„Continental“ – dėmesys aplinkai ir tvarumui

2020 birželio 30 d.
Organizatorių nuotr.

Automobilių elektronikos komponentų gamyklos „Continental“ atidaryme rinkosi valdžios atstovai, partneriai ir rangovai. Ši elektronikos komponentų gamykla pastatyta ir parengta gamybiniams procesams praėjus vos 15-kai mėnesių nuo tada, kai praėjusių metų liepos mėnesį pradėti pamatų įkasimo darbai. Tai kol kas didžiausia plyno lauko užsienio kapitalo investicija Lietuvoje, tad nenuostabu, kad atidarymas įvardytas istoriniu įvykiu Lietuvai.

Atrankos kriterijų – ne vienas

Kaune pastatyta gamykla yra etaloninis projektas kitiems „Continental“ statybų projektams visame pasaulyje. Šio projekto metu įgyta patirtis jau taikoma kitose naujose „Continental“ gamyklose Agvaskaljentese, Meksikoje, Debrecene bei Vengrijoje. Kaune esanti gamykla išsiskiria moderniausiomis techninės švaros sąlygomis bei atitinka aukščiausius automobilių pramonės standartus. Be to, ši gamykla buvo suprojektuota ir pastatyta teikiant išskirtinį dėmesį aplinkai ir tvarumui. Tai pirmasis „Continental Automotive“ gamyklos projektas, kuriam suteiktas tarptautiniu mastu pripažįstamas auksinis LEED sertifikatas už panaudotus tvarius sprendimus.

Šiame projekte projektavimo ir projekto valdymo darbai patikėti 17 metų patirtį sukaupusiai bendrovei „Baltic Engineers“, kuri projektavimo ir statybų metu laikėsi ir vietos statybų techninių reglamentų, ir tvarumą bei aukščiausią darbų kokybę užtikrinančių LEED, „FM Global“, taip pat vokiškųjų VDI, VDS standartų. Galiausiai, projektavimo ir statybos darbus teko organizuoti neviršijant nustatyto biudžeto, kas taip pat kainavo papildomų pastangų ir laiko. Siekiant sukurti išskirtinį aukštųjų technologijų pramonės kompleksą prireikė nesyk tikrinti visus sprendimus, kai kuriuos koreguoti, ieškoti nestandartinių, inovatyvių sprendimų.

Naujosios gamyklos suplanavimas atspindi šiuolaikišką požiūrį, daug reikšmės teikiama darbuotojų patogumui ir gerovei. Vienu prioritetų tapo biurai darbuotojams: didelio ploto biurai išsiskiria kokybišku ir moderniu interjeru: vaizdo konferencijoms skirti susitikimų kambariai, žaliosios sienos, sportui skirta erdvė su daugiafunkce treniruočių erdve, kiemas su želdiniais, mokymų erdvė. Stoginės dviračiams, mopedams suprojektuoti laikantis LEED reikalavimų. Darbuotojams įrengtos ir elektromobilių įkrovimo vietos.

Pasitelkus natūralios apšvietos skaičiavimo programą ir panaudojus pastato BIM modelį buvo pasiekta, kad daugiau kaip 80 proc. biuro patalpų būtų užtikrintas natūralus apšvietimas. Toks sprendimas palaiko natūralų žmogaus cirkadinį ritmą, leidžia jam geriau jaustis, sykiu sumažina elektros išlaidas.

Gamyklos, kurios projektavimu ir projekto įgyvendinimu rūpinosi „Baltic Engineers“ specialistai, projektui suteiktas „LEED Gold“ sertifikatas – pirmuoju tokio lygio sertifikatu Lietuvoje įvertintas gamybos objektas. Tvarumą įrodančio sertifikato siekta pagal naujausią LEED sertifikavimo versiją, kuria remiantis gauti „Gold“ įvertinimą tapo gerokai sunkiau nei anksčiau. Kol kas gautas preliminarus „LEED Gold“ sertifikatas pastato projektui. Jau netrukus bus audituojamas ir sėkmės atveju sertifikuotas bei užbaigtas pats pastatas.

Bendrovės „Baltic Engineers“ vadovas Darius Kvedaras pasakojo, kad sprendimas siekti „LEED Gold“ standarto pirmiausia reiškė itin aukštus reikalavimus pastate ir teritorijoje naudojamų medžiagų kokybei ir net jų spalvoms. Pavyzdžiui, tiek pastato stogas, tiek dauguma dangų sklype yra baltos arba pilkos spalvos.

