Blog

Vėdinimo problema ugdymo įstaigose: penkios minutės oro

Per pamokas nesusikaupiantys vaikai, skaudančios mokytojams galvos – dėl tokios nedarbingos atmosferos ne visada reikėtų kaltinti vieniems kitus: tai tik keli iš daugybės padarinių, kurių gali turėti sveikatai šviežio oro stygius patalpose. Paradoksalu, bet ugdymo įstaigų modernizavimas šią problemą tik padidino – sandaresniais tapę pastatai nebeišsivėdina pro kiaurus langus ar atitvarų plyšius. Anglies dioksido koncentraciją sumažina tik vėdinimas pro langus. Vis dėlto jis, sako specialistai, nepakankamas. O mechaninės vėdinimo sistemos Lietuvoje vis dar laikomos prabanga.

Dr. Giedrius ŠIUPŠINSKAS

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas

Kalbant apie pastatų modernizavimą daugiausia diskutuojama apie ekonominį siūlomų priemonių efektyvumą, kuris dažniausiai tampa pagrindiniu rekomenduojamų priemonių vertinimo kriterijumi. Tai lemia, kad renovuojant įgyvendinamos vien standartinės, dažniausiai tik minimalius norminius reikalavimus užtikrinančios energijos taupymo priemonės. Labai retai užsimenama, kad pastato modernizavimas turi pagerinti fizinę atskirų objekto elementų būklę, patalpų vidaus mikroklimatą, pakelti turto vertę.

Norint renovuojamuose pastatuose užtikrinti gyvenimo kokybę ir pasiekti maksimalų energinį efektyvumą būtina pagalvoti ir apie galimus optimalius vėdinimo sistemų sprendimus, ypač ugdymo įstaigų eksploatuojamuose pastatuose. Tačiau, nors oro kokybė vaikų darželiuose ir mokyklose baisi, naujos vėdinimo sistemos planuojant jų modernizaciją dažniausiai nefinansuojamos, nes esą netaupo energijos.

Problema ta, kad niekas nekalba apie tai, kad jei mokykloje būtų užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis, šilumos poreikis išaugtų du kartus. CO2 koncentracijos tyrimai rodo, kad pro langus pastatus pavyksta išvėdinti tik perpus tiek, kiek reikia. Tad ir išeina, kad šilumos pro langus išleidžiama nedaug, taigi jos sunaudojama negausiai. Ir vėdinimo sistema, vertinant formaliai, pagal šilumos skaitiklio duomenis, energijos netaupo, o kartais šilumos sąnaudos dar ir padidėja. Vis dėlto jeigu būtų paisoma privalomų vėdinimo normų, energiją taupytų bet kokia vėdinimo sistema su šilumos atgavimu.

Nežinau, kodėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo specialistai neranda galimybių įrašyti mechaninį vėdinimą kaip priemonę siekti energinio efektyvumo. Gal tas paraiškas tvirtina ne specialistai, o funkcionieriai, kuriems pasakyta, kad priemonė turi taupyti čia ir dabar, tad jie bijo, kad bus sunku atsiskaityti už tų pinigų naudojimą.

Dar vienas pastebėjimas – vaikų darželiai Vilniuje perkrauti 110 procentų, gal net ir daugiau. Taigi natūraliu būdu reikia išvėdinti dar didesnio skaičiaus vaikų prikvėpuotas patalpas, negu suprojektuota.

Česlovas Ignatavičius, Gytautas Ignatavičius ir Edvardas Tuomas 2002 metais išleido knygą „1997–2000 metų mokyklų renovacijos rezultatai“, kurioje paskelbė, kad tyrimo metu ppm kai kuriose renovuotose mokyklose normą viršijo net keturis ar penkis kartus.

Mokyklų renovacijos darbų nuo 1997 metų atlikta daug ir įvairių. Bet ar matėte kur nors kokios nors ministerijos ataskaitą, kurioje būtų pasakyta: po tam tikro laiko buvo atlikta analizė, nustatyta, kad vienos mokyklų renovacijai naudotos priemonės geros, kitos – blogos, o iš viso buvo sutaupyta?.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.