• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Kelių infrastruktūra: finansinių duobių lopymas

2015 gegužės 3 d.

Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) automobilių kelių tinklui plėsti ir priemonėms,užtikrinančioms, kad šis tinklas veiktų, šiemet skirta beveik 27 proc. daugiau lėšų, tačiau dėl išaugusio vietinės reikšmės kelių finansavimo valstybinės reikšmės keliams KPPP lėšų teks tik apie 19 proc. daugiau negu 2014 metais.

Tad kelininkai paauksuotų kelių nežada – skaičiuoja, kad pinigų užteks tik svarbiausiems kelių infrastruktūros priežiūros ir modernizavimo darbams.

Dalį lėšų atsiima valstybė

Pagal šiųmetę KPPP sąmatą valstybinės ir vietinės reikšmės kelių reikmėms numatyta panaudoti daugiau kaip 388,5 mln. eurų (iš jų 37,3 mln. eurų – papildomai 2014 metais KPPP surinktos lėšos). Praėjusiais metais KPPP biudžete buvo 307 mln. eurų.

Kelininkų skaičiavimais, kelių infrastruktūrai prižiūrėti ir modernizuoti galėjo būti skirta 478,9 mln. eurų, arba 1,23 karto daugiau lėšų, bet dalis KPPP lėšų – 86 mln. eurų – šįmet atiteks bendroms valstybės biudžeto reikmėms, o dar 4,3 mln. eurų bus tiesiogiai skirta Kauno miesto savivaldybei tilto tarp A. Juozapavičiaus ir Tilto gatvių statybos darbams finansuoti.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas Egidijus Skrodenis pabrėžė, kad nuo 2009 metų labai sumažėjo KPPP skiriamos lėšos. Pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą 2008 metais į KPPP buvo pervedama 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir energinius produktus, taip pat realizuotas suskystintąsias dujas, o 2009–2014 metais – tik 55 proc. Minėti mokesčiai sudaro didžiąją KPPP biudžeto dalį – maždaug 84 proc. Be to, bendroms valstybės biudžeto reikmėms 2009–2015 metais iš KPPP lėšų atseikėta 473,2 mln. eurų.

„LAKD nuolat siūlo atsisakyti ydingos praktikos iš KPPP skiriamo finansavimo dalį lėšų teikti bendroms biudžeto reikmėms, nes net padidinus KPPP skiriamą akcizo dalį nesurenkama pakankamai lėšų automobilių kelių tinklui plėsti ir keliams prižiūrėti. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje akcizo pajamų dalis padidinta nuo 55 iki 65 proc., bet reali akcizo pajamų dalis atėmus lėšas, skirtas bendroms biudžeto reikmėms, tesudaro 52 proc.“, – atkreipė dėmesį laikinasis LAKD vadovas.

Atlieka tik dalį būtinų darbų

Kasmet dalis KPPP lėšų skiriama savivaldybėms vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti, tarp jų – žvyrkeliams asfaltuoti, pakelių šienavimo darbams, tęstiniams projektams finansuoti, duobėms užtaisyti, eismo saugumo priemonėms diegti. Šias lėšas savivaldybės gali naudoti savo nuožiūra pasirinktiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti. Minėtų KPPP lėšų savivaldybėms 2015 metais skirta bemaž 54 proc. daugiau negu 2014-aisiais, tačiau numatyta, kad ne mažiau kaip 40 proc., o nuo 2016 metų – ne mažiau kaip 50 proc. KPPP lėšų savivaldybės privalo investuoti į vietinės reikšmės kelių ar gatvių tiesimą, rekonstravimą ir kapitalinį remontą, ne mažiau kaip 5 proc. turi nukeliauti saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose ar gatvėse finansuoti.

Savivaldybėms lėšų skiriama ir iš KPPP tikslinio finansavimo bei rezervo lėšų. 2014 metais 60 savivaldybių vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti iš viso buvo skirta 274,9 tūkst.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad