• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Žalieji viešieji pirkimai ilgainiui pakeis statybų rinkos žaidimo taisykles

Vida Kuzmickaitė 2021 spalio 13 d.
Stiklinis pastatas, saulės blyksnis
„Pexels“ nuotr.

Birželio mėnesį LR Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“, kuriuo pirkimų vykdytojai yra įpareigojami vykdyti žaliuosius pirkimus. Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupės patarėjo Arno Liauksmino teigimu, šiais pokyčiais siekiama, kad į viešuosius pirkimus būtų integruojami žalieji, socialiniai ar inovatyvūs – arba, plačiąja prasme, – darnieji kriterijai.

Arnas Liauksminas pabrėžia, kad, atlikus žaliąjį viešąjį pirkimą (ŽVP), įsigyjamas produktas, kuris, palyginti su kitu tą pačią funkciją atliekančiu produktu, pasižymi tuo, kad jam pagaminti sunaudojama mažiau gamtos išteklių ir mažiau teršiama aplinka, suvartojama mažiau energijos, naudojami atsinaujinantys, ekologiški energijos ištekliai, jis turi mažiau ar visai neturi pavojingų, toksinių ir aplinkos apsaugos požiūriu kenksmingų medžiagų. Taip pat yra tvirtas, ilgaamžis, funkcionalus ir nepavojingas sveikatai, jis ar jo sudedamosios dalys tinkami daugkartiniam naudojimui ir perdirbimui.

Anot pašnekovo, analogiškai svarstoma, kaip skatinti socialinių kriterijų integravimą į viešuosius pirkimus. Tačiau čia, priešingai negu ŽVP srityje, yra mažiau praktikos, todėl ir siekiai mažiau ambicingi.

Darnieji pirkimai ypač aktualūs statybų sektoriaus dalyviams

Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupės patarėjas A. Liauksminas teigia, kad, atsižvelgiant į tai, labai aktualu didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir statybos produktų gamybos apykaitą.

„Tikime, kad daugelis statybos sektoriaus rinkos dalyvių supranta darniųjų pirkimų tikslus, naudą. Dalis jų geba teikti atitinkamas paslaugas ir produktus, tačiau papildomi pirkimo reikalavimai turėtų keisti esminį statybos sektoriaus dalyvių požiūrį į aplinkosaugos aspektus ir priversti persvarstyti savo prioritetus“, – atkreipia dėmesį A. Liauksminas.

Arnas Liauksminas
Arnas Liauksminas

Pasak jo, ministerija iki šių metų pabaigos planuoja atnaujinti statybų kriterijus ir sudaryti galimybes paprasčiau įvykdyti ŽVP šiame sektoriuje. Taip pat bendradarbiaujama su CPO LT (centrine perkančiąja organizacija) ir tikimasi atnaujinti pirkimų modulius, susijusius su statybomis. Tai leis pirkimų vykdytojams, kurie yra įpareigoti pirkti per CPO LT, paprasčiau įvykdyti žaliąjį pirkimą.

A. Liauksminas pabrėžia, kad kartu šiais pakeitimais bus siekiama paskatinti naudoti organines ir medienos statybos medžiagas, didinti antrinių žaliavų naudojimą ir mažinti statybinių atliekų susidarymą.

Statybų rinkos dalyviai turėtų pasiruošti vykstantiems pokyčiams

Anot CPO LT Statybų srities pirkimų skyriaus vadovo Mindaugo Žiuko, kol kas nustatyti reikalavimai tik dėl ŽVP vertės dydžio, todėl pirmiausia tiekėjai turėtų pasiruošti įgyvendinti būtent šiuos reikalavimus: „Rangos darbų pirkimai dėl savo didelės vertės sudaro ženklią dalį bendros pirkimų vertės, todėl neabejotinai, būtent rangos pirkimus, perkančiosios organizacijos, siekdamos įgyvendinti ŽVP tikslus, turės vykdyti, taikydamos aplinkos apsaugos kriterijus.

Mindaugas Žiukas
Mindaugas Žiukas

Aplinkos ministro įsakymu yra patvirtintas „Produktų, kurių viešiesiems pirkimams ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašas“, taip pat „Aplinkos apsaugos kriterijai bei jų taikymo tvarkos aprašas“. Aplinkos apsaugos kriterijai yra kelių tipų, vieni taikomi produktams (medžiagoms, įrangai), kiti – tiekėjų kvalifikacijai, treti – vertinant tiekėjų pasiūlymus.“

M. Žiukas išskiria, kad tiekėjai, ketinantys dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kuriuose nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, turėtų būti pasiruošę tiekti produktus, atitinkančius minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, taip pat diegti savo veikloje aplinkos apsaugos standartus, kadangi vienas iš minimalių aplinkos apsaugos kriterijų taikomas darbams ir nustatomas pirkimo sąlygose kaip kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas turi būti įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą EMAS arba kitą aplinkos apsaugos vadybos sistemą, paremtą standartu LST EN ISO 14001 ar kitais aplinkos apsaugos vadybos standartais.

