Vilniaus kogeneracinė jėgainė
Šie metai Lietuvai atnešė iššūkių ne tik suvaldant COVID-19 pandemiją, bet ir įgyvendinant reikšmingus statybos projektus. Sausį buvo nutraukta rangos sutartis su Kaune stadioną stačiusia Turkijos įmone „Kayi Insaat“, spalį paaiškėjo, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbų vykdyti nebegali Lenkijos bendrovė „Rafako“. Sutarčių nutraukimas abiem atvejais ne tik sustabdė projektus, bet ir į finansinę duobę įstūmė subrangovus, kuriems liko nesumokėtos milijoninės sumos už atliktus darbus.… Skaityti daugiau
Rangos darbus Vilniaus kogeneracinėje jėgainės biokuro bloke atlikusios, bet atsiskaitymo nuo vasaros pradžios nesulaukiančios bendrovės konstatavo, kad neturi galimybių tęsti jėgainės statybų. Šešios Lietuvos statybų įmonės pasirašė memorandumą, kad bendromis jėgomis sieks apmokėjimo už jau atliktus darbus. „Ignitis grupei“ priklausančiai įmonei VKJ („Vilniaus kogeneracinė elektrinė“) spalio 6 d. skubiai nutraukus sutartį su projekto generaline rangove „Rafako“ iš Lenkijos, vien memorandumą pasirašiusioms Lietuvos įmonėms iš viso… Skaityti daugiau
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) ragina koreguoti viešųjų pirkimų teisės aktus, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų sutarčių įgyvendinimą valstybinės reikšmės projektuose: veiklą stabdo Vilniaus kogeneracinės jėgainės pagrindinė statytoja, Lenkijos bendrovė „Rafako“, palikdama milžiniškus įsiskolinimus Lietuvos statybininkams už jau atliktus didelės apimties subrangos darbus. Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) priėmė sprendimą nutraukti sutartį su pagrindiniu rangovu – biokuro įrenginius statančia Lenkijos bendrove „Rafako“. Priežastis – rangovo restruktūrizacija ir finansinis… Skaityti daugiau
Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sudarė trejų metų trukmės sutartį dėl energijos iš atliekų gamybos metu susidariusių lakiųjų pelenų sutvarkymo su bendrove „Vakarų krova“. Pastaroji pelenus perduos savo subrangovui, norvegų įmonei NOAH, kuri juos panaudos trečios pagal dydį Norvegijos salos Langiojos kraštovaizdžio atkūrimui. „Statoma jėgainė Vilniuje leis kasmet ne tik išvengti 160 tūkstančių tonų atliekų patekimo į Lietuvos sąvartynus, bet taip pat prisidės prie kito aplinkosauginiu… Skaityti daugiau
Mažiau atliekų sąvartynuose ir pigesnis atliekų tvarkymas – su tokia ambicija sostinės pakraštyje, Jočionių gatvėje, kyla Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Šis objektas – įrodymas, kad kokybiškai architektūrai nėra ribų. Projektuodama industrinį pastatą, architektė laikėsi nuostatos išlaikyti dermę su aplinka. Siekis – įsikomponuoti į aplinką Vilniaus kogeneracinės jėgainės architektė Valda Karoblienė „Statybai ir architektūrai“ pasakojo, kad pagrindinė šio didelės apimties projekto architektūrinės koncepcijos idėja buvo perteikti objekto… Skaityti daugiau
Diskusijų audrą sukėlusių Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių statyba skinasi kelią į priekį. Be galimos taršos grėsmės, visuomenei rūpi ir naujųjų statinių architektūrinė išraiška. Ar naujieji statiniai darniai įsilies į aplinką, ar pademonstruos sėkmingus šiuolaikinės industrinės architektūros pavyzdžius, o gal, priešingai, taps dar vienais aplinkos svetimkūniais? Paneigti išankstines nuostatas Vilniaus kogeneracinės jėgainės architektė Valda Karoblienė teigia, kad pagrindinė architektūrinės koncepcijos idėja buvo perteikti objekto nekenksmingumą… Skaityti daugiau
Pažymint oficialią naujosios Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbų pradžią, Jočiočių g. esančiame jėgainės sklype buvo įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms. Pagrindinė laiško tema – šiandienos visuomenės siekis kurti švaresnę aplinką sostinėje bei visoje Lietuvoje. Jėgainės veiklą planuojama pradėti 2019 metų pabaigoje. „Vilniaus atliekų deginimo jėgainės atsiradimas miestui yra būtinas, kad veiktų visa atliekų šalinimo grandinė mieste. Jau antri metai veikia ir atliekų rūšiavimo gamykla,… Skaityti daugiau
Komunalinių atliekų deginimo įmonės Vilniuje statybai Aplinkos ministerija skyrė beveik 49 mln. eurų ES 2014–2020 m. paramos fondų lėšų. Ši kogeneracinė jėgainė statoma Jočionių g. (greta Gariūnų turgavietės) ir turėtų pradėti veikti 2019 m. pabaigoje. Kaip sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, ES parama šiam projektui skirta todėl, kad energija, gauta deginant atliekas, bus panaudota tikslingai – šilumai ir elektrai gaminti. Tai padės… Skaityti daugiau
„Lietuvos energijos“ įgyvendinamą Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą teigiamai įvertino Europos Komisijos nepriklausomi ekspertai. Jie patvirtino, kad naujos jėgainės projektas yra tikslingas, pagrįstas bei atitinkantis ES direktyvas ir jį įgyvendinus bus sukurta apčiuopiama socialinė ir ekonominė nauda visuomenei. Tuo pagrindu ES fondų vadovaujančioji institucija – Finansų ministerija – Europos Komisijai pranešė apie atrinktą Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą ir pateikė visus būtinus dokumentus dėl šio projekto atliekų dalies… Skaityti daugiau
Vilniaus miesto savivaldybė, sostinės šilumos ūkį valdanti bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ ir valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ sudarė trišalę bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę už 9,935 mln. eurų numatoma perleisti „Lietuvos energijai“. Šio bendradarbiavimo pagrindu „Vilniaus šilumos tinklai“ galės įsigyti iki 5 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės, kurią planuojama pastatyti 2019 metais, akcijų, jei tam pritars Europos Komisija, Europos investicinis bankas… Skaityti daugiau
Europos Komisija (EK) patvirtino 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos pakeitimus, kuriuose numatyta europinių fondų lėšomis finansuoti Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybą. Pakeitimas užtikrina, kad kuriant didelio naudingumo kogeneracinę elektrinę Vilniuje bus integruoti ir kompleksiškai įgyvendinti du didelės apimties projektai. Vienas jų ‒ atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti kogeneracinė jėgainė, kuriai numatyta skirti iki 94,5 mln. eurų. Antruoju projektu bus sukurti komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti… Skaityti daugiau
Seimo Energetikos komisijos baigiamajame posėdyje svarstyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių ateities scenarijai. Seimo komisija nusprendė siūlyti Vyriausybei atlikti papildomus degintinų atliekų kiekių skaičiavimus ir prognozes iki 2030 m., išanalizuojant pramonės šakas bei jose susidarančių atliekų tvarkymo naujausią situaciją, įvertinant, kokios gamybos ir ūkinės veiklos atliekos pašalintos nepavojingų atliekų sąvartynuose 2016 metais. Seimo komisija taip pat išreiškė susirūpinimą, kad atliekant Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių… Skaityti daugiau
