Projekto vadovė: Ieva Puidokaitė
Architektai: Mindaugas Stirbys, Mantė Janionytė, Almantas Bingelis, Gražvydas Sabaliauskas
1972-aisiais statyto pastato virsmo šiuolaikiniu Valstybės apsaugos tarnybos (VAT) biuru procese projektavimo darbus atliko bendrovė „Atamis“, nuo 2006 m. vykdanti teritorijų planavimo, architektūros, inžinerinės infrastruktūros, susisiekimo komunikacijų, viešųjų erdvių, teritorijų planavimo, aplinkosaugos projektavimo veiklą ir jau turinti didelę patirtį projektuojant BIM aplinkoje. Projektas rengtas BIM skaitmeninėje erdvėje, projektuojant buvo atliekamas ir modeliavimas. Apie projektavimo eigą, iškilusius iššūkius, specifinius projekto reikalavimus pasakoja projekto vadovė Ieva Puidokaitė.
Tyrimais, analize ir modeliavimu parinkti sprendimai
Norint iš esmės rekonstruoti 50 m. senumo pastatą, iš pradžių reikia atlikti pastato ir jo konstrukcijų būklės tyrimus bei išanalizuoti pritaikymo prie naujų poreikių galimybes. „Pastatas iš pirmo žvilgsnio atrodė stipriai nusidėvėjęs, bet po tyrimų paaiškėjo, kad konstrukcijų būklė yra gera, neleistinų konstrukcijų defektų neužfiksuota. Įvertinus visą situaciją ir specifinius poreikius, buvo nuspręsta demontuoti aktų salės ir vidinį korpusus, o palei T. Ševčenkos gatvę esantį 5 aukštų su rūsiu korpusą – rekonstruoti, jį tarsi nurengiant ir paliekant tik laikančiąsias konstrukcijas. Toks sprendimas, kai nusidėvėjusios fasadinės plokštės nuardomos ir projektuojamos naujos lauko atitvaros, leido nesunkiai pasiekti reikiamą energinę klasę. Svarbus momentas, kad pagal įstatymų bazę rekonstruojamiems pastatams privalu pasiekti ne žemesnę nei C energinio naudingumo klasę, tačiau statytojas VĮ „Turto bankas“ pradžioje iškėlė užduotį siekti A klasės, o pradėjus statybų etapą buvo nuspręsta imtis papildomų priemonių ir pasiekti net A+ energinio naudingumo klasę – ir tai buvo įgyvendinta“, – pasakoja I. Puidokaitė.
Svarbu paminėti, kad pirminėje stadijoje, pasitelkę BIM modelį, projektuotojai atlikto dinaminį modeliavimą. Buvo įvertintas projektinių alternatyvų racionalumas ir efektyvumas (išorės atitvaros, šilumos šaltiniai ir pan.), atsižvelgta į esamo pastato energijos vartojimo audito duomenis, išorės oro infiltraciją, projektuojamo pastato išorinius (pasaulio šalys, gretimi pastatai) ir vidinius šilumos pritekėjimus (dėl žmonių buvimo patalpose ir dėl elektros prietaisų bei apšvietimo), įvertinant skaidrių atitvarų skaičių ir poziciją, atitvarų šilumos perdavimo koeficientus ir klimatines sąlygas. Priimtos priemonės šilumos nuostoliams per atitvaras ir elektros energijos poreikiams sumažinti. Apskaičiuotas šilumos nuostolių balansas. „Dinaminis modeliavimas leido parinkti pagal situaciją efektyviausius sprendinius, siekiant reikiamos energinio naudingumo klasės ir racionalios eksploatacijos“, – sako I. Puidokaitė.
Projekto vadovė atkreipia dėmesį, kad administracinis pastatas tikrai neeilinis, nes jame daugybė specifinių patalpų, pritaikytų VAT veiklai: tai mokymų klasės, simuliacijų, operacijų valdymo patalpa 24/7, pasiklausymo įrangos ieškojimo mokymo patalpa, sulaikymo, korespondencijos tikrinimo, poligrafo patalpos, archyvas, patalpos su slaptumo žyma, ginklinė, taktinė šaudykla ir kt. Visos jos turi specifinių konstrukcinių, architektūrinių, technologinių ir inžinerinių reikalavimų, kuriuos bendromis pastangomis pavyko išspręsti ir sklandžiai įgyvendinti.
VAT biuras Naujamiesčio aplinkoje
Projektuotojai išanalizavo aplinkinį kontekstą, kvartalo struktūrą, istorinę medžiagą. „Nors pastatas neįtrauktas į saugomos vietovės perspektyvas, siekėme, kad jo pagrindinis fasadas palei gatvę kuo natūraliau integruotųsi į T. Ševčenkos gatvės išklotinę, todėl pasirinkome natūralaus klinkerio apdailą, puikiai įsiliejančią į vyraujančių aplinkinių mūrinių pastatų kontekstą.
„Dinaminis modeliavimas leido parinkti pagal situaciją efektyviausius sprendinius, siekiant reikiamos energinio naudingumo klasės ir racionalios eksploatacijos“, – sako projekto vadovė Ieva Puidokaitė.
Vidiniame kvartale suprojektuotą korpusą atskyrėme medžiagiškumu ir leidome priimti drąsesnius sprendimus, nes fasado apdailai parinktas juodas blizgus kompozitas dėl veidrodiškumo savybių atspindi aplinkinius fasadus – taip esamų pastatų ir naujo korpuso fasadai tarsi susiniveliuoja, tampa panašūs, bet kartu išsiskiria ir šio laikmečio modernumu. Juoda spalva pasirinkta ne atsitiktinai – VAT rimta ir solidi organizacija, todėl juoda šią savybę tik pabrėžia ir sukuria paslaptingumo jausmą“, – sako I. Puidokaitė.
Pastate numatytos specifinės patalpos, kuriose negali būti langų arba jų turi būti minimaliai. Dėl technologinių ir konstrukcinių savybių jos turėjo būti įrengiamos naujajame vidiniame korpuse, todėl nuspręsta juodąjį jų tūrį žaismingai suskaidyti langų nišas imituojančiais fasadiniais elementais, šis sprendimas susmulkino sąlyginai masyvų vidinį korpusą ir jis tapo masteliškesnis aplinkinių pastatų atžvilgiu. Panašus nemonotoniškas langų skaidymas atsispindi ir administraciniame tūryje palei gatvę.
„Iš žmogaus perspektyvos svarbus vaidmuo tenka juodai aukštai tvorai iš atskirų statramsčių, kuri dėl specifinių saugumo reikalavimų yra net 2,5 m aukščio. Žiūrint iš skirtingų perspektyvų tvora matoma kaip ištisa juoda sienelė su savo vertikalia struktūra arba žiūrint iš priekio persišviečia tvoros ažūriškumas. Kiti smukesni pastato elementai irgi numatyti būtent juodos spalvos. Įvertinant tai, kad pagal naująjį Vilniaus gatvių standartą visi gatvės elementai turi būti juodi, tad pasirinktas sprendinys puikiai susižaidžia su naujai rekonstruota T. Ševčenkos gatve ir jos elementais“, – sako I. Puidokaitė.
Į viršų iškelta šaudykla, komunikacijos interjere
Kurdami pastato vidines erdves, projektuotojai sprendė daug įvairiausių užduočių nuo kabinetų struktūros pagal atskirus organizacijos skyrius, sąsajas ir funkcijas tarp jų iki specifinių patalpų dydžio, konstrukcinių sprendinių ar reikalavimų, kokioje erdvėje ir aukšte tos patalpos gali būti įrengtos. Dėl konstrukcinių niuansų dauguma specifinių patalpų numatyta vidiniame korpuse, o administracinės patalpos esamame rekonstruotame korpuse.
„Tradiciškai aktų salės ir šaudyklos įrengiamos rūsyje arba pirmame aukšte, tačiau mums buvo keliama užduotis numatyti didelio tarpatramio šaudyklą, tokiu atveju žymiai pabrangtų konstruktyvas, nes visi aukštai virš jos turėtų būti taip pat didelio tarpatramio, todėl nuspręsta šias patalpas iškelti į viršutinius aukštus, taip pat pasirūpinti garso sprendimais ir sukurti itin sandarias patalpas akustiniu požiūriu. Tuo tikslu buvo atliekami akustiniai skaičiavimai ir modeliavimas, pagal tai priimti sprendiniai ir pasirinktos specifinės medžiagos, kurios leido izoliuoti garsą viduje, neišleidžiant jo nei į lauką, nei į kitas patalpas“, – pasakoja I. Puidokaitė.
Interjere vyrauja ramios, natūralios spalvos su keletu tamsaus turkio spalvos akcentų. Tiek dėl aukščio trūkumo, tiek dėl eksploatacijos patogumo dauguma inžinerinių komunikacijų yra matomos interjere. Taip pat vietomis nuspręsta palikti matomus monolitinius ruožus, kurių unikali betono struktūra interjere veikia kaip paveikslai. Vitrinoms ir durims naudojamas medis sukuria švelnumo ir jaukumo įspūdį. Keliose patalpose panaudotas perėjimas iš lauko į vidų, kai tas pats klinkeris naudojamas tiek lauke, tiek viduje. Sienoms parinkta vyraujanti balta spalva, tačiau monotoniškumas išsklaidytas protarpiais įvedant juodą ir tamsaus turkio spalvą.
Nors koridoriai dėl pastato struktūros ir vietos trūkumo gana ilgi, siauri ir turėtų būti tamsūs, tačiau rūko efektu matintos medinės vitrinos, epizodiniai išplatėjimai ir vertikalūs sieniniai šviestuvai sukuria priešingą jausmą – šviesią, nemonotonišką ir jaukią erdvę.
