Projektinių pasiūlymų tvirtinimas. 2014 metais buvo įvesta nauja – pritarimo projektiniams pasiūlymams – procedūra, kurią nustatytais atvejais atlieka savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Šie asmenys yra viešojo administravimo subjektai, todėl jų priimami sprendimai, remiantis Viešojo administravimo įstatymu, privalo būti pagrįsti ir teisėti, t. y. paremti konkrečiomis teisės normomis, kitu atveju teismas juos gali panaikinti.
Taigi net turėdami gerų intencijų ir siekdami apsaugoti visuomenę nuo žalingų architektūrinių sprendimų, savivaldybės administracijos tarnautojai negalės atmesti pateiktų pasiūlymų, jei neturės tam teisinių pagrindų. Ir priešingai – aiškiai nenurodžius, kad pasiūlymai turi atitikti tik konkrečiai apibrėžtus kriterijus, galimas ir šių asmenų piktnaudžiavimas keliant pernelyg plačius subjektyvius reikalavimus, tokiu būdu nepagrįstai varžant statytojo bei autoriaus teises.
Specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas. Jau nurodytas reikalavimas administracinius sprendimus grįsti teisės aktų normomis apriboja ir galimybę nagrinėjamus kriterijus nustatyti savivaldybės administracijos išduodamuose specialiuosiuose architektūros reikalavimuose. Jei visuomenės interesus atitinkantys architektūros kokybės kriterijai būtų įtvirtinti įstatymuose, nurodyti dokumentai galėtų tapti jų taikymo dokumentais. Tačiau jei reikalavimus nustato projektuotojui privalomi norminiai teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai, nelieka prasmės juos kartoti statybos procesą lėtinančiose specialiųjų reikalavimų išdavimo procedūrose.
Visuomenės informavimas ir dalyvavimas teritorijų planavimo bei statinių projektavimo procesuose galėtų būti ta procedūra, kurioje visuomenė pati tiesiogiai išsakytų jai rūpimus klausimus. Vis dėlto Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad „visuomenės nepasitenkinimą keliantis aplinkos veiksnių išaugimas galėtų būti draudžiamas tik tuo atveju, kai tai viršytų teisės aktuose įtvirtintas ribines normas“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-469-1240-06). Taigi, teismo požiūriu, visuomenės interesai visų pirma turi būti apibrėžti teisės aktuose, ir tik tada galima jais remtis nurodytų procedūrų metu.
Projekto ekspertizė. Teisės aktuose nustatytų reikalavimų poreikis šioje projekto patikroje yra tiesiogiai nurodytas Statybos įstatyme: „Atliekant statinio projekto ekspertizę, tikrinami tik tie architektūriniai sprendiniai, kuriuos reglamentuoja normatyviniai statybos techniniai dokumentai ir projekto rengimo privalomieji dokumentai.“ Taigi projekto ekspertizė nėra ta procedūra, kurios metu pagal neapibrėžtus ir neįtvirtintus kriterijus galėtų būti įvertinta statinio architektūros kokybė.
Projekto patikrinimas išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Statybą leidžiančio dokumento, be kurio nustatytais atvejais statyba draudžiama, išdavimas ar atsisakymas jį išduoti taip pat įforminamas individualiu administraciniu aktu, todėl šis sprendimas taip pat turi būti pagrįstas ir teisėtas. Taigi atlikdama projekto sprendinių tikrinimą savivaldybės administracija turi vadovautis teisės aktų reikalavimais. Jeigu jų nėra, savivaldybės vyriausiasis architektas ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas neturi teisės nepritarti projektui, net jei jo sprendiniai pažeidžia egzistuojančius, tačiau formaliai neišreikštus visuomenės interesus.
