• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

DNB banko interjeras: estetika tarnauja funkcijai

2017 sausio 23 d.
qadrum visuomeniniai interjerai 6
L. Garbačausko nuotr.

Didžiausias verslo centro „Quadrum“ nuomininkas – vienuolikoje iš septyniolikos aukščiausio, rytinio, komplekso pastato aukštų įsikūręs DNB bankas. Jis čia sutelkė penkiose sostinės vietose išbarstytus padalinius, iš viso – apie 700 darbuotojų. Taip tikimasi užtikrinti poreikį į kasdienius iššūkius reaguoti maksimaliai greitai, nedarant nuolaidų dėl objektyviai sudėtingesnės komunikacijos tarp skirtinguose miesto pakraščiuose veikiančių departamentų.

Racionalūs sprendimai

Pirmuose trijuose rytinio korpuso aukštuose įrengtos patalpos buvo atiduotos banko klientus aptarnaujantiems specialistams. Viršutiniai aukštai – nuo 10 iki 17 – skirti banko administracijai ir verslo procesus palaikančių padalinių darbuotojams. Visų 11 aukštų interjeras kurtas turint tą pačią esminę užduotį – sutrumpinti kelią nuo užduoties suformulavimo iki jos sprendimo. Kartu su danų ir norvegų architektų biurais „Schmidt Hammer Lassen Architects“ bei „Lund+Slaatto Arkitekter“ verslo centro „Quadrum“ architektūrinę dalį projektavę studijos „Arches“ architektai, pakviesti sukurti ir DNB banko interjerą, siekė ir „egoistinio“ tikslo – ne išskirti jį iš bendros pastato koncepcijos, bet paryškinti „Quadrum“ architektūros privalumus. Gerai tai, kad šis jų tikslas neprieštaravo DNB banko administracijos vizijai.

e_neniskis_250

Architektas Edgaras NENIŠKIS.

Pasak „Quadrum“ architektūrinės dalies projekto vadovo ir vieno DNB banko interjero autorių Edgaro Neniškio, interjero estetika atspindi sąžiningo pastato rodymo filosofiją. Tai yra jei pastate yra vamzdžių, tai jie ir parodomi, o ne dangstomi, tarkim, kabamosiomis lubomis.

„Kuriant biurų interjerą išskirtinumas, jei nekalbėsime apie baldus, galimas tik projektuojant grindis, lubas ir techninėms, sanitarinėms patalpoms įrengti skirtą branduolį – fasadas bendras visiems. Dėl lubų šiuo atveju – ne tik dėl estetinio suvokimo, bet ir norint sutaupyti energijos – buvo priimtas bendras visuose aukštuose sprendimas – palikti jų betoną atvirą ir pasinaudoti tuo, kad tai yra šilumą gerai akumuliuojanti medžiaga. Nakties metu, kai pigiau, patalpos šaldomos, o dieną 4 ar 5 valandas betoninės lubos atiduoda vėsą. Taip neuždengus konstrukcijų galima sutaupyti iki 30 proc. energijos vėsinimui.“

Apšviestumo, tyro oro, vėsinimo ir šildymo reikšmę visi suprato jau anksčiau, o į akustikos problemą ilgai buvo žiūrima pro pirštus. Tačiau dabar tai laikoma itin svarbiu darbo vietos kokybės kriterijumi, darbo aplinkos veiksniu.Architektas Edgaras NENIŠKIS

E. Neniškis juokauja – lengva sugalvoti scenografiją – kokį drugelių interjerą – ir išpildyti jį prikarpius gipso kartono ar panašiai. Tačiau čia buvo paliktas aiškus, švarus karkasas, kuriame nesugadinant esmės reikėjo sukurti užsakovo pageidaujamą savitumą.

„Buvo toks japoniškos grafikos kūrimo atskirais štrichais jausmas, kai po truputį atsiranda ir individualumas, ir perskaitomumas“, – sakė architektas.

Permainingas biuro kraštovaizdis

Interjero filosofija buvo kuriama pagal užsakovų suplanuotą biuro gyvenimo pobūdį, pastangas veikti maksimaliai efektyviai. Užsakovai norėjo naujame biure sukurti kitokią darbuotojų bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą, kurios pamatu turėjo tapti mobiliosios darbo vietos. Keisti darbo vietą čia privalu kas dieną, tiesa, galima rinktis skirtingo tipo vietas, priklausomai nuo tuo metu vykdomų užduočių – ar jos atliekamos pavieniui, ar su komanda, ar dirba visas departamentas. Yra ne tik bendrosios erdvės, bet ir intymesnės tyliosios zonos, yra ir komandinio darbo zonos bendrosiose erdvėse, yra dešimtys pasitarimų kambarių. Visa tuo tikimasi paskatinti darbuotojų kūrybingumą, be to, tai leidžia lengviau įvertinti jų efektyvumą.

Teorinis nuolatinės darbo vietos nejaukumas kompensuojamas tuo, kad yra galimybė pabūti daugelyje darbo vietų. Tačiau taip – asmeninis kaktusas turi keliauti drauge su šeimininku.Architektas Edgaras NENIŠKIS

„Teorinis nuolatinės darbo vietos nejaukumas kompensuojamas tuo, kad yra galimybė pabūti daugelyje darbo vietų. Tačiau taip – asmeninis kaktusas turi keliauti drauge su šeimininku“, – komentavo E. Neniškis.