Projektavimas BIM aplinkoje – greitesnis ir tikslesnis problemų sprendimas
Nuo pat projektavimo pradžios 2018 metais (techninis projektas) projektas ruošiamas BIM (statinio informacinio modeliavimo) aplinkoje. Statybų metu, ruošiant darbo projektą, taip pat buvo pasitelkta BIM metodologija. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai pastato eksploatacijai pritaikyti BIM. Taigi visos šio objekto stadijos, nuo idėjos iki eksploatacijos, vykdomos pritaikant skaitmeninį informacinį modelį.
„Visi statinio ir jo aplinkos elementai yra sumodeliuoti skaitmeninėje erdvėje, suvesti pagrindiniai aktualūs parametrai, suklasifikuoti elementai. Verta paminėti, kad statybos metu, demontavus nereikalingus elementus ir palikus išsaugomas konstrukcijas, jos buvo nuskanuotos ir pagal jų modelį sutikrintas projektuojamo pastato modelis, tai leido išvengti esamos situacijos ir naujųjų elementų aukščio ar geometrijos nesutapimų“, – pažymi I. Puidokaitė.
Kadangi reikėjo prisitaikyti prie paliekamo konstruktyvo geometrijos ir aukščio, labai ankšto sklypo, detaliojo plano reglamentų ir gana didelio patalpų poreikio, teko stipriai pasispausti, t. y. trūko tiek aukščio, tiek vietos. Projekto vadovė atskleidžia, kad šios problemos sprendimui puikiai pasitarnavo bendrasis pastato modelis – labai pasistengus pavyko į palubę sutalpinti daug skirtingų komunikacijų ir išspręsti jų tinkamus prasilenkimus ir prieinamą eksploataciją. Projektuojant dvimatėje erdvėje to nebūtų įmanoma sukontroliuoti.
„Pastato bei teritorijos ir esamų tinklų modelis leido efektyviai peržiūrėti ir įsivertinti sprendinius, pasitikrinti vizualinius ir apsauginius rakursus, kaip, pavyzdžiui, aktų salės žiūrovų lygio matomumą, šaudyklos apsauginių konstrukcijų persidengiamumą ir pan. 3D technologija leidžia lengvai iliustruoti projektuojamo pastato ir jo elementų vizualizavimą, kad statytojas ir naudotojas galėtų lengvai įsivaizduoti, kaip atrodys vienas ar kitas sprendinys, jų visuma“, – sako I. Puidokaitė.
Visas šis sunkus projektavimo darbas, taikant BIM metodologiją, buvo įvertintas ir 2022 m laimėjo konkurse „Lietuvos geriausias BIM projektas“ Visuomeninių pastatų kategorijoje.
Vadovybės apsaugos biuras – išskirtinių poreikių projektas
1972-ųjų pastate, kuriame anksčiau buvo Geologijos ir geografijos institutas, įsikūrė Vadovybės apsaugos departamentas. Pastatas ne tik buvo visiškai rekonstruotas – jo plotas padidėjo nuo 5186 iki 6310 m2. Vietoj buvusios E energinės klasės dabar yra A+. Be to, rekonstrukcijos metu buvo įdiegti atitinkami sprendimai, kurių reikalavo Valstybės apsaugos tarnybos (VAT) specifika. Apie darbus šiame įdomiame objekte mums pasakoja statybų bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys.
Du esminiai momentai
1972-aisiais statytą pastatą atnaujinti iš esmės, paverčiant jį šiuolaikiniu biuru ir pritaikant prie specifinių VAT darbuotojų poreikių, nemenkas iššūkis. Tikrai nedaug bendrovių galėtų įgyvendinti tokį, daug specifinių darbų reikalaujantį projektą. Viena yra rekonstruoti 50 m. senumo pastatą, ir visai kas kita – pastatyti naują.
„Mūsų įmonė per beveik trisdešimt veiklos metų yra atlikusi nemažai Vilniaus pastatų autentiškumo atkūrimo ir modernizavimo darbų, todėl būsimo VAT pastato rekonstrukcijos projektas mums buvo įdomus kaip ypatingos svarbos, šiuolaikinės architektūros ir modernių techninių sprendimų viešosios paskirties pastatas. Žinoma, statybininkams visada lengviau pastatyti naują pastatą, tačiau sprendimas, ar griauti esamą pastatą ir statyti naują, ar rekonstruoti esamą, priimamas projektavimo stadijoje, o mes, suprasdami šio projekto svarbą mūsų valstybės stabilumui ir šio projekto būsimų naudotojų keliamus reikalavimus, stengėmės įgyvendinti jį taip, kad pateisintume VAT lūkesčius“, – sako statybų bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius A. Šlenys.
