Norėtume teigti, kad mūsų didmiesčių vaizdai vystosi sulig „žaliuoju kursu“ ir tvarumo idėjomis, o kartu ir besilaikant tam tikrų bendruomeniškumo principų. Ir atrodytų, kad tokie miestai kaip Vilnius ar Kaunas prilygsta vakarų Europos, Skandinavijos kraštui, tačiau galime pastebėti vieną iš architektūrinių-urbanistinių aspektų, kuris skiria mus nuo kitų aukšto išsivystymo lygio šalių – miesto stogų neišnaudojimas. Nekalbant net apie daugiabučių balkonus, kurie didžiąja dalimi vis dar primena sandėliavimo, rūbų džiovinimo ir rūkymo pertraukėlių vietą, Lietuvos miestų stogai – vis dar tuščia dykynė.
Kam to reikia ir kodėl?
Pasirodo, kad daug kam, ypač Šiaurės Europos šalių gyventojams dėl jų tradicijų bei kituose kraštuose dėl gyvenimo būdo ir kitų sąlygų stogų įveiksminimo tema yra aktuali ir svarbi, o šiai tendencijai plisti turime net kelias priežastis. Visų pirmą – gamta, kuri yra neatsiejama skandinavų kasdienybės dalis, itin vertinama ir puoselėjama, o gamtos elementai, susiformavę jų architektūroje dėl geografinės padėties ir tradicijų, yra plačiai paplitę bei laikomi gero skonio simboliu. Tačiau į šią kategoriją yra įtraukiamos ne tik stogų terasos, bet ir apželdinti stogai, kurie gali būti ir šlaitinio stogo puošmena. Tuo pačiu toks sprendimas gali būti paskatintas ir meninės pastato koncepcijos, jeigu šlaitinį stogą traktuoti kaip penktąjį fasadą – jis tampa iš šalies matoma architektūrinės vizijos dalimi.
Kitas argumentas grindžiamas labiau fiziniais ir teisiniais dalykais – vieta. Kompaktiškai suprojektuotuose miestuose, kuriuose kiekvienas pastatas turi itin ribotą sklypo plotą, stogas tampa vienintele gyventojų kiemo erdve. O apželdinimas atsiranda tam, kad būtų užskaitomas „želdinių kiekis sklype“. Tokie sprendiniai itin populiarūs įvairiuose JAV didmiesčiuose, kur pastatai yra praktiškai priglausti vienas prie kito, o Europos miestuose galima pamatyti ant stogo besiilsinčius kaimynus senamiesčiuose, glaudžiai statytuose nedideliuose namukuose. Be formalių priežasčių, svarbus yra ir socialinis aspektas, įveiksminti ir apželdinti stogai virsta vieta bendruomenei, skatinanti gyventojų, administracinių pastatų darbuotojus tarpusavio ryšių formavimą. Tai gali būti kiek jaukesnė ir privatesnė erdvė nei daugiabučio kiemas, kurioje galima taip pat žaisti, leisti laisvalaikį, rengti socialinius susibūrimus, o galbūt net ir auginti bites ar turėti nedidelį sodo darželį su savo užaugintu maistu.
Ar tai aktualu Lietuvai?
Nepaisant bendruomeniškumo jausmo skatinimo, stogo terasos kaip laisvalaikio erdvės, visgi toks sprendinys gali tapti labiau patrauklus daugiabučių gyventojams nei administracinių, ar kitokios paskirties pastatams. Tai kyla klausimas, o kodėl pas mus vis dar to nėra? Architektas Remigijus Bimba (studija „Architektūros kūrybinė grupė“) teigia, kad pagrindinė priežastis yra nepalankios klimato sąlygos, juk gražaus oro prašyk neprašęs turime vos apie porą mėnesių. Tai ar terasos nepritaikytos nepalankioms oro sąlygoms, ar vis dėlto lietuviai nemėgsta gamtos ir lauko – čia jau kitas klausimas.
