O tai ypač sudėtinga norint turėti žemės ūkio paskirties sklypą ar jo dalį tokioje vietoje. Vėl būtų keliamas sklypo paskirties klausimas“, – įsitikinęs G. Pociūnas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje galiojančios higienos normos vienareikšmiškai neleistų daržininkystės kieme šalia automobilių stovėjimo aikštelės, o juo labiau vazonuose prie gatvės. Apie ekologinį tokio daržo aspektą neverta net pradėti kalbėti. Tai būtų visiškas nesusipratimas.

Architektas mano, kad Lietuvoje prie daugiabučių esančių daržų produkciją parduoti būtų neįmanoma nė vienai maitinimo įstaigai. Dovanoti labdarai – irgi ne, reikėtų tokio ūkio registracijos.

„Mano nuomone, Lietuvos daugiabučių kiemus panaudoti kokiai nors kitai veiklai, o ne gėlynams, prižiūrimiems estetiniais tikslais, teisėtai sunkiai įmanoma. Net sunkūs betoniniai vazonai, lauko baldai, vaikų žaidimų aikštelių įrenginiai, pavėsinės yra traktuojami kaip potencialiai sklypo valdytojo interesus galinti pažeisti veikla, jeigu tam nebuvo gauti leidimai, sutikimai, parengtas projektas. Geresnio gyvenimo aspektas šiuo atveju nevertinamas. Aktualiau yra tai, kas atsakys, jeigu kas nors dėl šių įrenginių nukentėtų, susižeistų. O tokia novatoriška ir niekaip nereglamentuota veikla būtų tik papildomas galvos skausmas sklypo savininkui“, – stebėjosi G. Pociūnas.

Iš nenaudojamų daiktų – biurai ir būstas

„De Ceuvel“ projektas Amsterdamo šiaurėje šalia Van Hasselto kanalo. Jį įgyvendinant teritorija buvo suplanuota kaip darbo vieta kūrybinių ir socialinių industrijų atstovams. Savivaldybė panaudos sutartimi perleido žemę konkursą laimėjusiai iniciatyvinei grupei dešimčiai metų.

Dabar buvusių uosto įrenginių, valčių prieplaukų ir kitokios patalpos naudojamos dirbtuvėms. Įgyvendinant projektą siekiama darnos su aplinka ir visiško energinio nepriklausomumo. Energijai gaminti pasitelkiami atsinaujinantys energijos šaltiniai, visas lietaus bei nuotekų vanduo išvalomas, filtruojamas ir naudojamas vėl. O augmenija padeda valyti užterštą gruntą.

LNTPA vadovo M. Statulevičiaus nuomone, „De Ceuvel“ yra išskirtinis projektas, inicijuotas vien dėl sunkmečio, kuris sustabdė savivaldybės plėtros planus Amsterdame.

„Tai tikrai eksperimentinis projektas. Kartu su Belgijos mokslininkais bandoma išvalyti užterštą dirvožemį auginant įvairius augalus, nes įprastas dirvožemio valymas atsieitų labai brangiai. Projekto ašis – sukurti darbui ir komercijai tinkamą darnią erdvę, pasitelkiant kartą jau naudotas medžiagas. Ant kranto ištraukti laivai Nyderlanduose registruojami kaip nekilnojamasis turtas, būtent tokie laivai ir seni jų konteineriai yra virtę visuomeninėmis erdvėmis ir mini biurais ar kūrybos atstovų darbo erdve“, – olandų sumanumu stebėjosi M. Statulevičius.

Kvadratinio metro nuomos kaina tokiame pastate, kuris visiškai pritaikytas darbui, vadovaujantis Amsterdamo savivaldybės reikalavimais, negali viršyti 5 eurų per mėnesį. Dalis šių pastatų yra šildomi saulės baterijomis, vietoje surenkamas lietaus vanduo panaudojamas kanalizacijai, o surinktos nuotekos filtruojamos ir naudojamos augalams laistyti.

Eksperimentinis projektas vykdomas kelerius metus. Priklausomai nuo rezultatų jis gali būti pratęstas. Anot M. Statulevičiaus, panašių projektų galėtume turėti ir Lietuvoje, pirmiausia Klaipėdoje, kur nenaudojamus laivus galima puikiai pritaikyti gyvenimui ir darbui.