Objekte naudojamos medžiagos turėjo atitikti EPD, HPD standartų reikalavimus. Pašnekovas pripažįsta – surasti medžiagų, turinčių šiuos sertifikatus, buvo nemenkas iššūkis, nes Europoje paplitusios medžiagos dar vis neatitiko sudėtingesnės LEED versijos reikalavimų.

Projekte buvo įgyvendinti inovacijų kreditai, vienas įdomesnių – „Bird collision deterrence“ – draugiško paukščiams pastato projektavimas. Projektavimo metu buvo suskaičiuotos visos sklype esančios vertikalios atitvaros, atsisakyta kampinių stiklų, įvertintos stiklo atspindžio savybės, dėl ko projektas buvo pakoreguotas, taip sumažinant riziką paukščiams atsitrenkti į pastatus ar tvoras.

Statybų metu taip pat buvo laikomasi griežtų LEED reikalavimų, pavyzdžiui, parengtas sklypo valdymo planas (angl. „ESC plan“), pagal kurį visų automobilių, paliekančių teritoriją, ratai turėjo būti nuplaunami, aplink sklypą buvo įrengta papildoma sienelė, kad į kitus sklypus nepatektų grunto.

Statybų aikštelėje susidarančių atliekų kiekis stebėtas viso statybų proceso metu, kaip reikalauja LEED standartas, rūšiuojant visų tipų atliekas. Pastato viduje vykstantiems darbams pagal LEED reikalavimus buvo sukurtas oro kokybės planas (angl. „Indoor air quality plan“), kurio vienas iš reikalavimų gerokai apsunkino darbą statybininkams, mat pastato viduje visa naudojama įranga galėjo būti tik elektrinė.

Rinkosi patikimus partnerius

Bendrovės „Baltic Engineers“ komanda rinkoje vertinama kaip puikiai išmananti tarptautinius aplinkos standartus LEED ir BREEAM, įvaldžiusi ir kasdieniame darbe naudojanti skaitmeninius įrankius BIM, o projekto valdymo kokybę užtikrinanti ISO standartais. Visų šių kriterijų visuma galėjo garantuoti, kad gamykla atsidurs ketvirtosios pramonės revoliucijos (angl. „Industry 4.0“) priešakyje.

„Atsidavimas, įsipareigojimas pasiekti tikslą ir noras įgyvendinti šį ambicingą objektą buvo svarbūs užsakovui renkantis projekto partnerius. Terminai buvo labai suspausti, bet mes pasiryžome šį projektą realizuoti. Buvo svarbu, kad būtume įsisavinę šiuolaikines projektavimo ir projektų valdymo priemones bei metodus, kad turėtume patirties dirbant BIM aplinkoje, kad komanda laisvai bendrautų anglų kalba. „Continental“ atstovai, rinkdamiesi, su kuo dirbti, netgi specialiai aplankė mūsų biurą, kad įvertintų, kokia vyrauja darbo aplinka, interjeras, koks komandos bendravimo stilius tarpusavyje ir pan.“ – komentavo „Baltic Engineers“ vadovas D. Kvedaras.

Užsakovas išsyk žinojo, kad nori integruotų paslaugų, taigi pasirinko EPCM (angl. „Engineering Procurement Cosntruction Management“) modelį, maža to, visas integruotas paslaugas turėjo užtikrinti viena įmonė. Taigi „Baltic Engineers“ subūrė dvi atskiras komandas. Vieną –projektavimui, kitą – projekto valdymui.

Gamyklai ir biurams – aplinką tausojantys sprendimai

Pastato šilumos ir šaldymo poreikiams užtikrinti buvo suprojektuota ir įrengta sudėtinga šilumos ir šalčio gamybos bei paskirstymo sistema. Atskirai stovinčiame techniniame pastate sumontuota visa gamybos sistema, o pagrindiniame pastate, specialioje patalpoje, įdiegta paskirstymo įranga.

Pagrindiniams šilumos poreikiams padengti numatytas dujomis kūrenamas kogeneracinis įrenginys, kuris degindamas dujas gamina elektrą, o šio proceso metu išsiskirianti šiluma naudojama pastatui šildyti. Kogeneratoriaus elektrinė galia – 1 MW, o šiluminė – 1,2 MW. Pikiniams šilumos poreikiams padengti numatyti du dujiniai katilai, kurių galia – po 1 MW.