„VAT pastato rekonstrukcijos projektas mums buvo įdomus kaip ypatingos svarbos, šiuolaikinės architektūros ir modernių techninių sprendimų viešosios paskirties pastatas“, – sako „Naresta“ generalinis direktorius A. Šlenys.
Prieš pradedant pastato rekonstrukciją teko išskirti ir įvertinti du esminius momentus – liekančių laikančiųjų konstrukcijų būklę ir specifinius užsakovo poreikius. Užsakovo lūkesčiai ir poreikiai buvo labai tiksliai suformuluoti, tad „Narestos“ specialistai analizavo įvairius skirtingus sprendimus, tyrinėjo, kokios inžinerinės sistemos ir medžiagos galėtų užtikrinti A+ energinę klasę, kaip būtų galima išpildyti pastato naudotojo poreikius.
Analogų neturinti šaudykla
Bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius pasakoja, kad šis projektas neįprastas buvo tuo, kad reikėjo įrengti analogų Lietuvoje neturinčias šaudyklos ir šaudymo simuliatoriaus patalpas. „Kalbant apie šių patalpų įrengimo specifiškumą, nė viena šaudykloje ar šaudymo simuliatoriaus patalpoje naudojama medžiaga ar įrenginiai nėra gaminami Lietuvoje. Todėl daugiau nei įprastai bendradarbiavome su tiekėjais ne tik iš Europos, bet ir iš kitų žemynų, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos. Siekdami įgyvendinti tokios svarbos ir išskirtinių poreikių projektą, dalį sprendinių turėjome derinti su slaptosios projekto dalies rengėjais, tad vienas svarbiausių visos komandos uždavinių buvo išlaikyti sklandžią ir efektyvią komunikaciją tarpusavyje. Nepaisant to vykdant projektą iškilusias problemas išsprendėme laikydamiesi iš anksto nusistatytų darbo ir komunikacijos principų“, – sako A. Šlenys.
Kolizijos su slapta projekto dalimi, šaudyklos įrengimas ir jai reikalingų medžiagų parinkimas buvo sudėtingiausia, labiausiai netradicinė viso projekto dalis.
Susidėliojo kritinius taškus
Naujoji VAT būstinė pastatyta per 16 mėnesių. Terminas – trumpas, bet tuo metu veikė daug įvairių nepalankių išorinių aplinkybių – brango statybinės medžiagos, triko jų tiekimas. A. Šlenys sako, kad tik kruopšti techninio projekto analizė, išnagrinėta esamo pastato situacija ir aiškus tikslas dėl norimo projekto rezultato leido jiems susidėlioti kritinius taškus, kuriais remdamasi „Naresta“ galėjo iš anksto atsirinkti tiekėjus ir planuotis žmonių, medžiagų ar mechanizmų poreikio grafiką. „Nors dėl viešųjų pirkimų sutartyse numatyto netinkamo kainų indeksavimo termino turėjome pasidengti dalies statybinių medžiagų kainų padidėjimą, dar didesnių nuostolių ar dalies problemų dėl tiekimo ir pabrangimo pavyko išvengti, nes projekto pradžioje laiku atlikome išankstines medžiagų rezervacijas, sumokėjome avansus.
Išmanumas ir efektyvumas
Vadovybės apsaugos tarnybos pastate yra įdiegti naujausi išmaniųjų technologijų sprendiniai, tokie kaip interaktyvūs monitoriai, nuotolinė pastato automatikos valdymo, saulės elektrinės apskaitos stebėsenos, konferencijų salių rezervavimo sistemos, interaktyvus šaudymo simuliatorius ir drėgmės matavimo jutikliai. Tai tik keletas sprendinių žinant, kad dalis pastato išmanumo lygį apimančios technologijos yra numatyta slaptojoje projekto dalyje.
Siekiant padidinti energinį pastato naudingumą, puoselėti tvarumą ir mažinti eksploatacines išlaidas, buvo parinktos efektyvios ir nedidelių energijos sąnaudų reikalaujančios pastato inžinerinės sistemos, taip pat ant atskirų korpusų stogų sumontuoti fotovoltiniai saulės moduliai ir įrengtas žaliasis stogas.
Atliekant pastato rekonstrukciją Ševčenkos gatvėje, buvo susidurta su keletu iššūkių, itin reikšmingų projekto įgyvendinimui. Vienas jų – kad grunto po laikančiosiomis kolonomis stiprumo savybės neatitiko rekonstruojamo pastato naujų pamatų apkrovų, gruntas buvo per silpnas. Užsakovui reikėjo greito, kokybiško ir ilgaamžio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo gana ribota erdvė darbams atlikti, tipinių tokiose situacijose sprendimų įgyvendinimas nebuvo įmanomas. Būtent todėl buvo nuspręsta sustiprinti gruntą po laikančiosiomis kolonomis URETEK geopolimerų injekcijomis. Iš viso buvo sustiprinta 18 kolonų iki -3 metrų gylio po jomis. Per vieną savaitę URETEK technikų komanda sėkmingai įgyvendino užduotį, kai tuo pat metu statybvietėje vyko kiti procesai, ir jiems niekaip nebuvo sutrukdyta. Atlikus darbus buvo pakartotinai patikrintas grunto stiprumas ir, gavus teigiamas tyrimų išvadas, užsakovas galėjo toliau tęsti rekonstrukcijos darbus visa apimtimi.
Saugios durys, neperšaunamos vitrinos – nekasdieniai darbai
„Alupra“ – aliuminio langų, durų, pertvarų, stumdomųjų sistemų, apsauginių atitvarų, modulinių sistemų gamintoja. Didelė bendrovėje dirbančių specialistų patirtis leidžia įgyvendinti sudėtingus, nestandartinius sprendimus, o jos partneriai – gerai Europoje ir pasaulyje žinomi aliuminio profilių ir stiklų gamintojai „Schuco“, „Sapa“, „Aluprof“, „Glass LT“. Apie Vadovybės apsaugos departamento pastate atliktus darbus pasakoja įmonės „Alupra“ direktorius Juozas Parutis.
„Vadovybės apsaugos departamento projektą galėčiau pavadinti tokiu nestandartiniu sprendimu, koks pasitaiko tik labai retai. Šiame objekte įrengėme priešgaisrines atitvaras ir neperšaunamas vitrinas. Apimtis nedidelė, tačiau tai buvo techniškai sudėtingi ir atsakingi darbai – nedaug bendrovių juos galėtų atlikti. Vien projektavimas truko keturis mėnesius“, – pasakoja J. Parutis.
EI2 60 klasės atsparumo ugniai priešgaisrines aliuminio ir stiklo atitvaras „Alupra“ įrengė laiptinėse. Bendrovė pagamino ir įrengė RC4 saugumo klasės, 350 mikronų storio skaidria plėvele sustiprintas aliuminio ir stiklo duris, apsaugančias nuo įsilaužėlio, naudojančio sunkiuosius ir elektrinius įrankius. Šaudykloje įrengė FB4 atsparumo šūviams klasės neperšaunamas vitrinas, skirtas apsaugoti šaudyklos lankytojus nuo rikošeto ir skeveldrų. Tokios 54 mm storio stiklą turinčios ir 300 kg sveriančios vitrinos atlaiko revolverio šūvį.
Pirmam aukštui skirta neperšaunama vitrina turėjo atitikti kur kas aukštesnę FB7 atsparumo šūviams klasę. Jai „Alupros“ specialistai gamino ne aliuminio, o plieno rėmą, kuris svėrė 160 kg, o šiam rėmui buvo parinktas 85 mm stiklas, atlaikantis automatinio ginklo šūvius. Toks stiklas sveria 360 kg. Pasak įmonės vadovo, vienas didžiausių iššūkių buvo atgabenti, įnešti į pastatą ir sumontuoti tokias sunkias konstrukcijas.
„Tylos kambarys“– praktiška modulinė konstrukcija biurui
Atviros erdvės biurai turi vieną trūkumą – juose nėra nuošalių vietų, kur žmogus galėtų ramiai, niekieno neklausomas, pasikalbėti telefonu ar keli darbuotojai pasitarti be pašalinių ausų. Šią problemą išsprendžia specialūs „Tylos kambariai“ – lengva, greitai surenkama estetiška konstrukcija, leidžianti kalbėtis saugiai, nebijant būti išgirstiems.
Balandžio mėnesį „Alupra“ pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį ir tapo oficialiais „Tylos kambarių“ „QuietPod“ gamintojais. „QuietPod“ – Skandinavijoje gerai žinomas, dvidešimties metų patirtį turintis produktas. „Naujoji sutartis mūsų įmonei suteikė daugiau motyvacijos, teko pasitempti ir priimti šį iššūkį kaip naują įmonės raidos etapą. Jau esame pagaminę apie 40 įvairaus dydžio tokių kambarių ir sėkmingai juos įrengę – užsakovų darbuotojai jau džiaugiasi galėdami naudotis privačiomis erdvėmis darbui ir poilsiui“, – pasakoja įmonės „Alupra“ direktorius.
„Tylos kambariai“ – mobili modulinė konstrukcija, turinti pagrindą su ratukais, tad gali būti labai lengvai transportuojama patalpoje. Jų viduje yra įrengti LED šviestuvai, moderni ventiliacija, jie gali būti komplektuojami su baldais. Atitinkamos akustinės medžiagos užtikrina, kad garsas pasilieka „Tylos kambaryje“. Šiuolaikinio dizaino kambariai pagaminti iš aukštos kokybės medžiagų, o preciziškos gamybos kontrolė užtikrina gaminio kokybę ir reikiamas akustines savybes. „Tylos kambarius“ galite lanksčiai išdėstyti skirtingose vietose, rinktis įvairaus dydžio ir paskirties konstrukcijas:
1. „Talk“ – skirtas vienam asmeniui (dydis 1,3 x 1,3 x 2,36 m);
2. „Work“ – dviem asmenims (dydis 1,3 x 2,6 x 2,36 m);
3. „Conference“ – 4–6 asmenims (dydis 2,6 x 2,6 x 2,36 m);
4. „Conference XL“ – 6–8 asmenims (dydis 1,3 x 3,9 x 2,36 m).
