Bibliotekos interjere – seno ir naujo dermė

Bibliotekos interjere – seno ir naujo dermė

akmuo
L. Garbačausko nuotr.

Architektų „2XJ“ komandai laimėtas viešasis konkursas projektuoti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos interjerą tapo proga pademonstruoti savo žinias ir išmonę. Dėl griežtų paveldosaugos reikalavimų čia teko atsisakyti kardinalių interjero pokyčių, prisitaikyti ir prie anksčiau priimtų inžinerinių bei kitų rekonstrukcijos sprendimų. Esminė interjero projekto autorių idėja – sugretinti sena ir nauja, maksimaliai išnaudoti buvusias erdves jas pritaikant naujai paskirčiai.

Idėjoms realizuoti – minimalus terminas

Penkių aukštų bibliotekos pastato interjerą kartu su kolegomis Laimiu Valančiūnu ir Jurga Marcinauskaite suprojektavęs architektas Jokūbas Jurgelis pasakojo, kad prie projekto, užsitęsusio kone aštuonerius metus, prisijungė paskutiniais, tačiau ypač intensyviais metais. Kaip tik tada, užbaigus visus suplanuotus rekonstrukcijos darbus, buvo galima imtis interjero projektavimo. Interjero koncepciją realizuoti reikėjo per metus, mat bibliotekos vadovai neketino koreguoti pastato atidarymo datos.

J. Jurgelis pripažino, kad laisvės kuriant interjero koncepciją nebuvo daug: nors pagrindinis projektavimo užduotyje įvardytas bibliotekos siekis buvo tapti atvirai, moderniai, tačiau daugelį sprendimų ribojo griežti reikalavimai: išsaugoti planinę esamo pastato struktūrą, atkurti apdailos medžiagas, sienų struktūrą, durų angas ir pan.

L. Garbačausko nuotr.

Išskirtinumas – juodi baldai

Išanalizavus paveldo elementus ir sumanymą sugretinti sena bei nauja, pagrindine pastato interjero ašimi tapo juodos spalvos baldai ir balta sienų spalva. „Pasirinkome juodus baldus norėdami nauja sugretinti su sena. Nekėlėme sau užduoties atskirti vidų nuo išorės, nes išorėje irgi yra juodų elementų, pavyzdžiui, langų rėmai, užrašai. Juoda spalva labai svarbi emociškai, tad tiko kuriamai moderniai struktūrai pabrėžti. Baldai gana lakoniški, nėra įmantrių formų, daugiausia naudota modulinių sistemų“, – komentavo architektas.

Balta sienų spalva skirtingose bibliotekos erdvėse kuria jaukią aplinką, o manantiesiems, kad tai nepraktiškas sprendimas, architektas turi svarių argumentų.

[su_quote cite=”Jokūbas JURGELIS”]Mastelis leidžia nesikoncentruoti į smulkius elementus, tad sprendimai tokiuose objektuose neturi būti grįsti vien tik praktiškumu. Dažniausiai ir nebūna.[/su_quote]

„Mastelis leidžia nesikoncentruoti į smulkius elementus, tad sprendimai tokiuose objektuose neturi būti grįsti vien tik praktiškumu. Dažniausiai ir nebūna. Didžiulės bibliotekos erdvės juk irgi nepraktiškos. Tačiau įspūdis, kurį jos kuria – daug svarbesnis. Projektavimas – prioritetų dėliojimas. Visuomet galima rinktis: statyti lentyną iki pat lubų ir sukurti tam tikrą įspūdį arba rinktis ją žmogaus ūgio, tačiau prarasti kitus dalykus. Mums buvo skirta užduotis pritraukti lankytojų: pirma, veiklomis, be kurių pastatas nebūtų gyvas, antra – specifine būtent šiam objektui, jo funkcijoms ir reprezentacijai skirta estetika“, – pasakojo J. Jurgelis.

L. Garbačausko nuotr.

Pastato vidaus struktūra neliečiama

Kadangi interjero projektuotojams teko prisitaikyti prie esamos planinės pastato struktūros, naujai paskirčiai pritaikytos buvusios erdvės. Pirmas pastato aukštas skirtas vaikams: jiems įrengta skaitykla, nedidelė teatro erdvė, erdvės kūrybinėms veikloms, čia yra motinos ir vaiko kambarys, vaikų dienos centras. Sienų apdailai ir knygų lentynoms pasirinkta balta spalva, erdvę pagyvina ryškiaspalvis kilimas ir įvairių geometrinių formų, ryškūs, moduliniai minkšti baldai.

