Kol valstybė stoviniuoja nuošalėje, Lietuvos statybos pramonė ir susijusių sričių mokslininkai jau kaupia patirtį, žinias ir rengiasi naujai šalies kelių erai – betoniniams keliams, nes betonas tarnauja ilgiau, reikalauja mažiau priežiūros ir remonto.
Žinių bagažas
Betonas, skirtas transporto infrastruktūros plėtrai, vis labiau domina ne tik Lietuvos mokslininkus, bet ir verslininkus. Bendro pobūdžio temos apie betoną transporto statiniuose periodiškai aptariamos tiek privačiuose pokalbiuose, tiek viešojoje erdvėje ar specialiai šiai temai skirtuose renginiuose.
Mat ir mokslo atstovai, ir šalies praktikai yra sukaupę nemažai šios srities žinių, kuriomis, žvelgiant į perspektyvą, siekiama dalytis ir siūlyti realias betono bei jo mišinių panaudojimo galimybes, ypač tiesiant ar rekonstruojant šalies kelius.
Statybos industrijos asociacijos (SIA) prezidento Vytauto Čapliko teigimu, asociacija nuosekliai vykdo savo švietėjišką misiją ir siekia supažindinti statybų sektoriaus bendruomenę su pažangą skatinančiomis naujovėmis. Viena jų – transporto infrastruktūros objektų betoninių dangų privalumai ir pranašumai.
Užsienio patirtis
Vis garsiau kalbama apie tai, kad Lietuvoje reikia ne vien asfaltuotų, bet ir betonu dengtų kelių, kokius turi ne viena Europos šalis, todėl žvalgomasi ir į užsienio specialistų gerąją patirtį.
Lenkijos cemento asociacijos atstovai Zbigniewas Pilchas ir Tomaszas Nowackis, turintys nemažai informacijos apie betoninių dangų privalumus, betono panaudojimą pristato kaip tvarų ir ekonomišką sprendimą keliams.
Pasak kaimyninės šalies atstovo Wladyslawo Ryzynskio, Lenkija turi daug patirties ne tik projektuojant ir įrengiant betoninius kelius, bet ir kitus kelių bei gatvių infrastruktūros statinius, pavyzdžiui, šaligatvius.
Teigiama, kad naujausios betoninių kelių tiesimo technologijos, palyginti su tradicinėmis, sutaupo 70 proc. laiko ir 50 proc. lėšų.
Vienas svarbiausių kriterijų – puikiai surišta dangos struktūra, pradedant nuo stabilaus bazinio sluoksnio ir tęsiant kelių statybos darbus tiksliai išlygintais sluoksniais.
Tvirtas ir ilgaamžiškas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros vedėjas profesorius dr. Virgaudas Puodžiukas neslepia, kad Lietuvoje betoninių kelių įvaizdį sugadino 1985 m. įrengta kelio Vilnius–Utena danga. Mokslininko teigimu, tais laikais buvo taikytos senos betono kelių tiesimo technologijos.
Netinkamai įrengtos skersinės betoninių klojinių siūlės kelia vibraciją ir triukšmą, sutrumpina transporto priemonių eksploatavimo trukmę, turi neigiamos įtakos eismo saugumui ir patogumui.
Pagal naujausias technologijas įrengtos betono konstrukcijos ir kelių betono dangos pasižymi ne tik ilgaamžiškumu, bet ir aukšta kokybe. Betonas yra gana tvirtas ir atsparus provėžoms. Tai ekologiška statybinė medžiaga.
„Šiuo metu aktyviai analizuojama ir žaliavos, iš kurios betonas gaminamas, sudėtis, ir pats gamybos procesas, ir gaminių eksploatacija, ir jų perdirbimo galimybė“, – kalbėdamas apie cementbetonio panaudojimą kelių statyboje, pabrėžia profesorius dr. V. Puodžiukas.
Nauda keleriopa. Jei projektai parengti apgalvotai, o profesionaliai nutiesti betoniniai keliai prižiūrimi atsakingai ir laiku rekonstruojami, visuomenė ilgą laiką gali džiaugtis saugiomis ir patogiomis sąlygomis asmeninėms kelionėms bei krovinių pervežimams.
Kelias Vilnius–Utena. Gedimino Bartuškos nuotr.
Nesugeba ar delsia?
Remdamasis Minesotos universiteto (JAV) prof. Levo Kazanovichiaus įžvalgomis, dr. V. Puodžiukas išskiria ne vieną priežastį, kodėl tikslinga įrengti cementbetonio dangas ir Lietuvoje.
