Pirmoji kregždė siekiant energinio efektyvumo renovuojamuose daugiabučiuose jau atskrido. Sostinės Žvėryno rajone esančio namo gyventojai nusprendė ne eiti visų minamu keliu, bet nutiesti savąjį – pastatą atnaujinti pasiekiant A energinio efektyvumo klasę.
Kyla daug klausimų
Toks įgyvendintas projektas Lietuvoje bus pirmasis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką modernizuojant daugiabučius privalu siekti ne mažesnės kaip C energinio naudingumo klasės. A. Mickevičiaus gatvėje esančio daugiabučio gyventojams irgi buvo parengtas investicinis modernizavimo projektas, kurį įgyvendinus geriausiu atveju būtų pasiekta C energinio naudingumo klasė. Darbai būtų kainavę apie 700 tūkst. litų. Buvo pateiktas ir alternatyvus investicinis projektas, kurio vertė – 1,3 mln. litų. Tačiau ir tokiu atveju būtų pasiekta ne aukštesnė kaip C energinio naudingumo klasė. Skirtumas tarp abiejų projektų yra tai, kad brangesniame buvo numatyta daugiau papildomų detalių, kurios energiniam efektyvumui įtakos iš esmės neturi.
„Pačiu laiku sužinojome apie šį projektą, ėmėme diskutuoti su gyventojais, kad šie siektų geresnių rezultatų galvodami apie ateitį ir savo būsto vertę. Žinoma, diskusijos vyko ne vieną ir ne du kartus, galiausiai gyventojai sutiko, kad reikia siekti energinio efektyvumo ir rodyti kitiems pavyzdį“, – sakė Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis.
Jo atstovaujamos asociacijos vaidmuo projekte – konsultuoti gyventojus energinio efektyvumo klausimais. O tokių klausimų iškilo labai daug, pradedant tuo, kaip vyks renovacijos procesas, kaip reikia šiltinti pastatą, kaip siekti jo sandarumo, kokie langai turėtų būti montuojami, ar būtina keisti neseniai sumontuotus naujus, kaip spręsti ventiliacijos klausimą.
Anot A. Vaičiulio, tokie klausimai suprantami, suvokiamas ir žmonių nerimas – juk tokio projekto Lietuvoje dar niekas nėra įgyvendinęs. Antai bemaž visi gyventojai senus medinius ir nesandarius langus yra pakeitę plastikiniais. Yra žinoma, kad A energinio efektyvumo klasės name langai turi būti ypač efektyvūs, tačiau žmonės iš tiesų nežino, kokius langus jie yra susimontavę, ar tikrai toks veiksmas turės įtakos būsimoms sąnaudoms.
„Panašių klausimų iškyla nemažai. Ne dėl to, kad gyventojai priešintųsi būsto modernizavimui, bet kad jiems svarbu viską žinoti kuo tiksliau, pavyzdžiui, ar nebus sugadinta neseniai atlikta nauja buto apdaila įrengiant rekuperatorius. Akivaizdu, labai trūksta informacijos ir diskusijų“, – kalbėjo A. Vaičiulis.
Sklando daug mitų
Kaip ir daugelyje sričių, taip ir siekiant pastato energinio efektyvumo, yra susiformavusių įvairiausių nuomonių, sklando daug gandų, sukurta nemažai mitų bei stereotipų. Vienas dažniausiai pasitaikančių – siekti A energinio naudingumo klasės yra pernelyg brangu.
„Kaip galima sakyti, kad brangiau dukart ar triskart, jeigu niekas dar nėra įgyvendinęs tokio projekto? Reikia laužyti stereotipus, jie yra didžiausias tokių procesų stabdys. Kai žmonės prisiklauso visokių nepamatuotų kalbų, ima dvejoti ir bijoti. O kai žinoma, kas daroma, kaip daroma ir kiek tai kainuos – atsiranda visiškai kitoks suvokimas“, – tvirtino Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas.
Šiuo metu vyksta svarstymų dėl projektinių sprendimų ir rangovo parinkimo per Centrinę perkančiąją organizaciją. Akivaizdu, tokiam projektui įgyvendinti turėtų būti taikomi kitokie kriterijai, negu šiuo metu galioja norint renovuoti daugiabutį, kad jis atitiktų C energinio naudingumo klasę. Rangovas į tokį projektą turėtų žvelgti labai rimtai, jo lauktų didelė atsakomybė dėl keleto aspektų. Viena vertus, toks projektas galėtų tapti rangovo vizitine kortele. Kita vertus, jeigu pirmas blynas bus gerokai prisvilęs, antrą kepti vargu ar greitai atsiras norinčiųjų.
Prilygs pasyviajam namui
Nacionalinė pasyvaus namo asociacija daug dėmesio skyrė susitikimams su A. Mickevičiaus gatvėje esančio daugiabučio gyventojais. Energinio efektyvumo nauda buvo pristatoma rodant specialistų atliktus skaičiavimus, vizualizacijas. Gyventojai suprato, kad gali sutaupyti, ir žino, kad kylant šildymo kainai jie išloš dar daugiau. Planuojama, kad renovavus šį namą energijos būtų sutaupoma apie 90 proc., bet tikslūs duomenys paaiškės parengus projektą.
A energinio naudingumo klasei priskiriamas pastatas bemaž atitinka pasyviojo namo kriterijus. Norint juos pasiekti, labai svarbu pastatą tinkamai apšiltinti, siekti, kad jis būtų sandarus, išspręsti vadinamuosius šilumos tiltų klausimus. Taip pat svarbu parinkti tinkamus langus ir juos kokybiškai sumontuoti. A energinio naudingumo klasei priskiriamas pastatas, kaip ir pasyvusis, negali būti be šilumogrąžinės vėdinimo sistemos, kitaip tariant – be aukšto naudingumo koeficiento rekuperacinės sistemos.
Šis daugiaaukštis pretenduoja tapti demonstraciniu renovacijos objektu, nes renovuojant pastatą bus pasitelkti pažangiausi pasyviojo namo sprendimai ir technologijos. Dėl tinkamos namo orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu ir kitų priemonių tikėtina, kad pastatas gali siekti ir Vokietijos pasyviųjų namų instituto sertifikato.