1. „Talk“ – skirtas vienam asmeniui (dydis 1,3 x 1,3 x 2,36 m) 2. „Work“ – dviem asmenims (dydis 1,3 x 2,6 x 2,36 m);
Atnaujinant Valstybės apsaugos tarnybos pastatą, buvo ieškoma tvarių sprendimų, mažinančių neigiamą įtaką aplinkai. Tam svarbi ne tik pastato architektūra, inžinerinių sistemų sprendimai, bet ir pasirenkami įrenginiai. UAB „Schindler-Liftas“ šiame projekte įrengė vieną didelį keleivinį „Schindler 5500“ modelio liftą, kuris daug taupiau naudoja elektros energiją ir taip padeda sumažinti pastato poveikį aplinkai. Standartinėje modelio „Schindler 5500“ komplektacijoje yra energijos regeneracijos funkcija, o tai reiškia, kad liftas ne tik efektyviau vartoja elektros energiją, bet ir ją taip pat gamina. UAB „Schindler-Liftas“ gaminami įrenginiai – puikus pasirinkimas norintiems atnaujinti judėjimo sprendimus, kurie atitiktų naujus standartus ir normas, suteiktų didesnį komfortą keleiviams ir kartu turėtų modernų dizainą.
Realios padėties žinojimas padeda išvengti brangių klaidų
Statant Valstybės apsaugos tarnybos (VAT) pastatą, įvairiais etapais buvo atliekami pastato konstrukcijų, inžinerinių tinklų matavimai lazerinio skenavimo metodu. Pagal juos sukurti 3D modeliai buvo lyginami su projektuotojų modeliais, kad neatitikimus ir klaidas būtų galima išaiškinti anksčiau ir ištaisyti jas laiku. Skenavimus vykdė nuo 2007 m. šioje srityje dirbanti ir didelę patirtį turinti bendrovė „Terra Modus“. Apie šiandieninį sudėtingų 3D technologijų pritaikymą statybose ir jų naudą pasakoja „Terra Modus“ matavimų centro vadovas Martynas Valauskis ir VAT projekto BIM koordinatorius Marius Žygaitis.
Išsiaiškinti realią padėtį
Lazerinis skenavimas – naši ir labai tiksli matavimų technologija, padedanti sukurti matuojamo objekto skaitmeninį dvynį. Skenuojant gauta informacija yra aktuali daugelio sričių specialistams: nekilnojamojo turto vystytojams, architektams, projektuotojams, rangovams. Lazerinis skenavimas ir skaitmeninių 3D modelių lyginimas leidžia išvengti brangiai kainuojančio statybos metų iškilusių klaidų taisymo, užtikrina sklandesnį darbą, padeda išvengti konfliktų tarp užsakovo ir rangovo.
„Lazerinis skenavimas yra tikrovės atspindys – nuskenavę objektą, gauname labai daug taškų, kurių kiekvienas turi savo koordinates. Tada objektas perkeliamas į kompiuterį, kur informacija gali būti apdirbama įvairiais būdais: naudojant taškinį modelį, sukuriant vektorizuotus brėžinius, 3D modelius – viskas priklauso nuo architektų ar kitų specialistų pageidavimų. Statybose pirmąjį 3D skenavimą siūlome atlikti dar planavimo etape. Pavyzdžiui, statant naują pastatą, rekomenduojame nuskenuoti visą teritoriją ir turėti grunto paviršiaus 3D modelį. Vėliau pakartojus skenavimą, nesunku įvertinti išvežtą ar perstumtą grunto kiekį. Neatlikus tokių matavimų visa tai suskaičiuoti labai sunku“, – pasakoja M. Valauskis.
„Lazerinis skenavimas yra tikrovės atspindys. Jo metu gauta informacija gali būti apdirbama įvairiais būdais. Statybose pirmąjį 3D skenavimą siūlome atlikti dar planavimo etape. Vėliau pakartojus skenavimą, nesunku įvertinti išvežtą ar perstumtą grunto kiekį. Neatlikus tokių matavimų visa tai suskaičiuoti labai sunku“, – pasakoja „Terra Modus“ matavimų centro vadovas Martynas Valauskis.
