• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

„Infes“: Lukiškių aikštės atgimimas

2018 liepos 26 d.
Lukiškių aikštė
Takeliai Lukiškių aikštėje išgrįsti šviesiomis betoninėmis trinkelėmis su granito atsijų paviršiaus danga. Aikštėje pastatyti geriamojo vandens fontanėliai. Kosto Kajėno nuotr.

Aplinkos ministerijos ir sostinės savivaldybės ryžtas 2016-aisiais pradėti įvairių diskusijų ir architektūrinių konkursų nualintos Lukiškių aikštės tvarkybos darbus, panašu, nenuvylė čia šiuo metu mielai besibūriuojančių miestiečių. Aikštė per pusantrų metų tapo jaukia vieta, kurioje suderėjo žaliosios erdvės ir vietos iškilmingiems minėjimams.

Reprezentacinės aikštės tvarkybos darbai patikėti jungtinei trijų įmonių grupei „Infes“, „Ekstra statyba“ ir „Pamario restauratorius“. Kaip ir dera paveldo objektuose, tvarkybos darbai prasidėjo nuo archeologinių tyrimų. Tyrinėjant rasta daug XVII–XX a. monetų, miesto kultūriniams sluoksniams būdingos buitinės keramikos, pavienių žmonių kaulų, fragmentiškų išlikusių palaidojimų, o šiaurės rytinėje dalyje aptiktos XVII a. pab.–XVIII a. pr. pastato liekanos.

Bendrovės „Infes“ specialistai, prieš pradėdami tvarkybos darbus, pasirūpino aptverti aikštės teritoriją, į saugojimo vietą išvežti vertingus aikštės šviestuvus, suoliukus, kurie tik užbaigus visus suplanuotus tvarkybos darbus sugrįš į aikštę. Pasitelkus specialią medžiams sodinti skirtą techniką persodintos Lukiškių aikštės kampe augusios alyvos.

Tuomet imtasi požeminių inžinerinių tinklų įrengimo darbų. Visų pirma buvo demontuoti pasenę vandentiekio, lietaus vandens nuotekų surinkimo tinklai, tik tada įrengti nauji – iš viso sumontuoti 9 tinklų šuliniai ir paklota apie 800 metrų vamzdyno. Lietaus nuotekų surinkimo sistema išskirtinė tuo, kad nuotekos pirmiausia patenka į naftos gaudyklę, tuomet išvalomos šiukšlės, kol galiausiai išvalytas vanduo surenkamas į žemėje esančią vandens infiltracijos talpyklą, o dalis įsigeria į gruntą. Prireikus perteklinis vanduo nukreipiamas į kolektorių. Naudojant šią technologiją neapkraunami miesto nuotekų tinklai.

Aikštės prieigose, kur paklota granito plokščių danga, buvo būtinas specialus grunto sutvirtinimas. Čia papildomų sluoksnių sutankinimo koeficientas siekia net 150 MPa, kai, pavyzdžiui, kelių magistralėms – iki 120 MPa. Ši užduotis tapo tikru iššūkiu, mat paaiškėjo, kad dėl atliekamų darbų keliamos vibracijos dreba šalia esančių istorinių pastatų sienos. Sprendimas buvo rastas kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistais, kurie ant Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastato fasado sumontavo specialią įrangą, fiksavusią pastatą veikiančias vibracijas ir dėl jų atsiradusius poslinkius. Atsižvelgus į gautus tyrimo rezultatus, nuspręsta pakeisti grunto tankinimo technologiją, naudoti mažesnio galingumo techniką, gruntą papildomai laistyti vandeniu.

Takeliai išgrįsti kokybiškomis, lengvai eksploatuojamomis, šviesiomis betoninėmis trinkelėmis su granito atsijų paviršiaus danga. Lukiškių aikštę perimetru juosia liepų alėja. Senosios liepos buvo įvertintos, dalis jų dėl pažeidimų iškirsta, keli šimtai žalialapių medžių pasodinti naujai. Naujai pasodinti medžiai ir paklotas vejos kilimas laistomas dvejopai: įrengti drėkinimo vamzdeliai su integruotais kapiliarais ir hidrantai.

Lukiškių aikštė pavirto savotišku gyvybės medžio simboliu. Medį įprasmina takelių forma, perauganti į smulkesnes šakeles žaliojoje zonoje ir savotiškai įsiliejanti į miesto erdves. Šiuo metu miestiečius labiausiai džiugina „Infes“ kartu su kolegomis Lukiškių aikštėje įrengtas fontanas.

Aikštės rekonstrukcija truko pusantrų metų. Projekto sąmata – 3,7 mln. eurų.

 RĖMĖJO TURINYS 

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad