Kaip automobilių pramonė šiandien savo ateitį sieja su ekologiškai pažangesniais elektromobiliais, taip nekilnojamojo turto (NT) vystytojai – su tvariais pastatais. Ir vienų, ir kitų pasaulyje sparčiai daugėja. Tačiau kokia tvariųjų pastatų šiandiena ir perspektyva mūsų šalyje? Analizuoti ir susipažinti su šiomis aktualijomis pasaulyje ir Lietuvoje lapkričio 12 d. NT vystytojai, investuotojai, projektuotojai ir architektai kviečiami į konferenciją „Green Building Baltics“.
Ją organizuoja Lietuvos žaliųjų pastatų taryba (LŽPT), kuri nuo 2013 m. vienija NT vystytojus, konsultantus, projektuotojus, architektus, statybinių medžiagų gamintojus ir technologijų kūrėjus. Taryba skatina tvarios aplinkos kūrimą ir inovacijas projektuojant, statant ir eksploatuojant žaliuosius pastatus.
„Green Building Baltics“
5-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Green Building Baltics“ su jos dalyviais savo įžvalgomis dalinsis įvairių šalių ekspertai. Tai didžiausias renginys apie tvaraus nekilnojamojo turto plėtojimą Baltijos šalyse. Konferencijoje bus nagrinėjamos dvi svarbiausios NT plėtros tendencijos – tvarumas ir skaitmeninimas, glaudžiai susijusios su anglies dvideginio (CO2) emisija, žiedine ekonomika, gyvavimo ciklo analize, skaitmeniniu modeliavimu. Apie tai savo patirtimi ir geriausia praktika dalinsis bei pasaulines tvaraus NT vystymo tendencijas apžvelgs ekspertai iš Lietuvos, JAV, Kanados, Latvijos, Airijos, Italijos, Norvegijos, Nyderlandų.
Pirmajame pranešime Carlo Battisti, Tarptautinio gyvenimo ateities instituto (angl. International Living Future Institute) vykdomasis direktorius dalinsis mintimis tema „Vizionieriškas kelias į atgimstančią ateitį. „Live Building Challenge 4.0“ – nuo galimo iki keičiamo“. „Live Building Challenge 4.0“ (LBC) – griežčiausias pasaulyje ekologiškų pastatų standartas, kai pastatuose siekiama nulinės CO2 emisijos ar teigiamos energijos suvartojimo, juose nėra nuodingų cheminių medžiagų, o jų energijos pėdsakas daug mažesnis už bendrą komercinę struktūrą.
Temą „Pasaulio žaliųjų pastatų tendencijos: rinkos varikliai ir iššūkiai“ analizuos dr. Donna Laquidara-Carr, kompanijos „Dodge Data & Analytics“ tyrimų direktorė. Ji išgarsėjo nagrinėdama ir pristatydama tokias temas, kaip „Pasaulio žaliųjų statybų tendencijos“, „BIM verslo vertė“, „Rizikos statybų pramonėje valdymas“, „Judėjimas link sveikesnių pastatų“, „Saugios kultūros kūrimas“ ir „Lean statyba“.
Norintys išgirsti tvarios statybos naujienas bei perspektyvas gali jau dabar registruotis tinklapyje greenbuilding2019.lzpt.lt.
Tvarieji pastatai Lietuvoje
Remigijus Simanavičius, LŽPT prezidentas, akcentuoja, kad pastatai, kuriuose šiuolaikinis žmogus praleidžia apie 90% viso savo gyvenimo, – vieni didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos vartotojų. Pasauliniai tyrimai rodo, kad pastatai suvartoja apie 25% vandens, 40% energijos ir 55% visos medienos bei išskiria apie 40% CO2 ir „kalti“ dėl 40% statybinių atliekų. Todėl tvarios aplinkos kūrimas turi prasidėti nuo žalių pastatų projektavimo ir vystymo – jie ne tik mažiau sunaudoja energetinių ir kitų resursų, bet ir daro minimalų poveikį aplinkai, juose sveikesnis ir komfortiškesnis mikroklimatas, investuotojams svarbu – didesnė pastato dabartinė ir išliekamoji vertė.
Vilniaus miesto bendrajame plane numatytos sertifikuojamų pastatų teritorijos.
Šį rudenį baigtame rengti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatyta, kad centre ir senamiestyje esančiose teritorijose naujai statomi ar rekonstruojami pastatai, kurių bendrasis plotas didesnis nei 5.000 m², bus privalomai sertifikuojami pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje ES šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo sistemą, nustatant minimalų privalomą tvarumo lygmenį investuotojams. Bendrajame plane yra daug svarbių su tvaria Vilniaus plėtra susijusių prioritetų. Pvz., iki 2020 m. numatoma perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65% komunalinių, o 50% kitų atliekų (plastiko, metalo, stiklo, popieriaus) – paruošti pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ar energijos gamybai. Taip pat planuojama vystyti integruotą parkavimo ir dalijimosi automobiliais sistemą, įrengiant elektromobilių pakrovimo mieste tinklą bei sumažinant 50% įprastiniu kuru varomų automobilių skaičių. Plane numatoma skatinti naudoti ir atsinaujinančius energijos išteklius, o projektuojant želdynus numatyti kraštovaizdžio ir technines priemones lietaus vandens pertekliaus kaupimui ir panaudojimui.
LPTVS yra tvarumo vertinimo standartas bei sertifikavimo sistema, skirta objektyviai ir skaidriai nustatyti Lietuvoje esančių teritorijų ir pastatų tvarumo lygį.
Visos šios ir daugelis kitų, taip pat ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos reglamentuose, numatytų priemonių ir prioritetų atsispindi ir Lietuvoje naudojamose sertifikavimo sistemose BREEAM, LEED ir Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistemoje (LPTVS). Pastarąją sudaro 8 kategorijos (sveikata, energija, transportas, sklypo naudojimas ir ekologija, medžiagos, atliekų tvarkymas ir tarša, vandentvarka, projekto valdymas) ir 29 kriterijai. LPTVS, parengta ir nuolat atnaujinama remiantis pripažintomis pasaulyje vertinimo metodikomis, atsižvelgiant į galiojančius ar dar tik diegiamus Lietuvos ir ES teisinius reglamentus, ekonomines realijas, gamtines sąlygas ir kitas svarbias aplinkybes. Ji po truputį tampa nacionaliniu standartu, skatinančiu žmogaus sveikatai ir supančiai gamtai palankios infrastruktūros vystymą bei naujausių technologijų diegimą.
Jau tampa norma vertinti statomų biurų, viešbučių ir kitų komercinės paskirties pastatų tvarumą – Lietuvoje šiuo metu sertifikuojama ar jau sertifikuota daugiau kaip 70 tokių objektų, Anot R. Simanavičiaus, gyvenamųjų namų tvarumo vertinimo proveržio laukiama per artimiausius 2–3 m., nes vystant prestižinius daugiabučių projektus ypač konkurencingoje rinkoje neužtenka vartotojams pasiūlyti puikios vietos ar aukštesnės energetinės klasės – vis daugiau daugiabučių bus statomi remiantis tvarumo principais, naudojant pažangiausias technologijas bei kokybiškas medžiagas. Panašaus proveržio tikimasi ir projektuojant bei statant visuomeninius pastatus (vaikų darželius, poliklinikas, oro uostus, mokyklas ir pan.), nes tvarumo kriterijų taikymas valstybės ir ES lėšomis statomuose objektuose yra skatinamas, o netolimoje ateityje bus privalomas.
LŽPT inf.