BIM koordinatorius M. Žygaitis pabrėžia, kad tiek tradiciniai matavimai, tiek lazerinis skenavimas turi vieną ir tą pačią užduotį – išsiaiškinti realią padėtį. Bet lazerinis skenavimas – tai gerokai tikslesni duomenys, be to, jų kur kas daugiau. Pasak Mariaus, paprasto matavimo rezultatus lyginti su lazerinio skenavimo rezultatais yra tas pats, kas lyginti plaktuką su lėktuvu. Kad užsakovai, architektai, rangovai galėtų tinkamai įvertinti situaciją, kelių matmenų neužtenka – duomenų reikia labai daug, ką ir užtikrina lazerinis skenavimas, nes atsiranda trečioji ašis – 3D erdvė, leidžianti atlikti ir platesnius, ir tikslesnius palyginimus.
Siekiant išvengti neprioritetinių darbų
Kalbėdamas apie VAT pastato statybą, M. Žygaitis išskiria keturis svarbius matavimų etapus:
„VAT projektas – seno pastato rekonstrukcija, todėl iš pradžių buvo nuskenuotas visas senas pastatas. Tada nereikalingos konstrukcijos buvo nugriautos ar išardytos ir vėl buvo skenuojama. Pastačius naujas konstrukcijas, siekiant išsiaiškinti, ar nėra didelių nuokrypių nuo modelio, buvo skenuojama dar kartą. Galų gale paskutinis skenavimas buvo atliekamas jau baigus statybas.“
Nuskenavus seno pastato konstrukcijas, „Terra Modus“ specialistai sukūrė jų 3D modelį ir tai leido palyginti, kiek realios situacijos modelis atitinka suprojektuotą 3D modelį. Tokį palyginimą atlikus projektavimo stadijoje, galima pakoreguoti projektą ir užkirsti kelią nemaloniems netikėtumams, kurie iškiltų statybų metu ir pareikalautų daug laiko ir lėšų. „Būna įvairių situacijų: nesutampa aukščiai, kolonos yra šiek tiek ne toje vietoje, kaip nurodyta projekte, ir pan. Šiais laikais daug elementų į statybos vietą atvežami jau pagaminti ir jei išaiškėja, kad elementas netinka (per didelis, netelpa arba, atvirkščiai, per mažas), tada prasideda problemų ieškojimas, ginčai, darbai stoja, laikas eina. Pagal JAV statybvietėse surinktus duomenis, neprioritetiniai darbai, atsiradę statybos metu iškilus klaidoms, sudaro net 35 proc. visų darbų. Kad to nebūtų, po įvairių statybos etapų, prieš pradedant kitus, verta atlikti 3D skenavimą. Gaila, bet ir šiais laikais mus dažniausiai pasikviečia tik tada, kai statybų metu išaiškėja kažkokie neatitikimai. Tada nuskenuojame ir konstatuojame faktą, kad realybė neatitinka projekto. Bet mes visada rekomenduojame skenavimą atlikti iš anksto – juk kur kas geriau visą žinoti prieš pradedant statybas, nei pamatyti neatitikimą statybų metu“, – sako M. Valauskis.
Skenavimas po įvairių etapų
BIM koordinatorius M. Žygaitis pasakoja, kad vienas iš neatitikimų vystant VAT projektą ir skenuojant seną pastatą buvo tai, kad išaiškėjo, jog kiekviename aukšte patalpos pasirodė yra 5 cm aukštesnės.
„Kadangi rekonstrukcijos metu iš esmės buvo perdaromos laiptinės, tad, nepastebėjus tokio neatitikimo ir į statybos vietą atvežus vienodo ilgio laiptus, kiltų labai daug problemų. Nuskenavus ir išsiaiškinus tą 5 cm neatitikimą, kurio taip lengvai nepastebėsi, mes viską pakoregavome projekte. Tai užtruko, bet problema buvo išspręsta kompiuteryje, jos nereikėjo spręsti statybų aikštelėje. Tokie nuokrypiai matuojant tradiciniais būdais dažnai net neužfiksuojami, bet labai gerai matomi pagal skenavimo rezultatus sukurtame modelyje“, – sako M. Žygaitis.
„Terra Modus“ matavimų centro vadovas M. Valauskis pažymi, kad skenavimas labai padeda ir įrengiant inžinerines komunikacijas, ir tą daryti rekomenduoja po kiekvieno etapo. Ir nebūtina skenuoti viso pastato, galima tik tas vietas, kur tos komunikacijos išvedžiojamos. Pasak specialisto, situacija, kai komunikacijos įrengiamos ne taip, kaip nurodyta projekte, taip kaip paprasčiau ar patogiau, tikrai nereta. Po to atėję kitų komunikacijų rangovai jau susiduria su problemomis, nes tam tikrose vietose negali atlikti savo darbų. Bet jei tarp šių etapų komunikacijos būtų nuskenuotos, matytųsi realus vaizdas, kas atlikta ne taip, kaip nurodyta projekte. Tada, prieš tęsiant darbus, vėl galima atlikti projekto korekcijas pagal realią padėtį.
Kaip paskaičiuoti naudą, jei problemos nebėra?
