Mažiausiai dvylikoje nekilnojamojo turto projektų sostinėje būstai parduodami viešbučiuose ar poilsio namuose – būtent tokie leidimai buvo išduoti statytojams. Į Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento specialistus netruko kreiptis išgąsdinti potencialūs būstų pirkėjai, panorę išsiaiškinti, kaip gi nenusipirkti katės maiše – kitos paskirties patalpų, prekybininkų vadinamų butais.
NT plėtotojų stojo ginti Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovai, esą šie laikosi visų galiojančių teisės aktų ir elgiasi sąžiningai su pirkėjai, o pavienių atvejų, kuomet išaiškinami išties nesąžiningai statytojų veiksmai, nereikėtų laikyti tendencija. Antra, galiojantys teisės aktai iki šiol nedraudė siūlyti būstų negyvenamosios paskirties NT projektuose.
NT bendrovės „Inreal“ pardavimų vadovės Sigitos Jokšienės teigimu, tiek NT turto pardavimų, tiek ir nuomos kaina pirmiausia priklauso nuo vietos. Patrauklioje vietoje esantys butai visuomet brangesni. NT projektai negyvenamosios paskirties teritorijose įprastai įgyvendinami būtent dėl to, kad jie yra itin patraukliose vietose, t. y. ten, kur žmonės nori gyventi. Tad tendencija yra diktuojama pačios rinkos.
Ir nesvarbu, kokios paskirties yra teritorija, patyręs vystytojas sieks, kad gyvenimui statomas pastatas maksimaliai atitiktų visus butams keliamus reikalavimus, tad vienintelis dalykas, tokius būstus skiriantis nuo gyvenamosios paskirties butų, būtų įrašas Registrų centre. Pirkėjas, S. Jokšienės įsitikinimu, tiesiog nepirks ar nesinuomos būsto be automobilio vietos ar „popierinėmis“ sienomis.
Galiausiai, patyręs ir savo vardą bei reputaciją branginantis sertifikuotas brokeris klientui papasakos viską apie parduodamą NT turtą, o sudarant notarinę sutartį paskirties punktas yra privalomas, tad, iš tiesų, galimybių manipuliavimui, sudarant profesionalų sandorį, tiesiog, nėra.