Šilumos gamybos schema glaudžiai susijusi su šalčio gamyba. Kogeneratoriaus šiluma ne šildymo sezono metu perduodama į absorbcinę šalčio mašiną, kuri šilumą verčia šalčiu itin mažomis elektros sąnaudomis. Absorbcinė šalčio mašina pagamina 750 kW šalčio naudodama tik 8 kW elektros galios. Taip kogeneratorius dirba nesustodamas ištisus metus ir užtikrina nenutrūkstamą elektros tiekimą ir šilumą bei šaltį.

Šalčio pikiniams poreikiams padengti suprojektuoti ir sumontuoti du papildomi kompresoriniai šalčio įrenginiai su ant techninio pastato stogo išneštomis aušyklėmis.

Didžiausi mikroklimato reikalavimai kelti gamybos salei, kurioje turi būti griežtai kontroliuojama temperatūra, drėgmė ir dulkėtumas. Šios salės mikroklimatui užtikrinti suprojektuotos ir sumontuotos 7 vėdinimo sistemos, kurių bendras oro kiekis – beveik 500 tūkst. m3/h. Visa įranga sumontuota ant pastato stogo, kas buvo didelis iššūkis ne tik ŠVOK projektuotojams, bet ir konstruktoriams – visa įranga sveria apie 100 tonų.

Biurų mikroklimatui taip pat kelti dideli reikalavimai. Remiantis Lietuvos higienos normų, JAV projektavimo standarto ASHRAE bei LEED standarto reikalavimais, suprojektuotos pagrindinės keturios atskiros biurų vėdinimo sistemos. Oro kiekis patalpose valdomas remiantis CO2 lygio jutikliais: daugiau oro tiekiama, jei patalpų užimtumas – didesnis, mažiau, jei patalpose žmonių sumažėja.

Padėjo išvengti brangiai kainuojančių klaidų

Įgyvendindama „Continental“ projektą „Baltic Engineers“ BIM pasitelkė visame projektavimo ir statybų procese. Bendradarbiaujant su užsakovu, atsižvelgiant į jo poreikius ir galimybes, pirmiausia, parengtas BIM planas. Užtikrinant BIM modelio tikslumą ir kokybę buvo atliekamas reguliarus ir sisteminis 3D lazerinis skenavimas statybų metu. Nuolat buvo sudaromas kiekvieno įrenginio ar konstrukcijos lazerinių taškų debesis, kuris buvo lyginamas su brėžiniais ir modeliu.

„Užsakovas nuo pat pradžių norėjo turėti ne tik paprastą 3D modelį ir dvimačius brėžinius, bet ir 3D modelį, kuris atitiktų realią situaciją objekte. Tam statybų metu pastatas buvo skenuojamas naudojant 3D skenerius, minėti duomenys perkelti į modeliavimo programą, jų pagrindu sukurtas pastato modelis, kuriame suvesta aktuali pastato sistemų geometrija, prisegta su pastato eksploatavimu susijusi informacija, kuri yra pasiekiama vos tik atsidarius 3D modelį“, – aiškino D. Kvedaras.

Pasitelkus BIM pavyko sumažinti klaidų tikimybę, užtikrinti kokybiškesnį projekto įgyvendinimą. BIM padėjo užsakovui geriau suprasti, kokį galutinį rezultatą jis gaus, mat turėjo galimybę virtualiai pasivaikščioti po skaitmeninį modelį, apžiūrėti erdves.

Laiku ir per tikrai trumpą laiką pavyko pastatyti tokio masto gamyklą dėl pažangių įrankių ir juos sėkmingai įvaldžiusios komandos. Pavyzdžiui, pastato BIM modelis padėjo ankstyvose stadijose išspręsti kolizijas, atlikti skirtingus inžinerinius skaičiavimus (natūralus ir dirbtinis apšviestumas, oro judėjimas vėdinimo sistemoje ir t. t.).

Statybų aikštelėje pavyko pritaikyti ir papildytosios realybės sprendimus, kai statybų dalyviai savo mobiliuosiuose įrenginiuose galėjo rasti naujausią projekto erdvinį modelį ir čia pat jį palyginti su aikštelėje atliktais darbais. Ne veltui šio pastato statyba tapo geru pavyzdžiu ne tik pramonės statyboms Lietuvoje, bet ir kitiems „Continental“ objektams pasaulyje.

RĖMĖJO TURINYS

Dalintis:
komentarai