Daiktams nešiotis yra suprojektuotos net specialios dėžutės, kurias išeidami namo darbuotojai palieka savo spintelėse. Beje, pastato dalyse, iš kurių atsiveria gražiausi miesto vaizdai, įrengtos ne darbo vietos, o bendravimo erdvės.

L. Garbačausko nuotr.

Vietoj žaidimų stalų – paskatos išlįsti iš biuro

Pabendrauti darbuotojai gali ir gerdami kavą kiekviename aukšte esančiose virtuvėlėse. Tačiau atėjus laikui pietauti visiems – ir tiems, kurie maistą nešasi iš namų, tenka nusileisti į apačioje esantį restoranėlį. Taip biure išvengiama nepageidaujamų kvapų, o darbuotojai gauna progą pakeisti aplinką.

Dar geriau, jei darbuotojas per poilsio pertrauką turi motyvą išeiti iš pastato: ar papietauti kitoje maitinimo įstaigoje, ar pasėdėti po pušimi. O štai sėdmaišių ir stalo futbolo stalų naujausiuose biuruose, anot E. Neniškio, jau mažėja: „Žaidimai trikdo darbo aplinką, nelabai aiški ir jų pridėtinė vertė – ar tai padeda susikaupti darbui, ar tik jį pamiršti laukiant savo žaidimo sesijos… Ir užsakovai nereiškė pageidavimo turėti žaidimų kambarius. Žaidimų darbe mada, matyt, baigiasi.“

Kuriant interjerą čia daug galvota apie tai, kaip paskatinti darbuotojus pajudėti. Naujajame biure laikomasi nuostatos vengti spausdinti dokumentus, ir net tais atvejais, kai tai padaryti būtina, tenka „už bausmę“ nueiti iki vienintelės tam skirtos zonos tolimiausiame kampe. Šiukšliadėžių prie stalų nėra dėl tos pat priežasties.

ergo_lain_logo_200

Didžiąją dalį baldų ir daug kitų interjero detalių, įgyvendindama architektų ir dizainerių idėjas bei projektus, pagamino UAB „Ergolain projektai“.

Bendrovės specializacija – ergonominių baldų gamyba, sudėtingų projektų valdymas ir įgyvendinimas siūlant tik pažangiausius, į ateitį orientuotus sprendimus.

 RĖMĖJO TURINYS 

L. Garbačausko nuotr.

Individualumo štrichai

Vienai darbo vietai Lietuvoje standartiškai skiriamas apie 6 kv. metrų plotas, DNB biure jis siekia apie 10 kv. metrų. Ir darbo stalai, ir poilsio vietų baldai neatkeliavo į biurą lengviausiu keliu – iš kurio nors gamintojo gatavų baldų sandėlio. Architektams rūpėjo individualizuoti šiuos gaminius, jie tikisi, tad naudotojai jaus, kad tai suprojektuota ir sukurta specialiai jiems: ar nestandartinės baldų kojos, ar itin plonas stalviršis, ar baltą, švarų jo paviršių išryškinanti juoda briauna.

Akustikos suvaldymas biure, kur dauguma erdvių – atviros, buvo vienas didžiųjų architektų darbų.

„Apšviestumo, tyro oro, vėsinimo ir šildymo reikšmę visi suprato jau anksčiau, o į akustikos problemą ilgai buvo žiūrima pro pirštus. Tačiau dabar tai laikoma itin svarbiu darbo vietos kokybės kriterijumi, darbo aplinkos veiksniu“, – sakė vienas DNB banko interjero autorių. Siekiant suvaldyti triukšmingumą, naudota daug sprendinių, tarp jų – ir sieninės ąžuolo plokštės, garsą sugerianti kiliminė danga, aliuminės, taip pat daugiau funkcijų atliekančios, lubų plokštės.

L. Garbačausko nuotr.

Ąžuolo ir betono koloritas

Bendras apšvietimas palubėje suprojektuotas apšviesti visą patalpų plotą taip, kad papildomų stalinių šviestuvų nebereikėtų. Be to, kadangi tai yra protingas pastatas, apšvietimo intensyvumas pasireguliuoja automatiškai priklausomai nuo to, ar pašvietė saulė, ar užklydo debesis – biuro darbuotojai nė nepajunta apšvietos intensyvumo pokyčių. Nuo intensyvios saulės akis saugo ritininės užuolaidos, žinoma, irgi nusileidžiančios automatiškai.

Renkantis tarp žaliuzių ir ritininių užuolaidų apsispręsti padėjo ir tai, kad jos leidžia neprarasti vaizdo pro langus: užuolaidos palieka bent jau prigesintą vaizdą – lyg žiūrėtum pro bitininko tinklelį.

Apdailos medžiagos – vienas akivaizdžiausių klientų aptarnavimo ir administracijos darbo zonas vienijančių sprendinių. Iš betoną sušildžiusio ąžuolo gaminti įvairūs stambūs dekoro elementai, skulptūriniai baldai pirmuose aukštuose, taip pat visi branduoliai. Visur biuruose panaudota ta pati kiliminė danga, tik socializacijos zonose paliktos intuityvaus orientavimosi užuominos – įkomponuoti spalvoti dangos kvadratėliai. Pagrindinis biuro koloritas – ąžuolo spalvos ir betono pilkumo kontrastas. Viskas, kas ne iš ąžuolo – daugiausia pilkų atspalvių.

Viena konceptualiausių interjero idėjų – vidinio „Quadrum“ kiemo augalų įleidimas į vidų, kur apgyvendinti stiklo dėžėse jie tapo diplomatiškomis erdvių pertvaromis.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad