Blog

Ergonomika darbuotojų gerovei

Ergonomikos reikalavimai
pixabay.com nuotr.

Ergonomikos reikalavimai – pagrindinė priemonė, skirta kokybiškai darbo aplinkai sukurti ir jai tobulinti, išvengiant rizikos darbe, pagerinant žmonių gerovę ir didinant darbo našumą. Ergonomikos reikalavimai – prevencinis požiūris, projektuojant ir įrengiant darbo aplinką bei parenkant naudojamą įrangą. Idealiai pritaikomi visuose projektavimo ir naudojimo etapuose jie padeda visapusiškai ir tinkamai atsižvelgti į žmogų.

Įpareigoja kurti kokybišką darbo aplinką

Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Ji turi būti pritaikyta konkrečiai darbų rūšiai ir tam tikros kvalifikacijos darbuotojui, įvertinus antropometrines, fiziologines, fizines, psichines savybes, sykiu sukurti sąlygas, kurios skatintų darbo našumą ir užtikrintų saugumą.

Neergonomiška darbo vieta gali sukelti įvairių negalavimų ar net traumų. Pavojus kyla atliekant monotoniškus darbus, ypač jei jie atliekami nepatogioje padėtyje, ilgą laiką stovint ar sėdint, esant vibracijai ar triukšmui, dirbant per aukštos ar per žemos temperatūros patalpoje. Rizika darbo vietoje taip pat kyla dėl neergonomiškų darbo vietų ir užduočių parinkimo, kurios gali sukelti fiziologinį ir psichologinį stresą, nepasitenkinimą darbu.

Pagal galiojančius teisės aktus tiek naujai kuriamoms, tiek esamoms darbo vietoms turi būti įvertinta profesinė, taip pat ir ergonominių rizikos veiksnių keliama rizika.

Tiek darbdavių, tiek pačių darbuotojų rūpinimasis sveikata šalyje dar neturi tvirtų tradicijų ir reikiamo vidinio poreikio ergonominių rizikos veiksnių darbo aplinkoje valdymui, mažinant ergonominių rizikos veiksnių neigiamą poveikį dirbantiems žmonėms. Dėl profesinių ligų per nedirbtas darbo dienas nepagaminama produkcija, nesuteikiama paslaugų, naudojamos privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos. Nuostolių patiriama ir dėl to, kad darbuotojai, susirgę profesine liga, netenka dalies darbingumo. Tai neigiamai veikia šalies ekonominį vystymąsi ir socialinės apsaugos sistemos tvarumą.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į ergonominių rizikos veiksnių valdymą. Saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimas yra naudingas ir darbuotojams, ir verslui, galiausiai visuomenei. Taigi, būtina rengti specialistus. Ergonominius tyrimus įmonių darbo vietose paprastai atlieka darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistai. Jie yra rizikų darbo vietose tyrėjai. Deja, tokių specialistų Lietuvoje trūksta.

Bando kompensuoti specialistų stygių

VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros mokslininkai jau 9 metus organizuoja „Ergonominių rizikos veiksnių vertinimo“ mokymus, kurie skirti įmonių saugos ir sveikatos padalinių darbuotojams, vadybininkams, konstruktoriams ir procesų technologams, taip pat tarnybų, teikiančių įmonėms rizikos veiksnių tyrimo paslaugas, specialistams. Mokymuose gali dalyvauti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba jam prilygstantį išsilavinimą. Nuo 2009 m. VGTU parengti 128 ergonomikos specialistai, patvirtinus Ergonominių rizikos veiksnių vertinimo kursų programą. Asmenys, išklausę šią programą, gauna atestatą, galiojantį 5 metus.

Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai per mokymus įgyja žinių apie riziką ir pavojus, atsirandančius dėl ergonominių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų sveikatai, sužino teisės aktus, reikalavimus, standartus, metodikas, susijusias su ergonominių rizikos veiksnių nustatymu. Turint šių žinių, galima taikyti techninės pažangos priemones įrengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, atitinkančias darbuotojo galimybes, tinkamai jas išdėstyti, informuoti darbuotojus apie darbo vietas ir darbo priemones, keliančias ergonominių veiksnių riziką. Taip didinamas darbo produktyvumas, gerinama jo kokybė, sukuriant geresnę saugos kultūrą. Darbuotojai tampa labiau motyvuoti, patenkinti darbu, mažėja nelaimingų atsitikimų darbe, su darbu susijusių ligų, mažiau gamybos trukdžių ir nuostolių dėl žmogaus klaidų, geresnė kokybė, atliekamos teisingos operacijos su minimaliomis pastangomis, sykiu mažėja sąnaudos. Ergonomikos specialistų ekonominė nauda – abipusė, t. y. ir valstybei, ir dirbantiems žmonėms.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 gruodis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.