Klaipėdos priemiestyje, Ginduliuose, įgyvendintas A+ energinio naudingumo klasės kotedžų projektas tapo savotišku atsaku į viešai paplitusią nuomonę, kad aukšto energinio naudingumo klasės namų statyba yra neįperkamai brangi. Tokių statinių projektuotojai ir statytojai pripažįsta, kad optimalaus kokybės ir kainos santykio klausimas šiandien tampa vis aktualesnis.
Prioritetas – racionalūs sprendimai
Gindulių kotedžo projekto akcentas buvo ne architektūrinės išraiškos išskirtinumas, bet maksimaliai racionalūs sprendimai, turėję nulemti, kad galutinis produktas atitiktų aukštus energijos reikalavimus, žmogui būtų įperkamas ir kuo greičiau atsipirktų.
Šį projektą įgyvendinusios energiškai efektyvių pastatų projektavimu ir jų statybos koordinavimu užsiimančios bendrovės „Statybos projektų sprendimai“ vadovas Darius Baitis pastebėjo, kad A energinio naudingumo klasės standartas šiandien yra pasiekiamas bet kuriam profesionaliai ir atsakingai dirbančiam statytojui.
Tik, siekiant aukšto energinio efektyvumo parametrų, kiekvieną projektą reikėtų vertinti kaip visumą, bendrą tam tikrų priemonių kompleksą ir jų sąveiką.
„Svarbu ne tik gerų parametrų langai, bet ir jų orientacija į saulėtą pusę, ne tik šiltinimo medžiagos sluoksnio storis, pastato sandarumas, bet ir vėdinimo sistema. Be to, tokiuose objektuose didesnį dėmesį tenka skirti kokybiškam darbų atlikimui ir jų priežiūrai, šiek tiek skiriasi ir projektavimo niuansai. Kai statybininkai susipažįsta su visais principais, A energinio naudingumo klasė jiems nebeatrodo neįveikiama užduotis, nebent tai yra labai nekvalifikuoti darbuotojai, vengiantys dirbti pagal nustatytus reikalavimus. Jei lygintume A+ ir A klasę, šiluminės izoliacijos storio skirtumas tarp šios klasės pastatų yra nedidelis, tačiau labiau akcentuojami inžineriniai sprendimai, atsinaujinantys energijos šaltiniai“, – įvardijo D. Baitis.
Kotedžų kompleksui – vienas šilumos punktas
Anot pašnekovo, Gindulių kotedžuose kai kurios pozicijos viršija ir A+ klasės reikalavimus. Antai iš silikatinių blokelių sumūryti pastatai apšiltinti su rezervu, panaudojus net 32 centimetrų storio pilko fasadinio polistireno izoliaciją. Be to, šešių blokuotų kotedžų statiniui suprojektuoti plokštuminiai pamatai. Jie buvo apšiltinti vientisu šiluminės izoliacijos sluoksniu.
Aukštų šiluminių parametrų langams montuoti panaudota novatoriška šalčiui nelaidžių kronšteinų iš stiklo pluošto technologija, stogui įrengti pasirinktos patvarios ir greitai montuojamos santvarinės konstrukcijos, o fasado šiltinimo sistemai – universalios smeigės, kurios neturi šilumos tiltų ir kuriomis galima tvirtinti įvairaus storio šiluminę izoliaciją. D. Baičio teigimu, visi šie sprendimai padėjo ne tik užtikrinti aukštus energinio efektyvumo reikalavimus, bet ir supaprastinti visus procesus, taigi optimizuoti ir laiko, ir finansines sąnaudas.
