Blog

Energiškai efektyvus pastatas = komfortas?

vėdinimo sistema
Aistės Ambrazevičiūtės piešinys.

Pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulyje bauginančiai daugėja žmonių, kurių suprastėjusiai sveikatos būklei įtakos turėjo uždaros patalpos. Tai rodo, kad tarp vienų pagrindinių gyvenimo kokybės veiksnių yra patalpų oro kokybė ir šiluminis komfortas. Didele problema žmogaus organizmui tampa energiškai efektyvūs pastatai su teršalus išskiriančiomis statybinėmis ar apdailos medžiagomis bei prasta vėdinimo sistema. Tokiems statiniams apibūdinti vartojamas specialus terminas – ligoto pastato sindromas (LPS).

Diskomfortas ir priežastys

Vadinamųjų sergančių pastatų sukeliama neigiama įtaka žmonių savijautai ir diskomfortas buvo pastebėti JAV dar praėjusiame šimtmetyje.

Ekspertai išsiaiškino, kad LPS terminas apibūdina specifinių negalavimų ir sveikatos sutrikimų, kuriuos lemia ilgas buvimas tam tikruose pastatuose, derinį, ir ėmė narplioti jų atsiradimo priežastis.

Tyrimo metu išryškėjo tam tikros tendencijos. Pavyzdžiui, kad šis nepageidaujamas sindromas dažniausiai pasireiškia gyvenamuosiuose būstuose, biuruose, mokymo, ugdymo, kultūros įstaigose (vaikų darželiuose, mokyklose, bibliotekose), laboratorijose ir, kad ir kaip paradoksalu, ligoninėse.

Pasirodo, LPS lemia ne viena priežastis ar veiksnys. Pagrindiniai jų – taršios statybinės ar apdailos medžiagos, prasta vėdinimo sistemos priežiūra ar prastas patalpų vėdinimas, aukšta temperatūra ar staigūs jos svyravimai, ypač dieną, žemas drėgmės lygis, pelėsis, sklandančios ore dulkių dalelės, dulkių erkutės ir kiti mikroorganizmai. Įtakos turi ir tam tikros nepalankios klimato sąlygos.

Pagrindiniai parametrai

Rytis Kaminskas

Rytis Kaminskas.

Architektų biurui „Roda architects“ Kaune vadovaujantis partneris Rytis Kaminskas sako, kad pagrindiniai parametrai, kuriuos būtina užtikrinti pastate, yra komfortiška oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir reikiamas šviežio oro kiekis.

„Tai pagrindiniai komfortiško ir sveiko mikroklimato formavimo parametrai. Taip pat yra daug ir kitų komfortą užtikrinančių dalykų, tokių kaip tinkamas apšvietimas, priemonės apsaugai nuo saulės arba akinimo, jei tai aktualu darbo vietose, garso izoliacija tiek nuo aplinkos triukšmo, tiek nuo gretimų patalpų, šaltų ir prastai izoliuotų paviršių patalpose pašalinimas“, – tvirtino architektas.

Pasak specialisto, svarbu pastato nesugadinti ir nesužaloti, naudojant netinkamas apdailos medžiagas, tiksliau tariant, neapgalvotus derinius medžiagų, kurios negali būti naudojamos kartu dėl tam tikrų fizinių savybių.

R. Kaminskas išskirtų ir estetinį komfortą. Nors ir sunkiai apčiuopiamas parametras, jis taip pat tiesiogiai veikia žmogaus savijautą patalpose. Estetinis ir vizualinis chaosas gali padaryti daug daugiau žalos, nei manome.

Oro kokybė – labai svarbu

Mokslininkų teigimu, pastatai, turintys minėtą sindromą, juose gyvenantiems ar dirbantiems žmonėms gali sukelti mieguistumą, nuovargį, dėmesio stoką, čiaudulį, slogą, galvos skausmą ir svaigimą, netgi pykinimą ar kvėpavimo sutrikimų.

Be abejo, panašūs simptomai gali pasireikšti ir žmogui tinkamai nepailsėjus, peršalus ar sergant tam tikromis ligomis, tačiau, kaip parodė Pasaulio sveikatos organizacijos komiteto atlikti tyrimai, šie negalavimai ar sveikatos sutrikimai gali būti susiję ir su užterštu oru patalpose.

„Ko gero, greičiausiai pastebimi yra nekokybiško oro ir santykinės drėgmės sukeliami simptomai. Jei patalpose oras yra per sausas, ypač šaltuoju metų laiku, didelė tikimybė, kad mūsų kvėpavimo takai į tai sureaguos. Taip pat sausas patalpų oras gali sudirginti jautresnę žmogaus odą“, – paaiškino R. Kaminskas.