Betoniniai keliai tinka bet kokio intensyvumo ir sudėties transporto srautams. Tokiems keliams gyvuoti ir prižiūrėti nereikia didelių sąnaudų, konstrukcijos laikomos patikimomis, išvengiama provėžų, kelio danga geriau sukimba su transporto priemonių padangomis ir pan.
VGTU mokslininko nuomone, cementbetonio dangos mūsų valstybei būtų labai vertingos dar ir todėl, kad vien tik jau išžvalgytų žaliavų išteklių pakaktų kone 200 metų.
Dr. V. Puodžiuko tvirtinimu, Lietuva, deja, vis dar susiduria su trikdžiais, kai šalies valdžia nesugeba ar nežinia kodėl delsia parengti ilgalaikių ūkio plėtros programų ir bendram tikslui konsoliduoti susijusių ministerijų.
Voluojamasis betonas
Išskiriamos dvi betono dangų klojimo technologijų rūšys. Tai voluojamojo betono dangos, kurios gali būti viensluoksnės arba dvisluoksnės, ir slenkančiaisiais klojiniais klojamos betono dangos. Šios taip pat gali būti viensluoksnės arba dvisluoksnės ir armuotos arba nearmuotos (ištisinio armavimo arba su įdėklais).
Apie voluojamojo betono savybes ir taikymą Lietuvoje patirtimi mielai dalijasi VGTU Kelių tyrimo instituto mokslininkai – profesorius dr. Audrius Vaitkus, dr. Ovidijus Šernas ir dr. Rita Kleizienė.
Pasirodo, tinkamai suprojektuotas, pagamintas ir įrengtas voluojamasis betonas – efektyvus sprendinys. Toks betonas yra neslankus. Jis gali būti gabenamas savivarčiais, klojamas asfalto klotuvais ir tankinamas volais.
„Voluojamojo betono dangos leidžia kelius statyti greitai ir ekonomiškai. Dangos pasižymi ilgaamžiškumu, atsparumu cheminėms medžiagoms, o jų eksploatavimo sąnaudos nedidelės“, – pažymi dr. A. Vaitkus.
Tiesa, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad, įrengiant voluojamojo betono dangas, taikomi aukštesni reikalavimai betono mišinių gamybai, būtina itin tiksliai organizuoti darbus.
Siekiant voluojamojo betono ilgaamžiškumo, privalu paisyti betono mišinio gamybos principų ir akylai kontroliuoti dangos įrengimo procesus.
Tiek įprasto, tiek voluojamojo betono mišinio sudėtinės medžiagos yra tokios pačios, tačiau skiriasi mišinio proporcijos. Pastarųjų reikia laikytis, jei norima, kad danga būtų mechaniškai stipri, patvari, ekonomiška.
Tikslus darbo grafikas
VGTU Kelių tyrimo instituto mokslininkai savo teiginius grindžia laboratorijoje ir objektuose atliktų bandymų išvadomis.
Pasak dr. A. Vaitkaus, tinkamai suprojektuotas, pagamintas ir įrengtas voluojamasis betonas yra efektyvus bei ekonomiškas sprendinys įrengti sunkaus transporto eismo zonų, oro uostų peronų, konteinerių terminalų dangas.
Kad voluojamojo betono paviršius būtų kuo lygesnis ir atsparesnis šalčiui bei cheminių medžiagų poveikiui, ekspertai rekomenduoja papildomai naudoti specialias įmaišas.
Siekiant išvengti klaidų projektuojant, gaminant ir įrengiant voluojamojo betono mišinius, tokio betono gamybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Gamybos metu privalu užtikrinti projekte numatytus medžiagų tolygumo, dozavimo tikslumo ir pagaminto mišinio drėgnio parametrus.
60 minučių – didžiausia leistina trukmė nuo voluojamojo betono mišinio pagaminimo iki paklojimo ir sutankinimo. Vadinasi, turi būti preciziškai laikomasi šių darbų organizavimo grafiko.
Prieš įrengiant pagrindinį objektą, būtina pakloti bandomąjį dangos sluoksnį, kad būtų galima pastebėti galimas projektavimo ar gamybos klaidas, įvertinti, ar tinkami ir efektyvūs turimi techniniai ištekliai bei įrengimo technologijos.
Publikacija parengta remiantis SIA ir VGTU konferencijos medžiaga.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 birželis.
