Top Baneris

Kaip palydėti gyventojus į renovaciją? (1)

2023 birželio 4 d.
renovacijaTik SA
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Renovacija gali tapti sunkiu, ilgu ir varginančiu projektu. Būtent tai ir yra viena didesnių priežasčių, kodėl renovacija stringa visoje Lietuvoje. Klampūs procesai skandina visus dalyvius: nuo valstybinių agentūrų, architektų, statybos įmonių iki pačių gyventojų. Jei procesuose klimpsta net valstybinės ar savivaldybės institucijos ir verslas, būtų keista tikėtis, kad gyventojams bus paprasčiau. Ką reikėtų daryti, kad renovacija taptų savaime suprantamu dalyku, o ne vis dar egzistuojančiu baubu?

Dabartinis renovacijos vaizdas

Realūs pokyčiai Lietuvoje prasidėjo tik 2013 m., savivaldybėms įsitraukus į sistemingą renovaciją. Iki tol renovacija vyko tik daugiabučių namų gyventojų iniciatyva ir nuo 2005 iki 2013 m. nesiekė nė 500 namų. Aktyvesnis savivaldybių įsitraukimas – pagalba ruošiant investicinius planus, dalyvavimas gyventojų susirinkimuose, investavimas tvarkant automobilių aikšteles – atnešė teigiamų rezultatų. Tai ypač pasijuto mažesniuose rajonuose, kuriuose bendradarbiavimas buvo artimesnis, o ir pačios savivaldybės imlesnės pokyčiams. 

image

Procentine išraiška pagal renovacijos mastą pirmauja Birštonas, tačiau jis turi ir mažiau išteklių pasiekti gyventojus, nors savivaldybės kompaktiškumas taip pat labai svarbus. O Panevėžys yra vienintelis iš didžiųjų miestų, patenkančių į renovacijos dešimtuką, kai tuo metu didmiesčiai Vilnius ir Kaunas su 7 proc. atrodo kur kas liūdniau. Tam yra ne viena priežastis, tačiau bent keletą jų galėtų spręsti pačios savivaldybės, kitoms reikėtų valstybės įsikišimo.

Didžiųjų miestų renovacijos problema – nuomos rinka

Renovacijai turi pritarti dauguma būsto gyventojų, t. y. 50 proc. + 1 (vienas butas turi vieną balsą). Sprendimą įgyvendinti namo atnaujinimo projektą priima būsto savininkai susirinkime arba balsuodami paštu. Susirinkimą turi organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų administratorius (bendrija, butų ūkio įmonė arba jungtinės veiklos sutarties įgaliotas atstovas). Dėl nemažo skaičiaus nuomojamo būsto šiuose miestuose pranešimai apie susirinkimus ar renovaciją dažnai nepasiekia tikslinio savininko, todėl susirinkimai ir balsavimai neįvyksta. Tai išties paradoksali situacija, kadangi nuomojamo būsto savininkas turėtų būti labiausiai suinteresuotas tokia renovacija, nes ji keltų objekto vertę tiek parduodant, tiek nuomojant. Todėl į šį procesą galėtų aktyviau įsitraukti savivaldybės atstovai, turintys prieigą prie informacijos tiek apie būsto savininkus, tiek apie registruotus gyventojus. Savivaldybei būtų lengviau pasiekti tiesioginius naudos gavėjus, kurie būtų suinteresuoti dalyvauti renovacijoje.

daugiabuciu renovavimas
Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Informacinė erdvė

Viena didžiausių priežasčių, kodėl gyventojai vengia renovacijos, yra prastų pavyzdžių baimė ir įspūdingai skambančios sumos. Pavyzdžiui, devynaukščio renovacija Kaune galėtų kainuoti nuo 1 iki 1,2 mln. eurų. Galvojant tiesiog apie pliką sumą tai skamba kaip labai didelis skaičius, tačiau dažnai gyventojai neatkreipia dėmesio į keletą aspektų. 

