Architektūriniai konkursai. Konkursus nagrinėjančioje literatūroje pripažįstama, kad architektūros kokybę gali lemti ne tiek pats konkurso faktas, kiek kokybiškas jo organizavimas – tai, koks turinys suteikiamas šiai architektūros kokybės užtikrinimo formai, ar yra numatyti visi reikalingi žingsniai, ar nėra perteklinių reikalavimų ir kt. Šiuo metu pasiūlymų vertinimo kriterijus konkurso sąlygose nustato jo organizatorius, t. y. nuo žmogiškojo faktoriaus priklauso, ar pateiktų darbų vertinimo kriterijai konkrečioje situacijoje apims visus būtinus reikalavimus, ar nebus jų perteklinių, pavyzdžiui, suteikiančių nepagrįstą statytojo interesų prioritetą prieš visuomenės interesus.
Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos. Esant nustatytiems architektūros kokybės kriterijams būtų aišku, ką (argumentuotai) turi įvertinti architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybų specialistai. Neturint kriterijų ir jais negrindžiant priimamų sprendimų kyla rizika, kad ekspertinis vertinimas nepasieks savo tikslo ir neužtikrins visuomenės pasitikėjimo juo.
Šiuo metu, remiantis Lietuvos architektų sąjungos interneto svetainėse pateikiama informacija, yra apibrėžti tik taryboms pateikiamų projektinių dokumentų ir pačių tarybų veiklos organizavimo reikalavimai, tačiau nėra nustatyti ar bent paviešinti atliekamo vertinimo principai bei kriterijai.
Architekto kvalifikacijos reikalavimai. Statybos įstatymas numato, kad už tam tikrus pažeidimus gali būti stabdomas ar naikinamas kvalifikacijos atestato galiojimas arba pareiškiamas įspėjimas. Šios atsakomybės taikymas taip pat yra administracinis sprendimas, kuriam keliami minėti teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai. Nesant konkrečių architektūros kokybės reikalavimų, net ir akivaizdžiai piktnaudžiaujant architekto profesija ir priimant visuomenei žalingus, tačiau teisės aktuose neapibrėžtus sprendimus, nėra galimybės pritaikyti įstatymuose numatytas prevencines poveikio priemones.
Viešieji pirkimai. Suformuluotos architektūros kokybės sampratos ir jos turinio pritrūksta grindžiant architektūros reikšmę, rengiant dokumentus ir parenkant taikytinas procedūras viešųjų pirkimų konkursuose. Perkančiosioms organizacijoms nėra lengva suprasti, ko visuomenė iš jų tikisi, dar labiau – kaip tuos lūkesčius išreikšti konkrečiais pirkimo dokumentų reikalavimais. Taip pat sunku pagrįsti papildomo laiko, finansavimo ir architektūros paslaugų teikėjų aukštos kvalifikacijos poreikį.
Darbas su užsakovu. Kiekvienas architektūros objektas gimsta sutarčių pagrindu. Vadovaudamosi jų laisvės principu šalys gali susitarti dėl bet kokių sutarties sąlygų, kurios neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Nesant nustatytų privalomųjų kriterijų, užsakovas, pasinaudodamas silpnesne architekto padėtimi (užsakovas finansuoja jo darbą, architektų konkurencija rinkoje didelė), gali kelti neribotus ir kokybės požiūriu nepagrįstus reikalavimus. Nustačius imperatyvius architektūros kokybės kriterijus, sutartis ir projektavimo užduotis negalėtų jiems prieštarauti, todėl būtų lengviau rengti architekto ir užsakovo derybas ir, vykdant privačią veiklą už atlygį, geriau atstovauti visuomenės interesams.
Viešojo intereso gynimas. Įgyvendinant Konstitucijos nuostatus, įstatymai numato galimybę kreiptis į teismą ne tik asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, bet ir tiesioginio suinteresuotumo neturintiems asmenims, kurie yra atsakingi ginti pažeistą viešąjį interesą.