BIM koordinatoriaus M. Žygaičio manymu, visi VAT pastato statybos metu atlikti skenavimai labai pasiteisino, o rangovas taip pat buvo patenkintas technologijų teikiamais rezultatais. BIM modelių tikslinimas pagal skenavimo rezultatus atima nemažai laiko, bet tas laikas paaukojamas tam, kad neiškiltų problemų, kurios tikrai atsirastų netikslinant modelių.
„Finansinė skenavimo nauda nėra aiškiai matoma, nes sutaupoma todėl, kad problemos neiškyla. O kai jų nėra, tai tarsi ir nebuvo. Kartais labai sunku įtikinti žmones, kad jų objekte gali būti daug problemų, kurias mes galime išspręsime“, – sako VAT projekto BIM koordinatorius Marius Žygaitis.
„Finansinė skenavimo nauda nėra aiškiai matoma, nes sutaupoma todėl, kad problemos neiškyla. O kai jų nėra, tai tarsi ir nebuvo. Kartais labai sunku įtikinti žmones, kad jų objekte gali būti daug problemų, kurias mes galime išspręsime. Ir kai jas išsprendžiame, jų niekas taip ir nepamato, nes išnyko dar iki to momento, kai galėjo pasirodyti materialiu pavidalu“, – pabrėžia M. Žygaitis. VAT pastate lazerinis skenavimas buvo atliekamas ir užbaigus darbus. Pasak M. Žygaičio, tai buvo vienas didžiausių iššūkių, nes tradicijų atlikti matavimus pastačius pastatą nėra jau vien dėl to, kad naujoje statyboje yra tokia pribloškianti įvairių elementų gausa, kad matuojant tradiciniais būdais užtruktų labai ilgai. Tačiau skenavimas padeda išsiaiškinti ir tiksliai pamatyti, kur kas yra, kur kokios paklaidos padarytos, ir tai – realios situacijos duomenys ateičiai.
Ar procesas greitas?
„Terra Modus“ matavimų centro vadovas M. Valauskis sako, kad 3D skeneris yra kompaktiška, greitai dirbanti įranga: pastačius skenerį viename taške, skenavimas trunka apie 3 minutes. 50 m2 patalpai užtenka 3–4 skenerio pozicijų, tad ji nuskenuojama per 10–15 minučių. Palyginti su tradiciniais metodais, šis yra ne tik daug greitesnis, bet ir tikslesnis dėl surinktų taškų skaičiaus – gauname milijonus taškų, kuriuos sukėlus į kompiuterį, galima žinoti visus matmenis, kurių trūksta.
Vis tik pagrindinis darbas vyksta prie kompiuterio ekrano. Kadangi skenuojama skirtingose pozicijose, kompiuteryje viską reikia sujungti į vieną visumą, kad gautume skenuotos patalpos ar pastato dalies modelį. Tai žinių ir įgūdžių reikalaujantis darbas.
BIM koordinatorius M. Žygaitis sako, kad kol kas visiško modelių kūrimo automatizavimo nėra. „Kaip internete pateikiami piešinukai, kuriuos įvertinęs įrodai, kad nesi robotas, taip ir statybose – žmogus viską įvertina tiksliau, interpretuoja patikimiau, nes kompiuteriui skenavimo rezultatai – tik milijonų taškų debesis, jis nejaučia medžiagiškumo. Todėl visiškos automatizacijos dar reikia palaukti. Be to, esu įsitikinęs, kad jei architektai ar rangovai nori skenuoti objektą, tai BIM modelį turėtų ruošti ta pati komanda. Nes interpretuoti nuskenuotų taškų debesį labai sudėtinga, tai daug laiko eikvojantis procesas. Tie žmonės, kurie tai daro kasdien, turi automatizuotus sprendimus, viską atlieka greičiau ir patikimiau. Kaip rodo patirtis, ne vien tik matavimai svarbūs – svarbiausias yra pagal matavimus sukurtas BIM modelis, kurį interpretuoti kur kas lengviau“, – pažymi M. Žygaitis.
UAB „Dekometa“ Valstybės apsaugos tarnybos pastate įrengė metalinius elementus: laiptinių turėklus, turėklus ant langų, terasos turėklus, stogo aptvėrimus, lauko laiptų turėklus. Vidaus turėklai buvo dengiami milteliniais dažais, lauke naudojami gaminiai – cinkuojami karštuoju būdu ir dažomi milteliniais dažais. Stogo ir apžvalgos terasos aptvėrimai rekonstruojamam pastatui buvo keliami specialiuoju kranu. Su UAB „Naresta“ bendrovė „Dekometa“ bendradarbiauja nuo 2011 metų. Įmonės kartu atliko darbus ir šiuose objektuose: Ventės ornitologinėje stotyje, Druskininkų vandens pramogų parke, MO muziejuje.
Vadovybės apsaugos tarnybos pastato medines stogo konstrukcijas pagamino įmonė „Jūrės medis”.