Architektas pabrėžia ir tai, kad svarbus ir mūsų požiūris į stogo terasas bei finansiniai aspektai: „Tai priklauso ir nuo vystytojų požiūrio Lietuvoje, kadangi stogo terasos yra brangus malonumas, kurį reikia ne tik suprojektuoti ir pastatyti, bet ir nuolat prižiūrėti, kas atsiremia į nemažas išlaidas. Todėl nenuostabu, kad skandinavai gali sau leisti įsirengti terasą, kuria taip pat dėl oro sąlygų dažnai nesinaudoja, o paskui ją prižiūrėti.“ R. Bimba užsimena ir apie gyventojų prioritetus: „Vargiai, ar senuose daugiabučių rajonuose, kaip Karoliniškės ar Šeškinė, kada pamatysime žaliuojančius stogus. Tam reikia didelės iniciatyvos, kad susiburtų gyventojai ir namų bendrijos, žmonių su polėkiu, kurie norėtų įrengti tokį daiktą, sodą, poilsio vietą ir prisodinti šilokų. Tačiau tam reikia finansų, iniciatyvos ir, aišku, įvairių projektų ir leidimų.“
Nuo ko atsispirti, jeigu norime įveiksminti pastato stogą?
Viskas prasideda nuo iniciatyvos. Priklausomai nuo pastato savininko, ar tai būtų daugiabučio bendrija, ar naujojo administracinio komplekso užsakovas, keisis ir pradinė procedūra. Bet kuriuo atveju, tam reikalingas specialus projektas, kurio metu būtų įvertintas esamame objekte (arba būsimame) galimybė įrengti terasą ant stogo. Tuo metu vyksta konstruktyvo vertinimas, jo tvirtumas, potencialių apkrovų skaičiavimas, dangos tinkamumas ir pan. Po ko ateina laikas projektuotojui parengti terasos ant stogo planą pagal užsakovo poreikius, o vėliau – leidimas ir statybos.
Kalbant apie gyvenamuosius pastatus, reikėtų nepamiršti ir turto nuosavybės teisių. Atsižvelgiant į tai, kad ant daugiabučio stogo įrengtas objektas yra laikomas nesudėtinguoju statiniu, daugiabučio gyvenamojo namo stogo elementu – jis tampa butų ir kitų patalpų savininkų bendra nuosavybe. Teisininkė Kristina Cipkuvienė teigia, kad „terasa, kaip atitinkamai įrengta aikštelė, gali būti tiek bendro naudojimo patalpa – tokiu atveju jos nuosavybė taip pat bus bendroji dalinė, tiek naudojama vieno buto savininko.“
Pirmieji pavyzdžiai Lietuvoje
Lietuvoje stogų terasų įrengimo tendencija nėra populiari, turime vos kelis išnaudotus plokščiųjų stogų plotus, daugiausia tai naujos statybos komerciniai ir administraciniai bei keli gyvenamieji pastatai. Miesto panorama galima pasigrožėti ant „CUP“ stogo esančios „Grill terrace“ terasos bei užkilus ant stogo verslo centre „Live square“ (arch. „Unitectus“), „Hilton Garden Inn“ terasos. Buvo bandyta įveiksminti ir kelių administracinių pastatų stogus, VII Paupio kvartale (arch. „JP architektūra“), kur yra įrengta net 1000 kv. m viešos ir biurams skirtos erdvės, nedidelė poilsio zona ant stogo suprojektuota „U219“ verslo centre (arch. „Cloud architektai“), taip pat nepamirškime ir apie didžiulio populiarumo vilniečių tarpe sulaukusios „Swedbank“ centrinės būstinės (arch. „Ambraso architektų biuras“) terasos.
Tuo tarpu daugiabučių gyventojai gali pasidžiaugti vos keliomis naujos statybos namų terasomis, 2017 užbaigtas „Lighthouse“ (arch. „Architektūros kūrybinė grupė“) ir neseniai realizuotas „Viršuliškių stogų“ projektas (arch. „Archicom“).
Šią žiemą buvo išrinkti naujo pastatų komplekso Lvivo g. 59 projekto nugalėtojai, „Arches“ ir „Aketuri architektai“. Kvartalo centrinėje dalyje numatytas miškas ant stogo – atviras visuomenei, įkurtas ant mažiausio projekto pastato stogo bei takais ir tilteliais sujungtas su visais komplekso statiniais. Nors Lietuva didžiuojasi gražia gamta ir galimybe miesto gyventojams ištrūkti pasivaikščioti parkuose, tikimės, kad ateityje vietoj pilkų stogų dar pamatysime kelis žaliuojančius miesto sodus.
