Konkurencija statybų rinkoje labai dažnai peržengia padorumo ribas – projektus laimi įmonės, pasiūliusios tokią kainą, už kurią praktiškai neįmanoma atlikti darbus. Medžiagų pardavėjai įperša produktus, kurių kokybė kaip diena ir naktis skiriasi nuo dokumentuose pateikiamų deklaracijų. Prastesnės šilumos izoliacijos ypatybės, kur kas mažesnis atsparumas gniuždymui, netgi medžiagų degumo klasė nurodoma aukštesnė rizikuojant žmonių sveikata ir gyvybe. Tokie pažeidimai jau tampa įprastu reiškiniu vaikantis kuo mažesnių kainų.
Ydingas kriterijus
Statybos, kurioms rangovai renkami per viešuosius pirkimus, labai retai apsieina be klausimų apie tinkamą medžiagų parinkimą, jų kokybę. Renovuojami seni daugiabučiai, atnaujinami visuomeniniai pastatai, vaikų ugdymo ar gydymo įstaigos – visi šie pastatai statomi ar remontuojami siekiant viską padaryti kuo pigiau. O maksimaliai taupant neįmanoma užtikrinti ne tik investicinių bei techninių projektų kokybės, bet ir statybos darbų, ypač naudojamų medžiagų kokybės.
„Labai svarbu, kad medžiagos, iš kurių statomi gyvenamieji namai, vaikų ugdymo įstaigos ir kitos paskirties pastatai, atitiktų keliamus kokybės reikalavimus. Tačiau svarbu ginti ir visuomeninį interesą – įsitikinti, ar medžiagų tiekėjai parduoda atitikties deklaracijose nurodomus parametrus turinčias prekes. Būta atvejų, kai pardavinėti prastesnės kokybės gaminiai, negu buvo nurodoma dokumentuose“, – sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Anot jo, kai statybos projektai yra vykdomi vadovaujantis tik žemiausios kainos kriterijumi, net neverta abejoti, kad kas nors nukentės. Lieka klausimas: kas pirmiau – ar projektų, ar rangos darbų kokybė, ar darbų sauga? Bet kokiu atveju nukentės pastatų naudotojai, nes už žemiausią kainą niekada negaus kokybiškesnio produkto. Geriausiu atveju – tenkinantį vos minimalius reikalavimus.
Anksčiau ar vėliau sulaukia nemalonumų
Statybų sektoriaus dalyviai, siekiantys kokybiško rezultato ir sąžiningos konkurencijos, ne kartą yra siūlę koreguoti Viešųjų pirkimų įstatymą ir numatyti, kad iš bendros projekto sąmatos būtų skiriamas atitinkamas procentas pinigų ekspertiniam medžiagų ir gaminių tikrinimui. Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro (SPSC) direktorius Robertas Encius atkreipė dėmesį, kad dažniausiai pažeidimų atsiranda balansuojant ties nustatytų reikalavimų riba. Akivaizdžių piktybiškų atvejų pasitaiko rečiau.
„Pas mus mėgstama rizikuoti – o gal nepatikrins, gal kaip nors praslysiu ir su prastesniais produktais? Reikia ir mums naudoti tokią metodiką kaip Vakaruose. Antai Austrija per pastaruosius trejus metus vis tobulino rinkos priežiūrą, kol visi prastos kokybės produktai iš rinkos dingo. Švedijoje – irgi. Ten gali naudoti nekokybišką gaminį ar medžiagą, bet iki tol, kol patikrins. O kad anksčiau ar vėliau bus patikrinta, niekas neabejoja. Ir jeigu aptinkama blogų produktų, tiekėjams ir statybininkams būna daug nemalonumų“, – pateikė pavyzdį R. Encius.
Gyvybe rizikuojama bijant išlaidų
Lietuvos statybininkų ir kitos statybų srities asociacijos ne kartą yra sulaukusios skundų dėl klastojamų dokumentų bei nesąžiningos konkurencijos parduodant statybines medžiagas. Prisidengiant su tikrove prasilenkiančiomis atitikties deklaracijomis, į rinką tiekiami numatytų standartų galbūt neatitinkantys produktai, o perkami jie dėl mažos kainos. Užsakovai tikisi sutaupę ir įsigiję standartus atitinkantį gaminį, tačiau iš tiesų gauna katę maiše.
