Tag Archives | Kelių infrastruktūra

Kelių infrastruktūra

Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros srityje pasitelkiama vis daugiau inovatyvių sprendimų. Naujosios kartos diagnostikos įranga, kurią Lietuva įsigijo pirmoji iš Baltijos šalių, jau nuo pavasario padeda valdyti kelių asfalto dangų būklę statybos metu ir garantiniu bei projektiniu laikotarpiu. Apie įdiegtas ir planuojamas inovacijas šalies keliuose kalbamės su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotoju Aivaru Vilkeliu. Kintamos informacijos ženklai naudojami tais atvejais, kai eismo… Skaityti daugiau
Susisiekimo ministro įsakymu šiandien Lietuvos savivaldybėms paskirstyta 10 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, numatytų vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti. Lėšų skiriama visoms 55 prašymus pateikusioms savivaldybėms. Iš viso šalyje bus kapitališkai suremontuoti 183 kelių objektai – vietinės reikšmės keliai ir gatvės. Be to, asfaltuojami ir valstybinės reikšmės rajoniniai žvyrkeliai – jiems šiemet teko 99,3 mln. eurų šios programos lėšų. „Tikslinės… Skaityti daugiau
Tranzitinio eismo atskyrimas nuo vietinio, keturios eismo juostos, kur leidžiamas greitis – 130 km/val., jungiamieji keliai su leistinu greičiu 90 km/val., skiriamosios juostos įrengimas, skirtingų lygių sankryžos – tai esminiai tarptautiniai standartai, kurie diegiami rekonstruojant valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo 56,83 iki 97,06 km. Šis ruožas patenka į transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtros projektą ir po rekonstrukcijos atitiks tarptautinius saugumo… Skaityti daugiau
Lietuvos kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai šiemet iš Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirtų lėšų planuojama paskirstyti 492,7 mln. eurų. Ši pinigų suma numatyta Susisiekimo ministerijos parengtoje KPPP finansavimo lėšų naudojimo 2018 m. sąmatoje, kuri pateikta tvirtinti Vyriausybei. KPPP lėšomis bus atliekami kelių tiesimo ir rekonstrukcijos darbai, įgyvendinama saugaus eismo politika, diegiamos intelektinės transporto sistemos, rengiami kelių ir jų statinių techniniai projektai. „Šiemet ir… Skaityti daugiau
Tęsiant magistralės „Via Baltica“ modernizavimo darbus, jau kitąmet visas kelias tarp Kauno ir Marijampolės bus keturių eismo juostų. Šiuo metu likę dviejų eismo juostų pločio ruožai, kurių bendras ilgis – apie 24 km, dar dvi eismo juostos bus praplatintos įgyvendinus pasirašytas rangos darbų sutartis. „Vis dar didelis avaringumas magistralėje „Via Baltica“ – vienas svarbiausių rūpesčių gerinant Lietuvos kelių infrastruktūrą ir eismo saugą. Šiuo metu magistralėje… Skaityti daugiau
Lietuvos automobilių kelių direkcija ir jungtinės veiklos pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė, kurią sudaro bendrovės „Fegda“ (atsakingas partneris), „Lemminkainen Lietuva“ (partneris), Lemminkainen Infra OY (partneris), „Eurovia Lietuva“ (partneris), „Tilsta“ (partneris) ir „Hidrostatyba“ (partneris) pasirašė pirkimo sutartį „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra. I etapas. Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 45,15 iki 56,83 km rekonstravimas“ statybos darbams atlikti. Pagal šią sutartį per… Skaityti daugiau
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) kviečia fizinius ir juridinius asmenis teikti pasiūlymus ir perduoti lėšas valstybinės reikšmės kelių juostoje esantiems objektams projektuoti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), kuriuos įgyvendinus būtų pagerintos eismo ir naudojimosi valstybinės reikšmės keliais sąlygos. Pasiūlymus pareiškėjai gali teikti iki 2017 metų lapkričio 1 dienos. Pasiūlymai teikiami Kelių direkcijai tiesiogiai, paštu, faksu ar elektroniniu dokumentu, pasirašytu elektroniniu parašu, atitinkančiu Lietuvos… Skaityti daugiau
Susisiekimo ministerija nusiteikusi kovingai: „Nuo šiol kelių statybos sektoriuje kompromisų nebus“, – skelbiama jos pranešime žiniasklaidai. Susisiekimo ministerijos iniciatyva gegužę įsigaliojo naujas valstybinės reikšmės kelių kontrolės standartas, įteisinęs 3 kartus griežtesnius reikalavimus. Jo prireikė nustačius kelininkų piktnaudžiavimą esamais standartais. Tyrimo metu nustatyta, kad per praėjusius kelerius metus net 80 proc. atvejų rangovai pasinaudojo normatyvuose nurodyta didžiausia leistina kelio dangos storio nuokrypio riba, kuri siekė beveik… Skaityti daugiau
Nuo Lenkijos sienos pietuose iki Latvijos sienos šiaurėje besidriekianti „Via Baltica“ šiandien yra viena svarbiausių šalies tranzito arterijų. Kol kas Lietuvoje nėra kito transporto koridoriaus, kuriuo šiaurės–pietų kryptimis būtų vežami kroviniai tokia apimtimi, kokia jie yra vežami „Via Baltica“ automagistrale. Kelyje krovininio eismo dalis sudaro apie 30 proc., todėl jame būtina gera infrastruktūra, užtikrinanti sklandų eismą. Tačiau šiandien dėl esamos kelių infrastruktūros, eismo sąlygų bei… Skaityti daugiau
Nuo šiandien Vilniaus vakarinis aplinkkelis oficialiai atviras vairuotojams. Užbaigus paskutiniojo – trečiojo – etapo darbus, sostinės Vakarinis aplinkkelis tapo integruotu tarptautiniu transporto koridoriumi šiaurinėje miesto dalyje. Apskaičiuota, kad transporto srautas juo gali siekti 33 tūkst. automobilių per parą. „Tai – vienas didžiausių kelių infrastruktūros projektų Vilniuje pastaraisiais metais. Naujasis aplinkkelis labai svarbus tiek tūkstančiams vilniečių, tiek tranzitu į užmiestį keliaujantiems žmonėms. Padidės gatvių laidumas, pagerės… Skaityti daugiau
Po atliktų mokslinių tyrimų Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkė dr. Rūta Rudžianskaitė-Kvaraciejienė dalijasi patarimu, kaip savivaldybės ar kitos viešojo sektoriaus institucijos gali sėkmingai įgyvendinti net didelių sąnaudų reikalaujančius statybos infrastruktūros projektus. Praktika, kai keliai tvarkomi privačiomis lėšomis, o vėliau apmokestinami, kad verslas atgautų investuotus pinigus, pasaulyje yra gana dažna, tačiau Lietuvoje dar retai naudojama. Viena iš dažniausiai pasaulyje pasitaikančių viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP)… Skaityti daugiau
Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) šiemet šalies keliams skirta 454 mln. eurų, arba beveik 15 proc. daugiau lėšų nei 2015 metais. Pagal KPPP finansavimo įstatymą 65 proc. lėšų skiriama valstybinės reikšmės keliams, 30 proc. – vietinės reikšmės keliams, likusieji 5 proc. patenka į KPPP rezervą. „Valstybinės reikšmės keliams šiais metais skirta 245,1 mln. Už šių lėšų tinkamą panaudojimą atsakinga Susisiekimo ministerija kartus su… Skaityti daugiau