Universiteto studijomis ir diplomu mokslai nesibaigia. Dalis žinių įgyjama dalyvaujant konferencijose, produktų pristatymuose, konkursuose, parodose, tačiau specialistai, kurių veiklą reglamentuoja įstatymai ir įvairūs normatyvai, dargi privalo dalyvauti ir kvalifikacijos kėlimo kursuose. Šiuo metu kvalifikacijos kėlimo programų mokymus rengia Lietuvos architektų rūmai (LAR). Buvusi LAR pirmininkė Daiva Veličkaitė paaiškino, kaip šiuo metu tobulinasi architektai ir kokių pokyčių laukti.
LAR architektų kvalifikacijos kėlimą perleidžia kitoms institucijoms, kad nebūtų interesų konflikto. Kaip tai pasiteisina? Kokią praktiką taiko kitos šalys?
Visų reglamentuojamų profesijų nariai tiek pagal ES reguliavimą, tiek pagal nacionalinę teisę privalo tobulinti savo kvalifikaciją. Kadangi jų priimami sprendimai yra ypač svarbūs visuomenei, jie turi nuolat sekti technologijų vystymosi, teisinio reguliavimo ir kitas naujoves. Kiekvienoje šalyje ir kiekvienoje profesijoje kvalifikacijos tobulinimo reguliavimas šiek kiek skiriasi, bet apskritai sutariama, kad kvalifikacijos tobulinimas yra vienas iš pagrindinių profesinės savivaldos uždavinių. Tad daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, kvalifikacijos tobulinimą organizuoja savivaldos organizacijos, architektų atveju – LAR.
Jei kursus rengia ta pati savivaldos organizacija, kuri ir vykdo priežiūrą, gali kilti, o ir kyla klausimų bei diskusijų. Konkurencijos taryba pateikė LAR rekomendaciją atskirti šias dvi funkcijas. Taryba nusprendė analizuoti situaciją ir ruoštis galimybei atsisakyti kursų rengimo funkcijos, kai tam bus tinkamos sąlygos – kitoms kursus rengiančioms organizacijoms užtikrinus pakankamą kursų pasiūlą, įvairovę ir kokybę. Iškart sustabdyti šią veiklą būtų neracionalu ir rizikinga, nes architektai galimai turėtų sunkumų atsiskaitydami už kvalifikacijos tobulinimą, o to pasekmės – atestato stabdymas 6 mėnesių laikotarpiui.
Ar LAR atstovai ir veda mokymus? Kokie jie?
Reikia pabrėžti, kad LAR niekada nebuvo vienintelė organizacija, rengianti kursus architektams, galimybę tai daryti turėjo bet kuri įstatymų reikalavimus atitinkanti organizacija. Šiuo metu pagal Statybos įstatymą suderintų kvalifikacijos tobulinimo programų yra penkios. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą kursus kol kas rengia tik LAR, tačiau žinome, kad viena organizacija jau yra pateikusi prašymą, o dar dvi ketina tai padaryti, tad procesas vyksta.
LAR, ragindami kompetentingas organizacijas aktyviau imtis kursų architektams organizavimo, dar žiemą surengė susitikimą, pateikė gaires, atsakė į klausimus, konsultacijos teikiamos ir toliau. LAR kursų rengimo dar nėra nutraukę – prioritetu išlieka architektų poreikio turėti galimybę tobulinti savo kvalifikaciją užtikrinimas.
Konkurencijos tarybos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad pagal Konkurencijos tarybos praktiką tik turėdami pakankamai patikimų duomenų apie tai, jog tam tikros paslaugos yra neišvengiamai būtinos visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti ir kad jų teikimo negali užtikrinti veiksminga konkurencija tarp privačių ūkio subjektų, ar jų neteikia privatūs ūkio subjektai, viešojo administravimo subjektai, laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, turėtų imtis priemonių tokias paslaugas teikti, tačiau tai turėtų būti išimtinė praktika.
Taigi kitų asociacijų, aukštųjų mokyklų, mokymo įstaigų aktyvumas lems, kuriuo konkrečiu metu LAR jau galės sustabdyti savo veiklą šioje srityje, pasilikdama tik konsultavimo ir priežiūros funkcijas, kurios taip pat dar turėtų būti iš esmės persvarstytos, kad LAR galėtų įgyvendinti savo, kaip profesinės savivaldos, tikslus bei uždavinius.
Penkios Aplinkos ministerijos suderintos architektų kvalifikacijos tobulinimo programos
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2014–2017 m., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, suderino šias kvalifikacijos tobulinimo programas:
1. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos parengta Architektų (projektų vadovų, architektūrinės dalies projektų vadovų) kvalifikacijos tobulinimo mokymo programa.
2. Lietuvos architektų rūmų parengta Architektų (Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių ir teritorijų planavimo vadovų) kvalifikacijos tobulinimo programa.
3. Smulkiųjų projektavimo įmonių asociacijos parengta Architektų kvalifikacijos kėlimo kursų mokymo programa.
4. Architektūros kokybės vystymo asociacijos sudaryta Atestuotų architektų kvalifikacijos tobulinimo kursų programa.
5. Lietuvos architektų rūmų ir Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos parengta statybos techninės veiklos pagrindinių sričių projektų vadovų kvalifikacijos tobulinimo kursų programa.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 liepa/rugpjūtis.