Antrame pastato aukšte ateityje veiks kavinė, knygynas, čia pat įrengtos periodikos skaityklos, registratūra, drabužinės. Pagrindiniais marmuriniais laiptais, kurie jau dabar gerokai pasikeitę, pakilus į trečią aukštą patenkama į keturias pagrindines skaityklas. Vienoje jų netrukus įsikurs ir bendradarbiavimo erdvės. Atviroje erdvėje pastatyti stalai, skirti pasitarimams ar darbui, įrengtos lentynos, pastatyti minkštasuoliai. Tame pat aukšte įrengta ir galerija.

Ketvirtas aukštas – uždariausias, jis skirtas administracijai. Viršutinis, penktas, pastato aukštas – erdvė menininkams. Visiškai tuščios baltos patalpos bus skirtos parodoms, greta įrengta konferencijų salė, kur tilps 120 žmonių. Joje – integruotos kėdės, dvi vertėjų kabinos, garso režisieriaus patalpa ir scena, šiuo metu jau pakeitusi savo veidą nedidelė kino salė, muzikavimo erdvė, garso įrašų studija ir menų skaitykla. Atskiroje patalpoje bus rengiamos kūrybinės dirbtuvės.

[su_quote]Kadangi interjero projektuotojams teko derintis prie esamos planinės pastato struktūros, naujai paskirčiai pritaikytos buvusios erdvės.[/su_quote]

L. Garbačausko nuotr.

Daugelis bibliotekai išrinktų korpusinių baldų pagaminti Lietuvoje. Dauguma minkštųjų baldų – kėdžių, krėslų – atkeliavo iš Ispanijos, stalai – iš Italijos. Grindų dangos atkurtos tokios pat kaip iki rekonstrukcijos: pagrindinėse patalpose atkurtas parketas, kitur paklota nauja kiliminė gerai garsą sugerianti danga.

Akustikos sprendimams daugiausia dėmesio skirta garso įrašų studijoje, kino ir konferencijų salėse, muzikavimo erdvėje. Kino salėje ir muzikavimo erdvėje, skirtoje 20 žmonių, garsą izoliuoja lubos ir speciali užuolaida.

Bibliotekos pastate yra nauja elektros įranga, skaityklose ir kitose erdvėse įrengtas bendras apšvietimas. Dauguma šviestuvų juodi, turintys sąsajų su baldais. Ateityje darbo vietose planuojama įrengti ir stalinius šviestuvus.

Apibendrindamas patirtį šiame objekte J. Jurgelis pasidžiaugė, kad tokiame neeiliniame objekte pavyko realizuoti norimas idėjas. „Esama situacija užkoduoja tam tikrą sprendimą, kurį pritaikius naujame pastate nebūtų pasiektas toks pat efektas. Ir spalvų kontrastas, ir turima erdvė padeda sukurti tam tikrą išskirtinumą. Ir nors pats procesas buvo ganėtinai sudėtingas, rezultatas nenukentėjo“, – komentavo pašnekovas.

„Šviesos technologijos“: išskirtiniam objektui – kokybiškas apšvietimas
svieso_technologijos_logo
www.svt.lt

Po rekonstrukcijos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tapo daugiafunkce erdve, kurioje įrengta keli šimtai šiuolaikiškų darbo vietų, veikia bendradarbystės erdvės, kavinės, konferencijų salė, galerija, muzikos įrašų studija, nedidelė kino salė, menų inkubatorius, vaikų dienos centras. Šioms skirtingų funkcijų patalpoms buvo keliami griežti apšvietimo reikalavimai. Tam, anot apšvietimo projektavimu ir įrengimu bibliotekoje besirūpinusios bendrovės „Šviesos technologijos“ apšvietimo projektų vadovo Dariaus Vilkišiaus, ir buvo skirtas didžiausias dėmesys.

Bibliotekoje suprojektuotas apšvietimas ne tik užtikrina higienos normose numatytus reikalavimus, bet ir pabrėžia pastato išskirtinumą, sykiu jautriai įsikomponuoja saugomo objekto erdvėse.

Norėdami išryškinti įspūdingas, aukštas erdves, apšvietimo specialistai parinko rinkoje dar naujas modulines apšvietimo sistemas. Pasitelkus jas, intensyvus, tačiau neakinantis šviesos srautas tolygiai pasiskirsto visose patalpose.

Atskiruose sistemos moduliuose sumontuoti taškiniai kryptiniai šviestuvai fokusuoja tikslinės šviesos srautą ekspozicinėse zonose. Bibliotekos pastate išnaudoti net ir stoglangiai: saulei nusileidus, juose sumontuoti šviestuvai eliminuoja šešėlius, krintančius nuo stogo, ir šviečia tarsi dieną.

Projektuojant apšvietimą panaudoti šviesos diodų, taip pat – ypač efektyvūs liuminescencinių lempų šviesos šaltiniai. Apšvietimo specialistai parinko vidutinės ir aukščiausios klasės segmento gaminius: „Delta light“, „Zumtobel“, „Thorn lighting“, „Fagerhult“, „Halla“, OMS.

Nors pagrindinis dėmesys buvo skirtas apšvietimo kokybei ir intensyvumui, praėjusį šimtmetį menančiose erdvėse šviestuvų forma parinkta atsižvelgiant į bendrą stilistiką, derinant su interjero detalėmis.

Įmonės „Šviesos technologijos“ specialistai šiame objekte turėjo progą pritaikyti per 15 veiklos metų projektuojant ir įgyvendinant įvairius apšvietimo sprendimus sukauptą patirtį. Bendrovės darbų sąraše – tokie objektai kaip verslo centras „k29“, „Škodos“ ir „Volkswagen“ automobilių centrai Vilniuje.

 RĖMĖJO TURINYS 

bibliotekos_interjeras_15_1

ARMSTRONG: lubos su integruota technine įranga
armstrong_logo
www.armstronglubos.lt

Kabamosios lubos ir techniniai įrenginiai įprastai projektuojami ir montuojami atskirai. Toks pasirinkimas, anot specialistų, nėra pats racionaliausias, mat dažnai užprogramuoja nemenką chaosą, taip pat kenkia interjero estetikai. Akustinių lubų ir sienų sprendimus siūlančios bendrovės ARMSTRONG lubų sistema TECH ZO NE nesunkiai sumontuojama, o į 100 ir 150 milimetrų pločio technines zonas galima integruoti apšvietimo elementus, oro difuzorius bei ventiliacijos angas.

Lubų sistema TECH ZO NE išsiskiria gausiu įvairių dydžių plokščių ir jų išdėstymo schemų pasirinkimu, plokštes galima pritaikyti atsižvelgiant į pastato konstrukcijos ypatumus. Estetiškam ir išskirtiniam monolitinių lubų dizainui sukurti pakanka netgi standartinių lubų plokščių, pavyzdžiui, PERLA, OPTIMA ir ULTIMA+.

Lubų pakabinimo sistemos TECH ZO NE konstrukcija gali būti iš dalies paslepiama arba matoma. Šiai sistemai tinkamos įvairių dydžių lubų plokštės – nuo kvadratinių (1200 ir 1200 milimetrų dydžio) iki stačiakampių.

Ypač svarbios kabamųjų lubų ypatybės – garso absorbcijos ir izoliacijos užtikrinimas, todėl lubas būtina rinktis atsižvelgiant į patalpos arba erdvės funkciją.

Bendrovė ARMSTRONG siūlo didelį akustinių lubų pasirinkimą, leidžiantį pritaikyti lubas įvairioms sritims. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo svarbu absorbuoti sklindantį garsą, o šiuos ypatumus geriausiai atitinka mineralinės plokštės ULTIMA+OP, PERLA OP 1,00, PERLA OP 0,95 ir OPTIMA.

Techninius elementus, tinkamus TECH ZO NE sistemai, sukūrė bendrovės ARMSTRONG partneriai: šviestuvus pagamino bendrovės XAL ir ZUMTOBEL, oro difuzorius – Vokietijos gamintojas „TROX GmbH“. Ir šviestuvai, ir oro difuzoriai montuojami techninėse zonose – lygiagrečiai arba statmenai plokštėms. Užsakovai gali rinktis modulines lubas nuo sienos iki sienos arba kurti modulinių lubų salas.

bibliotekos interjeras 16 11. TECHZONE – daili monolitinė lubų išvaizda, naudojant standartines lubų plokštes ir pakabinimo sistemas.

