• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Saugos darbe tema statybose – ypač aktuali

2013 lapkričio 27 d.

Jei dar nematėte mūsų žurnalo lapkričio mėnesio numerio, anonsuojame – jis skirtas saugai. Saugai plačiąja prasme – darbuotojų, medžiagų, konstrukcijų, eksploatacijos. Tema pasirodė neišsemiama…

Statybininkų palyginimas su studentais gal nebūtų pats tiksliausias. Tačiau, kaip ir studentams, statybininkams dažnai pritrūksta vienos dienos ar savaitės svarbiems darbams užbaigti. Prieš pat žiemą nebaigtų darbų jiems tarsi padvigubėja. Skubama, lekiama, nes nežinia, kada užspaus šaltis ar užsnigs sniegas.

Ir joks sutapimas, kai skubant įvyksta daugiau nelaimingų atsitikimų. Net patyrę darbininkai skubėdami pamiršta budrumą, pamiršta pasirūpinti saugos priemonėmis. Statistika byloja, kad nelaimingų atsitikimų statybose suvestinėse dažniausiai atsiduria arba pradedantieji statybininkai, arba labiausiai patyrę. Šie dažnai praranda savisaugos instinktą, nes yra įsitikinę, kad viskas gerai žinoma ir jokia nelaimė nutikti negali.

Saugos darbe tema aktuali visose darbų srityse. Tačiau statybose – ypač. Šis sektorius dar neatsikrato nelaimingų atsitikimų darbe lyderio etiketės. Ir tai tęsiasi gana ilgai. Prieš kurį laiką Valstybinės darbo inspekcijos specialistų rengta akcija, kai buvo tikrinamos statybvietės, vėl patvirtino liūdnąją statistiką – čia darbų saugos reikalavimų paiso toli gražu ne visi.

Lapkričio mėnesio žurnalo numerio temos irgi glaudžiai susijusios su sauga darbe. Ir ne tik. „Statyba ir architektūra“ su partneriais – Valstybine darbo inspekcija, Lietuvos statybininkų asociacija bei Nacionaliniu saugos ir sveikatos darbe institutu – saugos darbe temas gvildens ir gruodžio pradžioje vyksiančioje konferencijoje.

Ruošdamiesi šiai konferencijai daug bendravome su statybų srities specialistais. Ne vienas jų stebėjosi palyginti atsainiu požiūriu į saugą darbe. Paprastas pavyzdys: vienoje įmonėje vadovas patvirtino tvarką, pagal kurią, aptikęs darbo vietoje darbininką be saugos šalmo ar kitų saugos priemonių, skiria jam 100 litų baudą. Nepraėjo daug laiko, ir visiems tapo įprasta dėvėti šalmus, nepasirodyti darbo vietoje be kitų reikiamų saugos priemonių.

Žinoma, sveikintina. Ir nors sakoma, kad priemonės pateisina tikslą, šiuokart nerimą kelia kitas aspektas – šimto litų bauda labiau įtikina saugotis nei galimybė likti suluošintam ar mirti, palikti šeimą, vaikus vienišus. Reikia tikėtis – ne už kalnų diena, kai taps suprantama, kad saugos šalmas statybose reikalingas ne tam, kad inspektorius nesurašytų pažeidimo protokolo ar darbų vadovas nenubaustų šimto litų bauda.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad