Specialistai sutinka – kokybiškas apšvietimas biuruose veikia darbuotojų sveikatą, komfortą, darbo našumą. Visgi dauguma biurų darbuotojų į apšvietimo dizainą ar kitus apšvietimo niuansus dėmesį atkreipia dažniausiai tik tuomet, kai jis erzina, jo nepakanka arba yra per daug.
Apšviestumo normos ir reali praktika
Šviesos dizaineris Antanas Pocevičius, apšvietimą projektavęs įvairiuose objektuose, patvirtina – pasitelkus apšvietimą galima formuoti ar išskirti tam tikras erdves, atskleisti ar paryškinti reikiamas architektūros detales, sukurti tinkamą aplinką darbo vietoms. Naujausios biurų apšvietimo tendencijos – sukurti kuo jaukesnę, namams artimą aplinką.
Projektuodami apšvietimą specialistai akcentuoja kelis aspektus: fiziologinį, estetinį ir funkcinį. Ne atsitiktinai vienose biurų erdvėse darbuotojai jaučiasi komfortiškai, kitose būna nenoriai. Anot A. Pocevičiaus, dažnai apšvietimas biuruose projektuojamas (ypač anksčiau) vadovaujantis vien galiojančiomis normomis ir kiekybiniais parametrais, pavyzdžiui, 500 liuksų darbo vietai.
Projektuojant dažnai dar nebūna aiškus konkretus darbo vietų išdėstymas ar būsimų darbuotojų skaičius. 500 liuksų reikalavimo stengiamasi laikytis tolygiai visoje patalpoje, o tai reiškia, kad didžiausias šviesos srautas užtikrinamas patalpos centre, o darbo vietos, kaip rodo praktika, išdėstomos patalpų kraštuose ar prie pat langų. Tuomet vieni darbuotojai skundžiasi šviesos pertekliumi, įkyria šviesa, vargstančiomis akimis, kiti – jos stygiumi.
Biurų pastato „Delta“ „Technopolyje“ interjerą suprojektavo Tomas Jasiulis, Indrė Brazaitytė ir Monika Butkutė. Ligitos Vaitkutės nuotr.
Dirbtinės šviesos funkcija biure – papildyti ir pratęsti natūralią šviesą. Skaičiuojama, kad darbo vietose (derinant dirbtinę ir natūralią šviesą) turėtų būti užtikrintas 500–750 liuksų horizontalus apšviestumas, aplinkoje pakanka 300 liuksų, o tranzitinėse zonose (laiptinėse, koridoriuose) 150 liuksų apšvietimas. Papildomai reikia atkreipti dėmesį ir į vertikalių paviršių bei sienų apšvietimą.
Kalbant apie dirbtinį apšvietimą, labai svarbus parametras – spalvų perteikimo indeksas (CRI, CEI spalvų diagrama ir MacAdamo elipsė). Tik prasidėjus vadinamajai šviesos diodų (šviestukų) revoliucijai, jų spalvų perteikimo savybės buvo itin prastos. Daugelis tuomet noriai įsirenginėdami ekonomiškesnius LED šviestuvus ir nekreipdami dėmesio į kokybinius parametrus labai nusivylė naująja technologija. Iš dalies ir dėl spalvinės šviesos šaltinių temperatūros, kuri tuomet vyravo nuo 4000 iki 6000 kelvinų (šalta – balta).
Prireikė laiko, tačiau šiuolaikinių šviesos diodų charakteristikos gerokai pasikeitė – atsirado ir OLED (organiniai šviesos diodai, dažniausiai sutinkami TV ekranų, monitorių ir mobiliųjų telefonų gamyboje). Dioduose ypač komplikuotas raudonos spalvos perdavimo indeksas, nes balti diodai gaminami iš mėlynos šviesos diodų. Interjeruose dabar dažniausiai naudojami aukštesnės kategorijos šiltesnio spektro (2500–3000 kelvinų) diodai, kurių efektyvumas nors ir mažesnis, bet spalvų perteikimo kokybė daug aukštesnė.
DGITL, užimančio visą verslo centro „Uniq“ pastatą, interjerą suprojektavo A2SM architektai – Viačeslavas Malenko, Greta Frišmantaitė, Aurimas Sasnauskas ir Luka Galinytė. Leono Garbačausko nuotr.
Komfortą ir vizualinę aplinką kuria ne vien apšvietimas
Išmanusis apšvietimo valdymas tampa biurų standartu. Yra įprasta sujungti judesio, buvimo ir šviesos daviklius, naudoti mobiliąsias aplikacijas. Tokiu būdu įmanoma reguliuoti apšvietimą, atsižvelgiant į individualius darbuotojų poreikius ir kintančią aplinką. Apšvietimo valdymo priemonės nepigios, tačiau, A. Pocevičiaus teigimu, atsiperka ir dėl komforto ir dėl taupomų energijos sąnaudų, ekologinių veiksnių.
Biuruose naudojami šviesos diodai savaime taupo energiją. Jei anksčiau, projektuojant biurus, apšvietimui būdavo numatoma iki 20 proc. visos pastatams reikalingos energijos, tai šiuo metu skaičiai yra daug mažesni.
Šviesos dizaineris patvirtina – apšvietimo normos inertiškos, o darbo pobūdis biuruose dinamiškėja. Darbuotojai dirba ne tik kompiuteriais, bet ir naršo telefonuose, komunikuoja tarpusavyje poilsio zonose ar pasitarimų kambariuose, važinėja po susitikimus, dažnas neskaičiuoja darbo valandų.
Autoriai „DO ARCHITECTS“: Gilma Teodora Gylytė, Marija Steponavičiūtė, Vadim Babij, Sigita Pupšytė, Vaiva Andriušytė. Bendradarbystės erdvė „AltSpace Islandijos“ įrengta istoriniame pastate, tačiau atsižvelgiant į naujausias biurų apšvietimo tendencijas. Gerdos Baltrūnaitės nuotr.
„Dažniausiai (esant netinkamam apšvietimui) pats žmogus nejaučia, kad apšvietimas nekokybiškas, tik pasąmoningai suvokia, kad kažkas ne taip. Varginamas regėjimas. Tam įtakos turi ir kiti aplinkos veiksniai: triukšmas, nekokybiškas vėdinimas ir pan.“, – sakė A. Pocevičius. Svarbus veiksnys ir paviršių spalvos bei faktūros – šviesos atspindėjimas. Balti matiniai paviršiai šviesą sklaido ir atspindi, tamsūs – sugeria. Taigi, biurų sienoms, luboms parinkus ryškias, per daug kontrastuojančias ar tamsias spalvas, apšvietimas neretai nukenčia. Tuomet tenka imtis įvairiausių pagalbinių sprendimų, pavyzdžiui, kabinami didelio formato paveikslai ar perdažomos sienos.
Kokybiškas apšvietimas, anot šviesos dizainerio, priklauso ne tik nuo pasirinktų šviestuvų, bet ir nuo kitų interjero sprendimų visumos. Jei šviestuvai tinkamai apšviečia ir lubas, o lubos šviesios, galima tikėtis kokybiško rezultato, kartu priartinant apšvietimo sąlygas prie natūralios gamtos – dangus dieną visuomet šviesus. Kontrastinga aplinka atraktyvesnė, bet tokioje dirbti visą dieną nėra lengva – varginamas regėjimas. Žinoma, vien monotoniškas ir sklaidytas apšvietimas taip pat ne visuomet gali tikti. Dėl to yra didelis pranašumas turėti galimybę keisti apšvietimo scenarijus pagal veiklos pobūdį, sezonus ir paros laiką.
„Danske Bank“ IT paslaugų centre (DGITL) įdiegtos automatizuotos apšvietimo valdymo sistemos. Leono Garbačausko nuotr.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 lapkritis.
