Penki barai 100 metrų atkarpoje vienoje pagrindinių sostinės gatvių, du naujutėlaičiai ir vienas statomas verslo centras vien Konstitucijos prospekte, trys vienu metu į Vilnių ateinantys aukščiausios klasės viešbučių tinklai, viena po kitos įkurtuves moderniuose pastatuose švenčiančios ugdymo įstaigos.

Visų šių viešosios paskirties pastatų savininkai ar naudotojai tikisi nepritrūkti lankytojų, klientų, užsakovų, darbuotojų. Daugeliu atveju šių lūkesčių išsipildymą reikšmingai lemia interjerai – jų išradingumas, unikalumas, jaukumas, funkcionalumas ir patogumas. Todėl gero rezultato siekiantys projektų kūrėjai taip reikliai renkasi interjero architektą ar interjero dizainerį ir neprašo taupyti apdailos medžiagų ar apšvietimo kokybės bei estetiškumo, baldų stilingumo ir ergonomiškumo sąskaita.

Ir nesvarbu – interjeras projektuojamas naujame, moderniame biurų pastate, keliasdešimties metų istoriją menančioje industrinėje erdvėje, paveldo objekte ar burlaivyje – interjero autoriai „iščiupinėja“, jaukinasi objektą, ieško sprendimų, kurie atitiktų užsakovų vizijas, lankytojų poreikius, šių dienų realijas ir galiausiai – kad ištransliuotų pačių kūrėjų idėjas.

Pasaulyje nuo pjedestalo jau nukeliama atvirų erdvių biuruose koncepcija Lietuvoje užsakovų vis dar dažnai pageidaujama kaip sprendimas, skatinantis darbuotojus judėti, bendradarbiauti ir dirbti efektyviai. Bene sudėtingiausia užduotis interjero architektams – suderinti sena ir nauja paveldo objektuose. Tuomet labai svarbus tampa ne tik interjero architektų, bet ir užsakovų supratimas apie tai, kokios vertės pastatas pateko į jų rankas.

Po užsitęsusios rekonstrukcijos duris atvėrusi pagrindinė šalies biblioteka – vienas tų objektų, kuriame griežti paveldosaugos reikalavimai interjero projektuotojus įstatė į tam tikrus rėmus, tačiau jie sugebėjo įkvėpti pastatui gyvybės, sukurti įspūdį ir emociją.

Buvusį grūdų sandėlį viešbučiu pavertę plėtotojai kurdami naują funkciją naudojo šiuolaikines medžiagas bei technologijas, o prie istorijos prisirišo per įvairius elementus, pagarbiai atskleisdami venecijietišką statinio stilistiką. Ir pasistengė, kad šiuolaikinė ir senoji architektūra gyvuotų vienodomis proporcijomis. Įrengiant vieną didžiausių Lietuvoje sveikatingumo bei sporto kompleksų „Vytautas mineral SPA“ rekonstrukcijos autoriams teko baigti prieš keliasdešimt metų kolegų pradėtą darbą. Ir jie kūrė kolegiškai, rinkdamiesi sprendimus, kurie nepradangintų senojo pastato formų.

Industriniuose pastatuose laisvės daugiau: čia gali išgriauti ar pristatyti pertvarų, gali nebijoti spalvų ir netradicinių apdailos ar baldų medžiagų. Bet vienos kvailystės niekas nedaro – nenaikina jų industrinės dvasios. Pristatome vienos įmonės istoriją: du biurai, du interjero architektai ir du skirtingi interjerai.

Tinklinio restorano interjero projektuotojai neatsisakė iššūkio atnaujinti serijinį maitinimo įstaigos įvaizdį, sukurti naujų ženklų, rodančių restorano pastangas neatsilikti nuo šiuolaikinių interjero tendencijų.

Neįprastų interjero sprendimų kartais neatsisako net ir ribotą biudžetą turinčios įmonės. Smagu, kai interjeras kuriamas galvojant pirmiausia ne apie svečius ar klientus, o apie darbuotojų kūrybiškumą stimuliuojančią erdvę, apie tai, kad praleisdami visą dieną prie kompiuterio jie jaustųsi komfortiškai.

Funkcionalios, šiuolaikiškos, originalios erdvės tikisi ne tik tarptautinių įmonių darbuotojai, bet ir ben dradarbystės erdvių lankytojai. Interjero architektai tik patvirtina: sukurti kokybišką erdvę nebūtinas didžiulis biudžetas. Daug svarbesnė nuostata, su kuria ateinama į projektuojamą erdvę.

Tikėtina, jog ne už kalnų laikas, kai pamačius kvapą gniaužiantį visuomeninį interjerą niekam nebeišsprūs: „Įspūdinga kaip ne Lietuvoje“.

Leidinys „SA visuomeniniai interjerai“ ir skirtas pasakoti apie tuos įkvepiančius darbus, kurie ištrina sienas tarp Lietuvos ir užsienio kūrėjų.