Vilniuje ar Kaune veikiau įmanomas projektas, kur dideli angarai būtų skaidomi į mažesnes erdves ir taip kuriami traukos centrai.

Trumpa dosjė

Projekto architektai: „OTH Architecten“

Pareikšta iniciatyva: 1997 metai

Statybų pradžia: 2006 metai

Statybų pabaiga: 2007 metų lapkritis

Projekto komanda: Trude Hooykaas, Julian Wolse, Steven Reisinger, Gerald Lindner

Struktūros inžinieriai: „Aronsohn raadgevende
ingenieurs“

Įranga: „Huygen Installatie adviseurs“

Projekto vadovai: „Grontmij“,
„Kats & Waalwijk“, „Gorinchem“

Sukurtas plotas: 12,5 tūkst. kvadratinių metrų

Gintaras Pociūnas

Architektas, bendrovės „Ambra investicijos“ vadovas

Nemanau, kad sėkminga, naudinga ir įdomi praktika neįmanoma Lietuvoje. Bet reikia labai stipraus vietos savivaldos palaikymo, ypatingo priežiūros institucijų geranoriškumo ir proceso dalyvių kūrybiškumo apeinant biurokratines kliūtis.

Bendra nuostata Lietuvoje yra drausti bet kokią veiklą, kuri yra nereglamentuota ir valdininkams nesuprantama. Visai kitokią praktiką galima išvysti Nyderlanduose. Ten matytų projektų dalyviai nėra finansiškai stabilūs. Jeigu taip būtų pas mus, bet kokia „neįveikiama“ kliūtis gali lengvai nužudyti naivų jaunatvišką entuziazmą, dėl kurio visi tie procesai ir vyksta.

Mindaugas Statulevičius
LNTPA direktorius

Vienas esminių Nyderlandų didžiųjų miestų planavimo bruožų – visa atsakomybė tenka savivaldybei. Kas konkrečiai turi įsikurti numatytose vietose, dažniausiai sprendžia savivalda, o plėtotojai konkuruoja idėjomis. Laimi tie projektai, kurie žada sukurti daugiau darbo vietų ir atnešti mokesčių į miesto iždą.

Kitaip nei pas mus, Olandijoje savivaldybėms priklauso apie du trečdalius visos žemės, todėl jos gali drąsiai griauti atgyvenusius projektus ir keisti juos naujais. Tačiau projektavimas ir diskusijos dėl naujų idėjų užtrunka labai ilgai. Dėl tos pačios priežasties nemažai miestų Nyderlanduose, kurie vis dar laiko save sunkiai atsigaunančiais po sunkmečio, patyrė rimtų finansinių sunkumų, nes nemažai skolinosi pirkdami naujus sklypus.

Tačiau tokia tvarka leidžia miestui daug geriau kontroliuoti būsto fondą: griauti senus daugiabučius, statyti naujus ir aprūpinti gyventojus prieinamu būstu. Lietuvoje, kuri neturi municipalinio nuomojamo būsto, daugiau kaip 23 tūkst. šeimų vis dar laukia eilėje socialinio būsto.

Olandai juokiasi, kad neturi rūpesčių su aikštelėmis automobiliams, jiems kur kas labiau trūksta vietų, kur palikti dviračius. Ilgametė kultūra naudotis dviračiais leidžia atlaisvinti nuo automobilių ištisus rajonus, kur net nėra suplanuota gatvių ar automobilių stovėjimo vietų. Ištisi kvartalai pasiekiami tik dviračiais, ir taip sukuriamas labiau parko, o ne gyvenamojo rajono įspūdis.