Visų pirma, valstybės parama, kuri, beje, vis mažėja, o remiantis viešų valdininkų pasisakymais, ateityje tik dar smarkiau kris. Net ir tie daugiabučiai, kurie neatrodo blogiausiai šilumos suvartojimo atžvilgiu, su metais tik sens, turimas turtas nuvertės, o renovacija greičiausiai brangs. Tad gyventojai vien dėl tokios perspektyvos turėtų būti labiau linkę renovuotis savo daugiabučius, nors kaštai ir gali atrodyti itin dideli. Antroji priežastis – dažnai į skaičiavimus gyventojai neįtraukia sutaupytos šildymo sąnaudų sumos, o tai iš tiesų gali atpirkti periodinius mokėjimus, ypač kai po renovacijos pakyla energinio naudingumo klasė. Trečioji aplinkybė, į kurią dažnai gyventojai neatkreipia dėmesio, yra jau minėta padidėjusi turto vertė – renovavus daugiabutį jo vertė gali šoktelti 10–15 proc., taip pat tikėtina, kad ji mažiau kris ateityje (ypač atsižvelgiant į infliaciją), palyginti su nerenovuotu daugiabučiu. Ketvirtoji priežastis – bendroji gyvenimo kokybė ir estetinis vaizdas. Visi norime gyventi gražioje, švarioje ir saugioje aplinkoje, o renovacijos metu atnaujinus oro vėdinimo sistemas, patalpose vyksta geresnė cirkuliacija ir išauga įkvepiamo oro kokybė. Be to, nors dabar sąlygos drąsesnės išraiškos architektūriniams renovacijos sprendimams nėra pačios geriausios, tačiau renovuoti daugiabučiai dažnai pagyvina pilką miesto vaizdą. 

Apie šias problemas nuolat komunikuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), kuri ir skelbia renovacijos projektus. Tačiau, kaip rodo pavyzdžiai, komunikacija būtu labiau įtikinanti ir rezonuojanti, jei to paties imtųsi ir arčiau žmogaus esančios institucijos – savivaldybės. Tai padėtų žmonėms geriau suprasti renovacijos naudą ir atsikratyti turimų prietarų.

Papildoma nauda ir administravimas renovuojant daugiabutį

Ne mažiau svarbu pateikti papildomų naudų sistemas, kas būtų naudinga miestui (kartu galėtų tvarkyti jam opias problemas) ir gyventojams, kurie matytų papildomą vertę investuoti sunkiai uždirbtus pinigus į renovaciją. Todėl tokios programos kaip renovuojamų namų automobilių stovėjimo aikštelių tvarkymas, saulės elektrinių įrengimas, žaliųjų plotų sutvarkymas daliai gyventojų gali būti papildomas postūmis rinktis renovaciją, kartu šie pinigai nedingsta ir savivaldybės atžvilgiu, atvirkščiai, kaip ir gyventojui, jie tampa investicija. 

Be papildomų naudų, svarbu užtikrinti pasitikėjimą ir proceso sklandumą. Tai galėtų įvykti, jeigu visą procesą imtųsi administruoti tam tikslui savivaldybės sukurta įmonė. Gyventojai jau ne kartą kentėjo nuo nekokybiškos renovacijos, rangovų bankrotų ar kelerius metus užsitęsiančių statybų. Todėl natūralu, kad, iš lūpų į lūpas sklindant gandams, nacionaliniu gero skonio ženklu tapo pažinoti ką nors, kas pažįsta dar kažką, kam renovacija tapo tikru košmaru. Nors tai tėra gajūs stereotipai, realybėje tai nutinka gerokai rečiau. Užtikrinti, kad į procesus įsitrauks ir savivaldybė, kuri lydės gyventojus nuo pradžios iki galo, gyventojai tvirčiau rinktųsi renovaciją. Tai galėtų tapti savivaldybių vartais į renovaciją, kai gyventojai yra palydimi ir motyvuojami atnaujinti savo daugiabučius. O sėkmingai atlikus, sutaupius laiką ir kaštus, investavus į ateitį, pasitikėjimas, tiek renovacija, tiek savivaldybės institucija tik augtų.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai
  • Renovuotas

    2023-06-13, 15:39  

    Keistoka agitacija. Savivaldybė – valdiška įstaiga, kuri ir dirba valdiškai. Kas susidūrė, tam pasakoti nereikia…
    Ir, beje, renovacijai startuoti neužtenka 50 proc. + 1 balso. Autorius galėtų rimčiau namų darbus pasidaryti.

Rekomenduojami video