Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijai persikėlus į rekonstruotas patalpas kilstelėtą ugdymo(si) kartelę žymės mokyklai ypač svarbi koncertams skirta erdvė – kamerinės muzikos salė.
Ieškojo geriausių sprendimų
Pastatas Gerosios Vilties gatvėje, tapęs konservatorijos namais, patenka į kultūros paveldo – Dievo apvaizdos bažnyčios – teritoriją. Pats pastatas priklauso eklektikos stiliui, jis pastatytas tarp 1860–1914 metų. Nei pastatas, nei jo vidinės erdvės į kultūros vertybių registrą nėra įtrauktos.
Kartu su kolega Viktoru Meku Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos interjero ir akustikos koncepciją parengusi architektė Gintarė Privedienė pasakojo, kad rengiant techninį projektą vienintelėje konservatorijos koncertų erdvėje nebuvo numatyta jokių specialių scenos technologijos ir architektūrinės akustikos priemonių. Todėl tik darbo projekto etapu bendradarbiaujant su užsakovu išsiaiškinti įstaigos poreikiai ir priimti reikalingi akustinio interjero sprendiniai.
Pirminė kamerinės muzikos salės funkcija – klasikinės muzikos repeticijų ir koncertų erdvė. Patalpoje taip pat numatoma rengti konferencijas, paskaitas. „Pastato stilistika ir akustikos poreikiai įkvėpė erdvės interjero koncepciją. Santūri ir minimalistinė aplinkinių patalpų stilistika paskatino koncertinę erdvę išskirti, suteikiant jai išraiškingą charakterį, sykiu išlaikant ryšį su kontekstu“, – pasakojo architektė.
Interjerą projektavo kontrasto principu
Interjero koncepcija kurta kontrastų derinimo principu: sujungti skirtingi, idėjiškai net priešingi architektūriniai stiliai. Esama klasikinių proporcijų erdvės struktūra su vyraujančiu aiškiu architektūriniu metru – tolygiu piliastrų, langų ir kt. elementų išdėstymu – derinta su avangardinėmis ekspresyviomis, dinamiškomis formomis, kurios įsiterpia tarp statinių elementų ir koncentruojamos salės žiūrovams skirtoje dalyje.
Pašnekovės žodžiais, ekspresyvios ir nesistemingos formos, išdėstomos žiūrovų erdvės dalyje, tarsi simbolizuoja muzikos atlikėjo improvizacijas, pastangas, klaidas – ilgą kelią scenos link. Scenos erdvėje ekspresyvios formos „apraminamos“ pasitelkus klasikinės struktūros „rėmus“, kurie simbolizuoja muzikinį ugdymą ir nugludintą kūrinį. Publikai pateikiamas muzikos kūrinys visada yra muzikinių improvizacijų ir muzikos mokslo žinių sintezė.
Interjero koncepcija kurta pasitelkus formą, kurią išryškina pasirinktas spalvinis balansas. Ekspresyvūs avangardiniai elementai šviesūs, tarsi švytintys. Švytėjimas papildomai paryškinamas linijiniu apšvietimu, išdėstomu ant aštrių briaunų. Klasikiniai elementai pilki, lyg pritemdyti, siekiant suteikti erdvei gilumo.
Prioritetas – kokybiška akustika
Akustinė koncepcija padiktuota pirminės erdvės funkcijos – neperslopinta, kamerinės muzikos skambesiui pritaikyta erdvė su tinkama pirminių garso atspindžių struktūra bei galimybe erdvę pritaikyti kalbiniams pranešimams. Nukreipiančios ekspresyvios plokštumos formuoja tūrius, kuriems išgauti panaudotos padidinto tankio gipso kartono plokštės. Šios nuglaistytos ir nudažytos. Panaudotos medžiagos užtikrina, kad patalpoje nebus perslopintas žemų garso dažnių diapazonas, būtinas klasikinės muzikos skambesiui. Formuojamų tūrių plokštumos orientuotos selektyviais kampais, taip sumažinant stovinčių garso bangų neigiamą efektą ir užtikrinant tinkamą vidurinio bei aukšto garso dažnių diapazono sklaidą patalpoje. Langams užtemdyti panaudotos didelio tankio draperijos, kuriomis uždengus langų zonas sumažėja patalpos aidėjimo trukmės laikas ir pagerėja akustinė aplinka kalbiniams pranešimams.
Erdvėje architektė bandė sujungti skirtingus, idėjiškai priešingus stilius – statišką klasikinį ir dinamišką avangardinį. Taip erdvei suteiktas išraiškingas charakteris. G. Privedienės žodžiais, tikimasi, kad kontrastų dermė įkvėps jaunąjį muzikos kūrėją ne tik mokytis klasikinės muzikos doktrinų, bet ir suteiks drąsos interpretuoti ir improvizuoti.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 rugpjūtis.
