Blog

Avaringiausiose sostinės žiedinėse sankryžose – teigiami pokyčiai

Sauliaus Žiūros nuotr.

Sostinės valdžia, rugpjūčio pradžioje paskelbusi pertvarkiusi Žirmūnų ir Olandų žiedinių sankryžų žymėjimą, gali džiaugtis pirmaisiais rezultatais. Pakako tik poros mėnesių, kad vairuotojai prisitaikytų prie naujovių, sumažėtų chaotiško vairavimo ir eismo įvykių. Specialistai įvardija ir dar vieną važiavimo žiedais schemų išaiškinimo privalumą – tapo paprasčiau nustatyti eismo įvykio kaltininką.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, šiemet rugpjūtį–rugsėjį pastebimai sumažėjo eismo įvykių būtent Žirmūnų žiede. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Miestų statybos katedros doc. dr. Vytauto Grigonio teigimu, akivaizdu ir tai, kad eismas žieduose tapo mažiau chaotiškas.

„Dar anksti daryti išvadas dėl poveikio eismo pralaidumui ir saugumui, nes dažniausiai tokie tyrimai atliekami praėjus bent metams po pokyčių. Tačiau akivaizdu, kad naujoji ženklinimo sistema skatina vairuotojus būti dėmesingesnius ir drausmingesnius, sumažėjo konfliktinių situacijų dėl to, kad vairuotojai rikiuojasi žiede ir nemato „aklo taško zonoje“ greta esančio vairuotojo, o didžiausias privalumas tas, kad tapo paprasčiau nustatyti avarijos kaltininką“, – sako V. Grigonis.

Jo teigimu, kiekvienoje šalyje žmonės turi savo vairavimo įpročius, o nuo sąveikos „vairuotojas–infrastruktūra“ priklauso, ar sprendimai prigyja.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Žirmūnų žiedas

BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, visų tipų eismo sankirtose įvyksta daugiausia, t. y. 40–60 proc. visų eismo įvykių, o keturšalės sankryžos pavertimas žiedine transporto priemonių judėjimo susikirtimų skaičių sumažina 4 kartus: nuo 32 iki 8. Visgi ir tokio tipo sankryžoje vykstančio eismo reguliavimą reikia tobulinti.

„Iškilūs, šviesą atspindintys kauburėliai avaringiausiose Vilniaus žiedinėse sankryžose įrengti tam, kad vairuotojai be reikalo nekeistų važiavimo juostos. Būtent ši vairavimo klaida yra viena iš dažniausių eismo įvykių žiedinėse sankryžose priežasčių“, – teigia A. Žiukelis.

Kitos dvi pagrindinės avarijų žieduose priežastys – nepraleidžiami pagrindiniu keliu važiuojantys automobiliai bei saugaus atstumo nesilaikymas, kai prieš įvažiuojant į žiedą, vairuotojas žiūri, kas darosi žiede, ir susilpnėja jo dėmesys priekyje važiuojančiam automobiliui, kuris gali imti staiga stabdyti.

Žirmūnų ir Olandų žiedai suprojektuoti daugiau kaip prieš 30 metų ir patenka į problematiškiausių sankryžų dešimtuką Vilniaus mieste. Juose grūstys yra vienos ilgiausių, o pagal įvykstančių neįskaitinių eismo įvykių skaičių Olandų žiedas yra vienas avaringiausių žiedų Lietuvoje. Jo apkrova piko valandomis svyruodavo tarp 3900–4100 automobilių per valandą ir visomis prasmėmis viršijo normalias tokio žiedo laidumo ribas.

VGTU planuoja vėliau atlikti tyrimą, kokios įtakos Žirmūnų ir Olandų žiedų pralaidumui turėjo naujasis ženklinimas.

A. Žiukelis pripažįsta – naujai paženklinus žiedines sankryžas tapo lengviau administruoti eismo įvykius ir nustatyti, kas iš tiesų pažeidė taisykles ir sukėlė eismo įvykį.

„Eismo įvykiai įvyksta ne tik pačioje žiedinėje sankryžoje, bet ir jų prieigose, taip pat – išvažiuojant iš žiedo, tačiau aiškiai paženklinus ir reglamentavus, kaip vyksta eismas žiedinėje sankryžoje, ir šiais atvejais patiems vairuotojams tapo kur kas paprasčiau įvertinti, kas iš tiesų pažeidė taisykles ir yra kaltas dėl eismo įvykio, tad konfliktų šiuo klausimu taip pat kyla mažiau“, – sako BTA ekspertas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Olandų žiedas

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.