2. Įmonė ARMSTRONG sukūrė naują sprendimą kartu su partneriais: ben drovėmis XAL, ZUMTOBEL (šviestuvai) ir „TROX GmbH“ (oro difuzoriai).

3. Kuriant modulinių lubų salas, elemento kraštas užbaigiamas kraštiniu AXIOM profiliu.

4. Paprasta, tvarkinga, dailu.

 RĖMĖJO TURINYS 

Santechnikai – netrumpas kriterijų sąrašas
laufen_logo
www.laufen.com

Santechnikos gaminius specialistai lygina su drabužiais – čia irgi egzistuoja mados, stiliai, lygiai, klasės. Juolab kad sanitarinis mazgas – vienas brangiausių kvadratinių metrų. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje santechnikos įrangą interjero projektuotojai rinkosi remdamiesi funkcionalumo, racionalumo ir estetikos kriterijais. Pasirinkta santechnikos gaminių madas diktuojanti Šveicarijoje įsikūrusi bendrovė „Laufen“.

Gamintojai, anot specialistų, pastaraisiais metais orientuojasi į paprastas, lakoniškas formas, vadinamąją modernią klasiką. Pagrindinėje Lietuvos bibliotekoje, kurioje kasdien apsilanko tūkstančiai žmonių, anot interjero projektuotojų, „2XJ“ architektų, lankytojų patogumui sumontuoti modernūs, sykiu patogūs ir lengvai prižiūrimi šveicarų gamintojo – bendrovės „Laufen“ – kolekcijos „Laufen pro S Rimless“ unitazai.

„Laufen pro S Rimless“ unitazai išsiskiria ne tik estetišku, bet ir praktišku dizainu: jų formos yra grynos, švarios, be jokių nereikalingų detalių išorėje, kurios galėtų kaupti nešvarumus. Paprasta priežiūra ypač aktuali viešuosiuose pastatuose, kur reikia tvarkyti daugybę sanitarinių mazgų. Paprasto geometrinio dizaino, nepriekaištingos išvaizdos ir lengvai valomi „Laufen pro S Rimless“ unitazai, „2XJ“ architektų teigimu, tinkami ne tik visuomeninėse, bet ir gyvenamosiose patalpose.

BFL nuotr.

Europos gamintojai vis daugiau dėmesio skiria ekologijai ir taupymui. Bibliotekai parinktuose gaminiuose taip pat sumontuota vandenį taupanti santechnika, visam vidiniam paviršiui nuplauti sunaudojanti tik 3–4,5 litro vandens. „Laufen pro S Rimless“ modelio unitazai neturi vidinio lanko, kuriame kaupiasi nešvarumai, taigi yra lengvai prižiūrimi ir higieniški.

Planuodami sanitarinius mazgus interjero projektuotojai, kaip ir visame interjere, laikėsi sprendimo derinti juodą ir baltą spalvas. Čia sumontuotos juodos pertvaros ir balti keraminiai „Laufen“ unitazai.

Interjero autoriai, „2XJ“ komanda, daug dėmesio skyrė vaikų sanitariniams mazgams – čia įrengta žaisminga, spalvinga specialiai vaikams sukurta „Laufen“ kolekcija „Flora Kids“. Visų produktų dizaino autorius – dizaineris Andreasas Dimitriadis.

Mažiesiems bibliotekos lankytojams skirti unitazai ir praustuvai – itin ergonomiški: be aštrių briaunų ir kampų, sėdynės turi nedideles nugaros atramas, o unitazai yra mažo skersmens, kad būtų saugu ir patogu. Vaikams skirtuose tualetuose dominuoja skirtingos spalvos: berniukams skirta ryškiai žalia, mergaitėms – raudona glazūra padengta santechnika.

BFL nuotr.

 RĖMĖJO TURINYS 

bibliotekos_interjeras_19

Temos: Bibliotekos interjeras, Martyno Mažvydo biblioteka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai