeigu jų nebus, projektuotojai nebus įpareigoti numatyti naujų priemonių – jeigu standartai nereikalauja didesnės oro apykaitos pastate, tai nei projektuotojas, nei vystytojas nenorės didinti vėdinimo sistemos našumo, nes tai susiję su didesnėmis investicijomis.

Deja, šiuo metu net įvairiose ES šalyse nacionaliniai standartai, numatantys reikalingą oro kiekį, skiriasi. Kai kuriais atvejais šis skirtumas – dvigubas. Išeitis galėtų būtų lankstesni projektavimo sprendimai, kai prireikus būtų galima padidinti oro našumą tam tikrose pastatų dalyse, kryptingai teikiant oro srautus, formuoti saugesnes zonas, taikyti išmanesnes valdymo priemones. Tačiau tam, kad tai galėtume padaryti, šie sprendimai turi būti priimti ankstyvose projektavimo stadijose, jie priklauso tiek nuo vystytojo prioritetų, tiek nuo projektuotojų kompetencijų“, – priduria
A. Jurelionis.

JUNG Showroom: išmanusis viešbučio kambarys ir išskirtinė svečio patirtis

Išmaniųjų pastatų valdymo sistemų srityje naujas tendencijas drąsiai diktuojantis vienas elektros instaliacijos gaminių rinkos lyderių JUNG įrengė pirmąjį Lietuvoje išmanųjį demonstracinį viešbučio kambarį „JUNG Vilnius“.

jung

 

Saugus sugrįžimas į viešbučius  – ko neturėtų pamiršti architektai?

Apsilankę viešbutyje klientai įprastai tikisi komforto ir estetikos, o šią sukuria interjere naudojamos kokybiškos medžiagos ir nestandarniai interjero kūrėjų sprendimai. Patvarumas ir nesudėtinga sienų bei grindų priežiūra – šiuodu reikalavimus viešbučių valdytojai, ypač šiuo sudėtingu jiems metu, matyt, kelia daug dažniau nei iki pandemijos, mat dėl dažno valymo ar dezinfekcinių priemonių naudojimo kokybiška grindų ir sienų danga reiškia daug daugiau nei tik estetišką vaizdą akims.

interjero_linija_logo

 

 

handshake REMIAMAS TURINYS

Komentarai

statyba ir architektura
archicad