Polistireninis putplastis gatvėms, keliams, krantinėms – daug kur, bet ne Lietuvoje

Statyba ir Architektura 2022 spalio 21 d.
Groningeno

Groningene, šiauriausios Nyderlandų provincijos sostinėje, vienas po kito įgyvendinami kelių infrastruktūros projektai, kuriuose naudojamas polistireninis putplastis EPS.Groningeno miesto vakarinis žiedinis kelias bus paaukštintas mažiausiai penkiais metrais. Be kita ko, tai bus daroma naudojant polistireninį putplastį, praneša vietinis visuomeninis transliuotojas RTV Noord.

„Pagrindas čia toks blogas, kad jei jį pakeltume smėliu, jis per daug įgriūtų“, – paaiškina rangovo „Combinatie Herepoort“ atstovas Bertas Krameris.

„Todėl pasirinkome lengvą medžiagą EPS. Tai polistireninis putplastis, kuris taip pat naudojamas šiltinant namus“, – tęsia jis. Tačiau šis polistireninis putplastis yra daug tankesnis, todėl tinka kaip sankasos medžiaga. Ant EPS bus užtiesta plėvelė, tada pilamas smėlis, formuojamas kelio pagrindas ir užliejamas asfaltas.

Pasak B. Kramerio, EPS naudojimas keliams pakelti nėra naujas dalykas, „tačiau su tokiu kiekiu EPS dar neteko dirbti. Čia naudojame be galo daug putplasčio, kurio blokai tiekiami reikiamų dydžių“. Nepjaustant putplasčio statybvietėje, neteršiama aplinka.

Pasak vyriausiojo darbų planuotojo Johano Zijlstros, iš viso bus panaudota 100 000 EPS blokų, kurie užpildys 75 000 kubinių metrų tūrį

 

Polistireninis putplastis

Anksčiau EPS buvo naudojamas Groningeno laikinojo pietinio aplinkkelio statybai. „Naudodami EPS, kelio tiesėjai apsaugojo požeminius kabelius ir vamzdžius. Jei ant jų užberiate smėlio, jie gali įlinkti, pasislinkti ir net sulūžti“, – sako Bertas Krameris.

Naudojant EPS, Nyderlanduose įgyvendinamas ir A9 BaHo greitkelio projektas, kai 10,5 km ilgio kelio atkarpa išplatinama iki keturių eismo juostų į kiekvieną pusę. Visa tai ženkliai pagerins susisiekimą tarp Amsterdamo, Šipolio oro uosto ir Almerės miesto.

 

Kelio su EPS pjuvis

Turtinga istorija ir geografija

Laikoma, kad putplastis infrastruktūroje pirmą kartą panaudotas 1972 metais Osle įrengiant prietilčio pylimus. Tai buvo pagalbinis pilotinis projektas Kelių direkcijai įgyvendinant didelį tyrimą, kaip nuo įšalo apsaugoti kelius ir statinius. Projektą prižiūrėjo Norvegijos kelių tyrimo laboratorija. Nustatyta, kad EPS neutralizavo tos vietos grunto ydingumus, kelias nesėdo ir buvo stabilus.

Be kita ko, norvegai dabar patys stebisi, kad prireikė tik penkių mėnesių nuo idėjos prietilčiui panaudoti EPS iki visiško projekto užbaigimo. Dabartinės biurokratinės procedūros viską labai ištęstų.

Kadangi rezultatai buvo geri, naujoji technologija plito, ir Norvegijoje jau įgyvendinta daugiau kaip 500 panašių projektų naudojant EPS. Natūralu, kad norvegai rimtai tyrinėja, kaip metams bėgant elgiasi EPS, ir įsitikina, kad jis išlaiko savo gerąsias savybes – kelių tiesimo atveju, tvirtumą ir mažą įgertį. Be to, nuolat tobulinant infrastrukūrą, esama atvejų, kai kelių rekonstrukcijai ar naujiems projektams naudojamas putplastis iš ankstesniųjų demontuojamų objektų.

Jei grįžtume į aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, norvegų pavyzdžiu visų pirma energingai pasekė amerikiečiai, tada kanadiečiai ir japonai. Dabar EPS keliams naudojančios valstybės jau skaičiuojamos dešimtimis. Lietuvai geografiškai artimiausių pavyzdžių galima būtų rasti Lenkijoje.

Kodėl dar ne Lietuvoje?

Atrodo, kad būtent lenkai prieš dešimtmetį ar panašiai Lietuvoje siūlė pirmąjį kelių infrastruktūros su EPS projektą, tačiau tam nebuvo lemta įvykti. Tai paaiškėjo, susisiekus su dviejų lyderiaujančių kelių ir tiltų projektavimo įmonių vadovais ir vyriausiasiais specialistais ir teiraujantis, kodėl jie nenaudoja tokios technologijos.

Šių specialistų, tikrų ir gerbiamų savo srities profesionalų, žinios iš esmės tuo ir baigėsi.

Kodėl taip atsitiko?

Po pirmojo pasaulyje projekto su EPS kilo didelis susidomėjimas, ir 1985 metais taip pat Osle buvo surengta pirmoji šiai temai skirta konferencija, kurioje dalyvavo vienuolikos valstybių atstovai. Kas keleri metai tokios konferencijos vyksta iki šiol.

Lietuvos kelių inžinerijos mokslininkai negalėjo įšokti į šį pažangos traukinį 1985 metais, tačiau akivaizdu, kad ir šiandien jie stebi, kaip tas traukinys važiuoja pro šalį. O gal net nemato to traukinio, tik tolumoje girdi jo garsą?

O gal net jo negirdi?

Nuotraukų iš Groningeno autorius – RTV Noord žurnalistas Elwin Baas

Komentarai