Ilgainiui reikalavimas tiekėjams būti integravus aplinkos apsaugos vadybos sistemas taps standartiniu reikalavimu rangos pirkimuose, todėl tiekėjai, jei dar tokių vadybos sistemų neturi ir ketina dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, neturėtų atidėlioti šio žingsnio.

Centrinė perkančioji organizacija – CPO LT – „žalindama“ esamus katalogo modulius bendradarbiauja tiek su Aplinkos ministerija, tiek su Viešųjų pirkimų tarnyba.

„Kaip tik šiuo metu rengiame detalų priemonių planą ir kriterijus bei reikalavimus, kuriuos ketiname taikyti atnaujindami modulius. Konkretūs pakeitimai priklausys nuo kiekvieno objekto, tačiau atnaujindami modulius neabejotinai sudarysime perkančiosioms organizacijoms galimybę rinktis, kad darbus vykdytų tik aplinkos apsaugos vadybos sistemą turintys tiekėjai. Taip pat svarstome ir vertinimo kriterijų, atitinkančių išplėstinius aplinkos apsaugos kriterijus, taikymą. Iš esmės atnaujinus modulius pokytis bus toks, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos pirkimus per CPO LT elektroninį katalogą, turės daugiau pasirinkimo galimybių atlikti pirkimą taikant vienokius ar kitokius aplinkos apsaugos kriterijus“, – teigia CPO LT Statybų srities pirkimų skyriaus vadovas.

002 planet earth
1/2
žemės žaliavų yra naudojama statyboms
001 tower
40
proc. galutinės energijos suvartojama pastatuose
003 building
10 – 20
proc. visos pastatuose esančios anglies Europos Sąjungoje sudaro statybinių produktų anglies dalis
004 demolish
1/3
ES susidariusių atliekų sudaro statyba ir griovimo atliekos

Orientuojamasi į minkštąsias poveikio priemones

Perkančiosioms organizacijoms, kurioms nepavyks pasiekti nustatytų kriterijų vykdyti darniuosius pirkimus, numatytos poveikio priemonės.

„Šiuo metu orientuojamės į minkštąsias priemones: tobuliname teisinį reglamentavimą, reaguojame į problemas, su kuriomis susiduria pirkimų vykdytojai. Viešųjų pirkimų tarnybos Darniųjų pirkimų skyrius plečia konsultacijas žaliųjų pirkimų srityje, organizuoja mokymus, rengia metodinę medžiagą. Tikimės, kad šių priemonių pakaks, kad pirkimų vykdytojai persiorientuotų ir pavyktų pasiekti numatytus tikslus. Juolab iš Viešųjų pirkimų tarnybos gavome signalų, kad žaliųjų pirkimų skaičius auga (2021 m. antrą ketvirtį žaliųjų pirkimų rodiklis pagal vertę 7,2 proc., t. y. 2 proc. daugiau nei praėjusiais metais)“, – teigia
A. Liauksminas.

Jei nebūtų pasiekti žaliųjų pirkimų tikslai, Aplinkos ministerija yra įpareigota pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl papildomų privalomų priemonių žaliųjų pirkimų vykdymui skatinti ir sistemai tobulinti sukūrimo.

Planuojama kelti perkančiųjų ir neperkančiųjų organizacijų kompetenciją

Svarbus žingsnis skatinant ŽVP žengtas ir Viešųjų pirkimų tarnyboje, kur šią vasarą buvo įkurtas Darniųjų pirkimų skyrius, kuriame bus sutelktos Darniųjų pirkimų kompetencijų centro funkcijos. Darniųjų pirkimų skyrius konsultuoja žaliųjų, socialinių ir inovatyvių pirkimų klausimais, rengia mokymus ir metodinę medžiagą.

Tuo tarpu priimtame Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2021–2025 m. priemonių plane įtvirtintos vienkartinės ir tęstinės priemonės, kurių įgyvendinimas leis tobulinti perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų ir neperkančiųjų organizacijų kompetenciją ŽVP srityje, užtikrinti tinkamą konsultavimą ŽVP vykdymo klausimais, tęsti teisinio reglamentavimo tobulinimą ir užtikrinti vis sklandesnį ŽVP procesą.

Lietuvos žaliųjų pastatų tarnyba

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 rugpjūtis-rugsėjis

Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?

Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad