Nes nėra nieko pastovesnio už laikinumą, kai bet koks menkavertis statinys Lietuvoje lieka amžinai ir nėra galimybių jį likviduoti neįsiveliant į varginamus ir brangius teisinius ginčus su „nukentėsiančiu“ savininku“, – pastebėjo G. Pociūnas.

Anot jo, Nyderlanduose kaskart buvo akcentuojamos plačios savivaldybės teisės greitai ir efektyviai spręsti šiuos klausimus. Lietuvoje to tikrai nėra, ir faktinis tokios situacijos suvaldymas būtų didžiausia baimė. Be to, savivaldybės neturi nei tuščių sklypų, nei nenaudojamų pastatų, todėl apie tokius eksperimentus nėra pagrindo galvoti. O valstybė turi svarbesnių reikalų.

Daržovės auga daugiabučių kiemuose

„Scheibroek Zuid“ projektas. Prieš pertvarkant pokario statybos teritoriją Roterdamo mieste ir siekiant ją labiau pritaikyti bendruomenės poreikiams, daug dėmesio buvo skirta daugiakultūrės bendruomenės įpročiams ir gyvenimo būdui išsiaiškinti. „Scheibroek Zuid“ projektas gali būti pavyzdys, kaip galima rasti socialinių sprendimų socialinei įtampai mažinti, bendruomeniškumui ugdyti, gyventojų aktyvumui skatinti.

Projektas įgyvendintas siekiant lanksčiai pažvelgti į tvarios konversijos galimybę, pritaikyti novatoriškus energijos naudojimo sprendimus, pasitelkti netradicinius ūkininkavimo mieste metodus, šitaip įgyvendinant socialines ir ekonomines programas.

„Pertvarkyti pokario statybos rajoną Roterdame reikėjo dėl kelių priežasčių: senstančių pastatų ir augančios socialinės įtampos tarp įvairių socialinių visuomenės grupių. Būtent socialinės įtampos mažinimas tapo atskaitos tašku kuriant pertvarkymo planą“, – atkreipė dėmesį LNTPA vadovas M. Statulevičius.

Imigrantų ir mažesnes pajamas turinčių gyventojų apgyvendintas rajonas pertvarkytas tariantis su bendruomene, siekiant sukurti užimtumą jautriausioms grupėms – vaikams ir moterims. Todėl daugiabučių rajone įkurti daržai, kuriuose auga mums įprastos daržovės, daržus prižiūri ir jais dalijasi vietos bendruomenė. Dalis daržovių auga ant šaligatvių pastatytose dėžėse – olandai taip užaugintas daržoves vadina ekologiškomis, nors jos auga viduryje miesto. Lietuvoje ekologiškai daržininkystei keliami daug didesni reikalavimai.

„Rajone taip pat veikia restoranas, kuriame kelias dienas per savaitę jaunimas ruošia iš aplinkui užaugintų daržovių maistą ir jį parduoda. Vėlgi tai sunku įsivaizduoti Lietuvoje dėl sudėtingo nepilnamečių įdarbinimo reglamentavimo“, – sakė M. Statulevičius.

Architektas G. Pociūnas teigė, kad teisinė mūsų šalies bazė ir tuo besivadovaujančios kontrolės institucijos visada apeliuoja į Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktus, kurie neleistų tokios veiklos, kokia yra įprasta pagal „Scheibroek Zuid“ projektą.

„Pas mus po pamokų moksleiviai negalėtų dirbti, čia pat vietoje mokytis, praktikuotis, padėti restorano virtuvėje. Tam iš karto pasipriešintų Valstybinė darbo inspekcija. Galima išlyga tokią veiklą traktuojant kaip edukacinę, tačiau lieka daug neatsakytų klausimų dėl galimų traumų ir atsakomybės.

Daržas daugiabučio kieme? Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje nevaldo žemės sklypų, kuriuose stovi. O jeigu valdo, sprendžia automobilių statymo klausimus. Daržininkystė būtų galima tik pagal nutylėjimą, antraip bendrija turėtų gauti žemės valdytojo, savininko sutikimą imtis bet kokios veiklos.