Toks plačiai paplitęs reiškinys ne tik iškraipo rinką ir pastato į prastesnę konkurencinę poziciją legaliai veikiančius statybinių medžiagų tiekėjus. Nukenčia ir galutiniai statomų objektų šeimininkai, nes gauna statinį, kuris būna pastatytas ar renovuotas naudojant reikalavimų neatitinkančias, pavojingas medžiagas.
Polistireninio putplasčio asociacija, Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija, Lietuvos statybininkų bei kitos asociacijos yra aiškinusios ne vieną atvejį, kai jų nariai aptiko statybose naudojamas nekokybiškas, importuotas medžiagas ir gaminius, tačiau tyrimus pradėjusios valstybės institucijos taip nieko ir neišsiaiškinusios.
Vienas pavyzdžių – pastatų fasadų apdailai naudojamos didelio slėgio laminato (DSL) plokštės. Šio gaminio tiekėjų Lietuvoje nėra daug, plokštės prekybos centruose neparduodamos, jos pagal užsakymą pristatomos tiesiai į objektus, todėl susiduriama su kliūtimis norint patikrinti jų atitiktį techniniams reikalavimams. Ypač neramu dėl tokio produkto atitikimo keliamiems degumo klasės reikalavimams.
Buvusi Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (nuo 2016 metų sausio 1 dienos ji yra sujungta su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba) yra tikrinusi keletą objektų – renovuojamus daugiabučius, mokymo įstaigas. Siekta išsiaiškinti, ar DSL plokštės atitinka degumo klasės reikalavimus.
Viename renovuojamame daugiabutyje, kurio fasadui tiektos DSL plokštės, medžiaga neatitiko reikalaujamos B degumo klasės charakteristikų, todėl buvo uždrausta leisti tiekti plokštes ir pasiūlyta demonstruoti minėto daugiabučio atnaujinimui panaudotas plokštes. Tačiau po kelių mėnesių draudimas buvo atšauktas – fiziniams bandymams inspektoriai nesugebėjo atrinkti tiekėjo plokščių, nes tam paprieštaravo renovuojamo daugiabučio administratorius.
Panaši situacija buvo ir su vienos renovuojamos mokyklos fasadų plokštėmis. Įtarus, kad jos gali būti degios, patikrinti plokščių nebuvo galima, nes to neleido užsakovas – mokyklos vadovas. Nuogąstauta, kad pasitvirtinus įtarimams dėl plokščių degumo jas bus privalu demontuoti ir pirkti naujas. To mokyklos vadovas nenorėjo, netgi žinodamas, kad rizikuojama vaikų sveikata ir gyvybe.
Bus tiriamas polistireninis putplastis
Žurnalas „Statyba ir architektūra“ inicijavo suvienyti Lietuvos statybininkų asociacijos, SPSC, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pajėgas, kad apgavysčių bei nesąžiningos konkurencijos atvejų statybinių medžiagų rinkoje būtų kuo mažiau.
Kokių veiksmų ketinama imtis? Lietuvos statybininkų asociacija kartu su valstybės institucijomis planuoja rengti patikrinimus statybvietėse, kur įgyvendinami renovacijos projektai. Gavus informacijos apie naudojamas netinkamos kokybės medžiagas, bus vykstama į statybvietes ir reikalaujama pateikti produktų pavyzdžius laboratorinei patikrai.
Statybų srities asociacijos ir atskiros įmonės gali pateikti informaciją, kurie produktai labiausiai kelia įtarimų, kurių bandymus būtina atlikti.
Žurnalas „Statyba ir architektūra“ kartu su SPSC planuoja atlikti pirmuosius palyginamuosius medžiagų kokybės bandymus akredituotoje laboratorijoje. Kadangi mūsų rinkoje aptinkama importuoto nekokybiško polistireninio putplasčio, ši medžiaga bus išbandyta pirmiausia. Bandymams bus pateikiami prekybos centruose įsigyti polistireninio putplasčio pavyzdžiai – lietuviško ir importuojamo. Nustatytos ypatybės bus sulyginamos su pateikiamomis atitikties deklaracijose, o gauti rezultatai bus skelbiami viešai.
Rinkoje esančias statybines medžiagas vertinančios valstybės institucijos dažniausiai tvirtina neturinčios resursų atlikti laboratorinius tyrimus. Todėl vykdoma tik dokumentinė medžiagų patikra. Jei dokumentuose atrandama nesutapimų, įtarimų sulaukę tiekėjai netrunka parūpinti naujas, jų tiesą įrodančias deklaracijas. Todėl realūs bandymai laboratorijoje smarkiai pasitarnaus identifikuojant rinkai tiekiamas nekokybiškas statybines medžiagas.