„Kalbant apie inžinerines sistemas, vienas iš projekto išskirtinumų yra tai, kad pastate įdiegtas bendras šilumos punktas, tai yra viena geoterminė katilinė tiekia šilumą ir karštą vandenį visiems šešiems būstams. Standartiniuose, ypač senesniuose, namuose įprastai įrengiama galinga katilinė, į kurią investuojamos didelės lėšos. Kadangi šiuo atveju namai yra kompaktiški, iki 110 kvadratinių metrų ploto, ir dėl puikios šiluminės izoliacijos bei sandarumo jų energijos poreikis labai mažas, ir fiziškai, ir finansiškai neapsimokėjo kiekviename būste įrengti po atskirą katilinę“, – aiškino bendrovės „Statybos projektų sprendimai“ vadovas.
D. Baitis įsitikinęs, kad projektui pridėtinės vertės duoda ir jo atidavimas į vienas rankas: „Valdant procesą nuo projekto parengimo iki jo įgyvendinimo užtikrinama ne tik atsakomybė, kokybė, ilgalaikė garantija, bet ir galimybė pasiekti maksimalų rezultatą minimaliausiomis investicijomis.“
Prasminga realizacinė mankšta
Gindulių kotedžų architektas Tautvydas Rušinas pripažino, kad kūrėjo saviraiškos įrėminimas griežtais ekonominiais ir energiniais reikalavimais yra ir iššūkis, ir prasminga realizacinė mankšta.
„Apskritai architektūra priklausoma nuo ekonominės aplinkos. Ir tokių variantų, kai architektui suteikiama neribota laisvė priimti sprendimus, parinkti medžiagas, pasitaiko labai retai. Tačiau šiame projekte racionalumas itin išreikštas. Kadangi kiekvienas metras turėjo būti pasvertas, teko spręsti sudėtingą užduotį, kaip pataikyti į bendrą kvadratūros vardiklį ir kaip suprojektuoti patalpas taip, kad jos būtų patogios žmogui gyventi, kad įvairios medžiagos, dėmenys būtų optimalūs ir statybiniu, ir šilumos sutaupymo sąnaudų požiūriu“, – kalbėjo pašnekovas.
Šiame projekte architektas pasirinko unifikuotus, lakoniškus, vienas kitą jungiančius elementus.
„Žaismingumas fasaduose dažnai maloniai sužaidžia, tačiau šiuo atveju, vertinant visą kontekstą, reikalavimus ir aplinkybes, to teko atsisakyti. Ieškojau sprendimų, kaip supaprastinti visus elementus ir sukurti vizualią švarą, proporcijas, bendrą darnią kompoziciją. Tarkime, projektuojant langus siekta, kad nebūtų daug skirtingų variantų. Šiek tiek žaismės tinko fasadui suteikia klijuojamo klinkerio fragmentai. Galbūt jo norėtųsi daugiau, arba, priešingai, buvo galima palikti vientisą, monumentalų fasadą, tačiau parinkus atitinkamus kompozicinius sprendinius šie klinkerio elementai, manau, suskambėjo tinkamai“, – komentavo kūrėjas.
Pagalbinės patalpos – stoginės automobiliams ir lauko sandėliukai – irgi pasitarnavo kaip išraiškingi vizualiniai elementai.
„Stogelynai, įvairūs kampai, peraukštėjimai pagyvina bendrą pastato fasado vaizdą. Tad šie elementai – ir praktiški, ir vizualūs. Vėlgi rezultatas pasiekiamas labai paprastomis priemonėmis. Be to, ilgainiui gyventojai galės dar labiau pagyvinti šias stogines – apželdinti vijokliais, papuošti augalų vazonais ir pan.“, – sakė architektas T. Rušinas.
6 SUBLOKUOTŲ KOTEDŽŲ KOMPLEKSAS – VIENAS IŠ AŠTUONIŲ ŽURNALE „STATYBA IR ARCHITEKTŪRA“ (2016 M. NR. 1) PRISTATOMŲ OBJEKTŲ, KURIŲ STATYBOS IR EKSPLOATACIJOS ISTORIJA ĮRODO, JOG A IR AUKŠTESNĖS ENERGINIO EFEKTYVUMO KLASĖS – PASIEKIAMAS STANDARTAS.