Pasak jo, kitas labai svarbus rodiklis – oro kokybė. Kaip gerai yra išvėdinamos patalpos? Problema ta, kad žmogus apskritai labai tolerantiškas prastai oro kokybei. Kai mes jau fiziškai pajuntame, kad reikia vėdinti patalpą, oro kokybė tuomet būna smarkiai kritusi žemiau normos.

Dėl prastos oro kokybės patiriame daug nepatogumų, tik ne visada suprantame, kur slypi tikroji jų priežastis. Prastai vėdinamoje patalpoje mūsų organizmas negauna reikiamo kiekio deguonies, tad naktimis blogiau išsimiegame, o dieną mums sunkiau susikaupti. Tačiau šiuos ir kitus panašius pojūčius dažnai priimame daug nesukdami galvos, nesigilindami – tiesiog taip yra.

Kai patalpose per drėgna

Specialistų teigimu, panacėjos, kaip apsisaugoti nuo LPS, nėra, tačiau visų šių nepageidaujamų simptomų riziką sumažinti įmanoma, jei į pagalbą pasitelksime kelias prevencines priemones.

„Jei patalpose oras per daug drėgnas, prastas konstrukcinių mazgų sprendimas, o mazguose vidaus paviršiaus temperatūra žiemą nukrinta iki 12 laipsnių, tokiose vietose, esant 20 laipsnių ar aukštesnei patalpų temperatūrai, atsiranda palanki terpė veistis pelėsiui“, – tęsė R. Kaminskas.

Drėgmės kiekį įmanoma reguliuoti tik vėdinant pastatą. Optimali santykinė oro drėgmė svyruoja nuo 35 iki 55 procentų. Nukrypimai tiek į vieną, tiek į kitą pusę kuria nekomfortišką ir nesveiką aplinką. Spręsti šį klausimą reikia profesionaliai ir teisingai suprojektuojant bei įrengiant patalpų vėdinimo sistemą.

Šiuolaikiškos ir tinkamai suprojektuotos bei sumontuotos vėdinimo sistemos paneigia visus mitus apie garsą, apie didelį elektros suvartojimą, apie sudėtingą vamzdyną ir t. t. Priešingai – vėdinimo sistema leidžia užtikrinti kokybiško ir reikiamo šviežio oro kiekį, padeda spręsti aplinkos garsų, kvapų ir kietųjų dalelių patekimo į patalpas problemą, jei butas yra mieste, kur judrus eismas, ir, atidarius langą, girdimas gatvės triukšmas, kasdien reikia valyti dulkes. Anot specialisto, būtent vėdinimo sistema su filtrais leidžia gyventi daug komfortiškiau.

Statybinės ir apdailos medžiagos

Biuro „Roda architects“ atstovas R. Kaminskas pataria, kad visos naudojamos statybinės ir apdailos medžiagos privalo būti sertifikuotos ir tinkamos naudoti. Svarbu atsižvelgti į tam tikrus specifinius atskirų projektų reikalavimus: gal kažkurioms medžiagoms esame alergiški, gal kai kurios jų netinka dėl tam tikrų kitų specifinių poreikių.

Žinia, kad šiais laikais daugelis žmonių stengiasi naudoti kuo sveikesnius, ekologiškus, tvarius produktus ir medžiagas. Architekto nuomone, tai geras požiūris, prisidedantis prie bendros tvarumo filosofijos. Tačiau nereikia painioti: apdailos medžiagos nekuria oro kokybės ir šiluminio komforto. Šiuos dalykus užtikrina teisingi konstrukciniai mazgai ir pastato inžinerinės sistemos. Todėl verta rinktis kokybiškas ir ilgaamžes medžiagas su didele likutine verte.

Pašnekovas perspėjo: rinkoje siūloma įvairių naujų ir dažnai praktiškai nepakankamai įvertintų sprendinių, kuriuos renkantis reikia būti atsargiems, pasistengti išvengti rizikos.

„Visos medžiagos turi būti sertifikuotos ir tinkamos naudoti mūsų šalyje, atitikti šiluminius, priešgaisrinius, higienos ir kitus reikalavimus. Labai svarbu, kad bendras konstrukcinis mazgas su visomis sudedamosiomis medžiagomis sudarytų darnų ir sveiką mazgą, o visos tarpusavyje derančios medžiagos užtikrintų drėgmės pasišalinimą, sandarumą, šilumines savybes“, – pabrėžė ekspertas.

R. Kaminskas pridūrė, kad vėdinimo sistema veiks puikiai, jei bus gerai suprojektuota ir įrengta, tinkamai prižiūrima. Priežiūra esą nėra nei labai sudėtinga, nei brangi. Svarbu laiku, pagal gamintojo nurodymus, keisti oro filtrus ir neleisti, kad vėdinimo sistema užsiterštų statybinėmis dulkėmis ir medžiagomis.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 spalis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.