• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Gyvenamojo būsto pirkėjai dėl vietos aukoja kvadratinius metrus

2015 balandžio 15 d.

Bendrovė „YIT Kausta“ šiemet gyventojams Vilniuje ir Kaune pasiūlys 270 naujų butų. 2015 m. į gyvenamųjų namų statybas bendrovė investuos 15 mln. Eur (51,9 mln. Lt). Tai – 30 proc. daugiau, lyginant su 2014 m.

2015 m. bendrovė planuoja sukurti dar kelis išskirtinius gyvenamųjų namų kvartalus Vilniuje ir Kaune. Vieno iš jų gyventojai Vilniuje pro langą galės mėgautis vaizdu į Gedimino pilies ansamblį. Kaune bus pradėtos gyvenamųjų namų statybos vaizdingame sklype dešiniajame Neries upės krante. Čia planuojama pastatyti 10 naujų namų su vaizdu į senamiestį ir Kauno pilį.

Metų pradžioje sostinėje „YIT Kausta“ jau užbaigė gyvenamųjų namų Viršuliškėse „Solo city“ ir „Upės rezidencija“ Žirmūnuose statybas. Pastarojo projekto, „Upės rezidencija“, gyventojai automobiliu miesto centrą galės pasiekti vos per kelias minutes.

 

Išmano daugiau ir žino, ko nori

Registrų centro duomenimis, pernai, kaip ir kasmet iki šiol, Lietuvoje didžiausia lėšų dalis, 61,5 %, išleista senesnės statybos butams įsigyti. Tačiau vien Vilniuje šiuo metu galima rinktis iš 3,5 tūkst. naujos statybos namuose įrengtų butų. Tad 2015-aisiais nekilnojamojo turto vystytojams teks susidurti su nemažu iššūkiu, norint parduoti tiek butų.

Kita vertus, jau kurį laiką nekilnojamojo turto rinkoje stebimas nuomos kainų kilimas pačius vartotojus skatina apsvarstyti galimybę investuoti į nuosavą būstą. Nusipirkti neretai tampa ekonomiškiau nei nuomotis. Be to, išaugusi pasiūla vartotojui suteikia daugiau galimybių išsirinkti būstą, kuris atitiktų jam aktualiausius kriterijus.

„YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas pastebi, kad šiandienos pirkėjas yra reiklesnis – tiksliai žino, kokio būsto nori ir kiek jam gali skirti pinigų, domisi nekilnojamojo turto rinkos tendencijomis, analizuoja skaičius, aiškiai apsibrėžia kriterijus, kuriais remdamasis rinksis būstą.

„Į nuosavą būstą pasiryžusiems investuoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams aktualiausi buto išlaikymo kaštai, infrastruktūra ir miesto rajono reputacija. Prieš priimdami galutinį sprendimą didžiųjų miestų gyventojai įvertina, kiek ateityje jiems kainuos būsto šildymo ir elektros sąnaudos, kokiu atstumu yra išsidėsčiusios parduotuvės, mokyklos, darželiai, viešasis transportas, ar rajonas saugus, ar įrengtos poilsio zonos bei vaikų žaidimų aikštelės“, – vardija K. Vanagas.

 

Renkasi mažesnį, bet patogesnėje vietoje

Miesto dydis ir gyvenimo tempas diktuoja ir skirtumus. Pasak K. Vanago, vilniečiams labiau nei kauniečiams ar klaipėdiečiams aktuali patogi gyvenamoji vieta mieste. Kadangi Vilniuje atstumai didesni, gyventojams yra svarbi išvystyta infrastruktūra ir patogus susisiekimas su centru. Sostinės gyventojai atkreipia dėmesį ir į būsto planą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, mažas šildymo išlaidas.

„Prieš 6–7 metus miegamajame didmiesčių rajone buvo įprasta pirkti 2 kambarių 55–65 kv. m. ploto butą, šiandien dažniau klientai renkasi iki 50 kv. m. ploto 2 kambarių butus. Taip žmonės taupo ne tik būsto pirkimo, bet ir išlaikymo kaštus. Taip pat pastebėjome, kad miestų gyventojai dėl patogesnės vietos linkę aukoti būsto dydį – geriau renkasi mažesnį butą, bet toje vietoje, iš kurios greičiau ir patogiau pasieks jiems svarbius objektus“, – teigia K.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad