Top Baneris

Ateities būsto scenarijų koreguoja kilusi pandemija: kokie interjero akcentai bus svarbiausi?

2020 rugsėjo 9 d.
5 L.Garbačausko nuotr.
Interjero autorius: Andrius Vekerotas, architektų studija „Archtik“. L.Garbačausko nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Nors namų įrengimas reikalauja įgūdžių ir kruopštaus planavimo, neretai taupant ryžtamasi rizikuoti ir įsirengti namus pagal savo supratimą. Tuomet įkurtuvių arba būsto atnaujinimo nuotaikos apimtas savininkas jaučiasi pakylėtas, tačiau ilgainiui gali atsiverti dizaino suvokimo klaidos.

Trys savo srities profesionalai – architektai ir interjero dizaineriai dalijasi įžvalgomis, kokie netolimoje ateityje galėtų būti būstai, kaip jų įrengimą keičia kilusi koronaviruso pandemija, analizuoja dažniausiai daromas klaidas.

Lietuvoje pastebi vis didesnį susidomėjimą interjero dizainu

Svarstydamas apie ateities būsto scenarijų, architektas Jokūbas Jurgelis pabrėžia būsto lokaciją ir dydį. Jis atkreipia dėmesį, kad, daugėjant gyventojų miesto centre, intensyvėjant statyboms ir brangstant nekilnojamajam turtui, būsto optimizavimas tampa vis aktualesne tema.

„Įvairios dalijimosi paslaugos, tokios kaip automobiliai, atostogų namai, paspirtukai, dviračiai ir kt., tampa kasdienybe. Nekilnojamojo turto sektorius taip pat siekia pasiūlyti geriausią sprendimą, įvertinus aplinkybes. Vis daugiau funkcijų dalijamės su aplinkiniais, jau įprasta tapo bendradarbystės erdvės ar panašios itin dinamiškos paslaugos. Vis dažniau girdime apie co-living projektus, kurie suteikia galimybę dalytis ir turėti daugiau privalumų. Gyvenimas daugiabutyje irgi yra tam tikras co-living principas. Šiuo metu intensyviai ieškoma įvairių gyvenimo kartu modelių, kurie, tikėtina, taps įprasti ateityje.

Lietuvoje juntamas vis didesnis susidomėjimas dizainu. Vis daugiau žmonių tam skiria dėmesio ir mato prasmę. Tikėtina, kad ateityje turėsime įdomesnių ir labiau išsiskiriančių interjerų, ko kartais šiuo metu dar pritrūksta. Dizainas dažnai tampa dekoravimo priemone, bet nėra sprendimo būdas. Privatiems būstams trūksta individualumo, pasigendama gyventojų žymės, erdvių, skirtų konkretiems šeimininkams, unikalumui. Kol kas populiariausi dizaino nuomonės formuotojai – tai IKEA, internetas, noras sekti skandinaviškuoju pavyzdžiu. Ateityje poreikis kokybiškam dizainui ir asmeninei istorijai vis augs.

Daugiausia įtakos interjero charakteriui turi erdvė, gyvenimo būdas, pasaulėžiūra, jautrumas aplinkai, smalsumas. Jau dabar galvodami apie dizainą turėtume daugiau mąstyti apie tvarumą, apie daikto ar medžiagos kilmę, jo ilgaamžiškumą ir atsakingą panaudojimą. Tai turėtų tapti privaloma sąlyga projektavimo ir statybų procese. Tai taptų itin naudinga formuojant regiono dizaino identitetą, augtų ekonominė nauda vietiniams gamintojams, jos greitis, būtų išsaugoti ištekliai“, – sakė J. Jurgaitis.

4 freepik com

Išlavintas skonis kur kas svarbiau už biudžetą

Architektas Gintautas Natkevičius neabejoja, jog, kad ir kur pakryptų interjero tendencijos, žmonėms išliks svarbios autentiškos ir istorinės detalės.

„Žmonėms visuomet yra svarbus istorijos prieskonio poreikis. Manau, kad, nepaisant to, kuria kryptimi judės tendencijos, vertingiausi interjerai išliks tie, kuriuose bus naudojamos autentiškos detalės, jas supinant su naujais elementais.

Greta modernumo ir išmanumo vis tiek bus vertinama išlikusi materija, pavyzdžiui, seni rūsiai, senas mūras ar netgi autentiškas sovietmečio betonas.G.Natkevičius

Greta modernumo ir išmanumo vis tiek bus vertinama išlikusi materija, pavyzdžiui, seni rūsiai, senas mūras ar netgi autentiškas sovietmečio betonas. Ir kalbu nebūtinai apie senamiestyje esančius sovietmečiu statytus pastatus. Jau ir kai kurie posovietmečio pastatai, jų įrengimo būdas irgi virsta istorija ir tai tampa įdomu. Trumpai tariant – kuo mes labiau jaunėsime, tuo vertingesnė bus istorija“, – pabrėžia specialistas.

Visuomenėje neretai stilingas interjeras ir ilgaamžės medžiagos yra priskiriamos prabangai. Tačiau, G. Natkevičiaus manymu, tai tėra stereotipas ir, anot jo, galutinis rezultatas itin priklauso nuo pačio žmogaus – jo dizaino suvokimo ir, kaip teigia architektas, net didelis biudžetas nepadės būsto įsirengti estetiškai, jeigu nėra žinių ir dizaino pajautimo.

„Kalbant apie interjerą, reikia turėti omenyje, kad jis yra mumyse. Tai reiškia, kad interjero užsakovas labiausiai priklauso netgi ne nuo materialiųjų dalykų, o nuo psichologinių – kiek jis yra išsilavinęs, kiek išlavintas jo skonis, kiek jis domėjosi. Interjeras didžiąja dalimi priklauso nuo to“, – teigė architektas.

Įdomiausias naujienas sužinokite pirmieji – „Statyba ir architektūra“ Facebook puslapyje:


Pasak jo, ilgaamžiškos ar klasikinės medžiagos nebūtinai sukuria gerą interjerą. Architektas papasakojo, kokie interjerai jam atrodo nevykę, o kokie turintys vertę.

„Esu prisižiūrėjęs nežmoniškai daug brangaus kičo. Kita vertus, žmonės, kurie turi skonį ir yra jį išlavinę, kartais, net ir neturėdami didelio biudžeto, gali pasiekti šiuolaikinį rezultatą. Estetika yra pasiekiama nebūtinai brangiausiais ar ilgaamžiais dalykais, o darbų kokybe ir tam tikrais medžiagų, spalvų deriniais.

Tačiau, jeigu kalbėsime apie minimalizmą, finansine prasme jis yra sunkiai pasiekiamas. Tai vienas brangiausių stilių, nes turi būti itin aukšta darbų kokybė. Siekiant gero minimalistinio interjero dizaino, daugiausia kainuoja geri meistrai – kokybiškas darbas ir išpildymas iki galo, o ne medžiagos.

Netgi jauni žmonės, pavyzdžiui, studentai, sugeba įsirengti įdomesnius interjerus nei tie, kurie turi beveik neribotų finansinių galimybių. Jie dažniausiai gero rezultato nepasieks. Taip yra dėl to, kad šie žmonės turi galimybių ir nori jas parodyti, tačiau tai veda prie tam tikros eklektikos.

Viena pačių nemėgstamiausių frazių man yra „moderni klasika“. Tai toks, pavadinkime, „impotentų stilius“, kai psichologiškai negali padaryti nei to, nei to ir tuomet save teisini, jog čia yra „moderni klasika“. Tai yra lyg žuvies skonio vištiena“, – palygino G. Natkevičius.

Architektas J. Jurgelis taip pat mano, kad biudžetas nėra pagrindinis aspektas, siekiant įsikurti jaukius ir estetiškus namus. Tačiau, anot jo, itin svarbu nepagailėti lėšų aukštos kvalifikacijos meistrams.

„Biudžetas tikrai yra svarbus, tačiau tai nėra vienintelė priemonė, norint pasiekti ilgaamžius sprendimus. Neretai biudžeto trūkumas skatina kūrybiškumą ir suteikia galimybę į situaciją pažiūrėti kitu kampu. Kūryba visada gali padėti išspręsti biudžeto trūkumus ar kitus kylančius iššūkius projekte. Reikėtų skirti daugiau dėmesio ir laiko projektavimui, diskusijoms ir paieškoms. Siekiant išspręsti sudėtingesnę užduotį, visada tikslinga investuoti į aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie gali surasti tinkamą sprendimą ir sumažinti biudžetą“, – teigia J. Jurgelis.

Pabrėžia vietinių medžiagų ir ekologiškumo svarbą

Paklausta, kur link judės interjero tendencijos, architektė dizainerė Ieva Prunskaitė sakė, kad didžiausią vertę turėtų interjerai, kurie kuriami naudojant vietines ir ekologiškas medžiagas. Jos manymu, interjeras turi pratęsti namo architektūrą.

Žiūrint į interjerų pavyzdžius iš viso pasaulio, matomas tam tikras jų suvienodėjimas dėl globalizacijos.I.Prunskaitė

„Žiūrint į interjerų pavyzdžius iš viso pasaulio, matomas tam tikras jų suvienodėjimas dėl globalizacijos. Gali žiūrėti interjerų nuotraukas iš Meksikos ar Vokietijos, bet nesuprasi, kokioje valstybėje tai yra, – miestietiškas, prabangus stilius gali atsirasti visur. Manau, kad ta viena kryptis nėra teisinga ar gera. Pasisakau už tą kryptį, kuri vadovaujasi ekologija, tvarumu ir skatina vietinio, išskirtinio stiliaus atsiradimą. Tokie architektai naudoja vietines medžiagas, žiūri, kad pastatas įsipaišytų į kontekstą, apdailai naudoja vietines medžiagas – medžio, akmenų ir pan. apdailą.

2 freepik com

Taip interjerai tampa labai individualūs ir pritaikyti konkrečiai aplinkai ar net klimatui. Ši tendencija yra stipri ir judanti teisinga linkme. Neretai tokiuose būstuose specialios sistemos taupo vandenį, gamina elektrą. Siekis taupyti energiją atsispindi interjeruose. Jeigu architektas naudoja vietines medžiagas, tai interjeras tampa kontekstualesnis ir tinkamesnis žmogui, kuris ten gyvena. Kuriant tai, kas būdinga konkrečiai vietovei, o ne atvežta iš kito pasaulio krašto ir patalpinta toje erdvėje, yra vertingiausia. Esu ne už madų vaikymąsi, o už tvarumą ir ekologiją“, – teigė I. Prunskaitė.

Pandemija atneša pokyčių mąstyme ir būstuose

Architektė dizainerė I. Prunskaitė tvirtina, kad šiemet kilusi pandemija lėmė žmonių atsigręžimą į gamtą ir tai atsispindi namų kūrimo procesuose.

„Žmonės dar labiau atsigręžė į gamtą, nori būti arčiau jos. Jie dažniau pradėjo galvoti ne apie butus, o apie namų statybą. Tie, kurie per karantiną turėjo galimybę pabėgti į sodybas, laikotarpį išgyveno lengviau. Atsigręžimas į gamtą ir yra koronaviruso išdava. Jeigu gyvenama bute ir neišeina būti greta gamtos, atsiranda vis didesnis poreikis bent minimaliai susikurti gamtos oazę, ar tai būtų apželdinti balkonai, ar augalai kambariuose.

Didesnę prasmę įgauna ir vietinių medžiagų naudojimas. Sienos buvo uždarytos vienu metu ir vežtis medžiagas iš kitų kraštų buvo tapę sudėtingiau. Tai lėmė sugrįžimą prie vietinių medžiagų – tiek kalbant apie statybines, tiek apie apdailos medžiagas ar galų gale apie vietinių dizainerių darbus ar baldus“, – sakė I. Prunskaitė.

Prasidėjus pandemijai architektas G. Natkevičius atkreipė dėmesį į žinomų žmonių interjerus, kurių fragmentus buvo galima išvysti per tiesiogines transliacijas iš jų namų.

„Buvo labai įdomu stebėti politinio elito atstovus, jų nuotolinius interviu iš jų pačių namų. Pastebėjau, kad už jų nugarų matėsi klaikūs interjerai, jeigu juos iš viso galima taip pavadinti. Ypatingą įspūdį man paliko vaizdas, kai už vieno politiko nugaros matėsi į seną lentyną netvarkingai sukrautos knygos.

Tačiau, net ir kalbėdamas apie mūsų kultūrinio ir pramogų elito atstovų interjerus, kuriuos teko pastebėti, nemačiau nei vieno, kurį būtų galima pavadinti interjeru. Viskas, ką mačiau, buvo atsitiktiniai stilių kratiniai, kitaip sakant, „moderni klasika“. Pandemija parodė, kad reikia apie tai galvoti. Nėra taip, kad batuose kiauros kojinės nesimato. Kartais jos pasimato labai netikėtai. Dar vienas aspektas – man atrodo, kad žmonės, priversti dažniau būti namuose, dažniau susimąsto apie tai, kad interjeras gali ne tik nuraminti, bet ir prislėgti. Žmonės tai pamatė ir jie pasidarys išvadas“, – teigė G. Natkevičius.

Namai įgavo gerokai daugiau funkcijų nei iki šiol. Tikėtina, kad gerosios patirtys gali tapti ir ilgalaikiais sprendimais po karantino.J.Jurgelis

Architekto J. Jurgelio teigimu, niekada nebebus taip, kaip buvo. Pasak jo, pokyčiai žmonių mąstyme ir įpročiuose jau įvyko.

„Per karantiną visi išbandėme namų erdves, praleisdami jose gerokai daugiau laiko, nei įprastai. Tad daugelis turime pastabų dėl savo namų, kurie nebuvo tam pritaikyti. Dažnas turėjome atrasti namuose funkcijų, kurių nebuvo: darbo vietą, mokymosi klasę, žaidimų aikštelę ar laisvalaikio erdvę. Namai įgavo gerokai daugiau funkcijų nei iki šiol. Tikėtina, kad gerosios patirtys gali tapti ir ilgalaikiais sprendimais laikais po karantino. Pavyzdžiui, daugeliui buvo labai netikėta, kad galima kokybiškai dirbti per atstumą namuose.

Gerokai daugiau iššūkių patyrė viešosios erdvės, kurioms vis dar labai sunku prisivilioti lankytojus. Tenka iš naujo organizuoti erdves, užtikrinti saugumą ir kartu vykdyti veiklą. Didesnės erdvės skirstomos į mažesnes, skatinama rotacija, mažinamas žmonių skaičius. Neišvengiamai tenka ieškoti kūrybiškų sprendimų. Tai puiki proga pasireikšti specialistams ir dizainą naudoti kaip priemonę iškilusioms problemoms spręsti. Tikėtina, kad dabartinė situacija paliks žymę ir ateityje privalėsime užtikrinti maksimalų erdvių lankstumą, gebėjimą adaptuotis pagal poreikį, užtikrinti erdvės saugumą ir spręsti kitus aktualius klausimus“, – svarstė J. Jurgelis.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video