„Vandentvarkos ūkiui 2014-ieji – esminių pokyčių metai“, – apžvelgdamas praėjusius metus pripažino Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius. Vienas svarbiausių veiksnių – šįmet patvirtintas naujas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.
Pasikeitimų nemažai
Naujuose įstatymo nuostatuose aiškiai apibrėžta vandens tiekėjų licencijavimo tvarka, įtvirtintas aplinkosaugos principas „teršėjas moka“ ir nuostatos dėl vandentvarkos įmonių stambinimo, taip pat – dėl atsiskaitymo už suteiktą paslaugą tvarkos. B. Miežutavičiaus tvirtinimu, nauja įstatymo redakcija – pažangi ir socialiai teisingesnė.
Šiuo metu kaip tik peržiūrimi poįstatyminiai aktai, kurie labai aktualūs vandens tiekėjams: standartinės sutarties su paslaugos vartotojais sąlygos, atsiskaitymas su energetikos įmonėmis dėl šalto vandens tiekimo karštam vandeniui gaminti ir pan.
Vandens tiekėjai, anot B. Miežutavičiaus, džiaugiasi įstatyme aiškiai apibrėžtu sąnaudų susigrąžinimo principu, užtikrinsiančiu, kad vandentiekininkų patiriamos sąnaudos būtų įskaičiuotos į tiekiamo geriamojo vandens kainą, o ši – laiku peržiūrima.
Nors pagrindinis vandens tiekimo įmonių akcininkas – savivaldybės, tačiau, pripažino LVTA prezidentas, būtent jos pasikeitus ekonominėms šalies sąlygoms (pabrangus energijai, augant mokesčiams ir darbo užmokesčiui) ne visuomet suinteresuotos laiku peržiūrėti geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugos kainas. Tad ir situacijų, kai vandens tiekėjai kelerius metus dirba nuostolingai, išvengti nepavyksta.
Nors paslaugos kainas ir ateityje tvirtins savivaldybės, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai suteikta teisė, jų nenustačius laiku, kainas pakoreguoti savarankiškai ir įpareigoti savivaldybę jas taikyti. Paslaugos bazinės kainos, kitaip nei iki šiol, siekiant išvengti įmonių nuostolių, bus peržiūrimos kasmet.
Viešojoje erdvėje pasigirdus nerimastingų kalbų apie vandentiekio ūkio privatizavimą, įstatyme įtvirtintas ir nuostatas, kad vandentvarkos įmonės Lietuvoje negali būti privatizuojamos. Panaši praktika taikoma Skandinavijoje ir daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių.
Įmonių laukia stambinimas
Dar vienas vandens tiekėjų laukiantis pasikeitimas – įstatymu įtvirtintas vandentvarkos įmonių stambinimo procesas. Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 60 profesionalių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, taip pat maždaug 300 mažų ne vandentvarkos veikla užsiimančių įmonių, kurios kai kuriose gyvenvietėse centralizuotai tiekia vandenį kartais vos keliasdešimčiai žmonių. Tokia situacija – sovietmečio palikimas, kai profesionaliai centralizuotai geriamasis vanduo tiektas ir nuotekos tvarkytos tik miestuose bei rajonų centruose. Kolūkinėse gyvenvietėse geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra buvo plėtojama chaotiškai.
Vandentiekininkams pasiūlytas ne vienas prievartinis įmonių stambinimo scenarijus, sujungiant miestų ir rajonų vandentvarkos bendroves. „Mūsų galva, be geranoriško savivaldybių sutarimo, paremto nauda to regiono gyventojams, tai padaryti sudėtinga ir vargu ar ekonomiškai teisinga. Galiausiai savivaldybei priskirta prievolė rūpintis geriamojo vandens kokybe, todėl pačios savivaldybės turėtų apsispręsti, kaip valdyti įmones.
