Kaip viena statybų sektoriaus dabartinių negandų įvardijama statybininkų stoka. Kas tai sąlygoja ir kokios siūlomos išeitys – apie tai portalas SA.lt kalbina Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorą Jurgitą Bražinskienę.
– Kokias problemas įžvelgiate statybininkų darbo rinkoje?
– Šiandienos Lietuvos statybos rinkoje iš vienos pusės jaučiamas darbuotojų poreikis. Vilniaus apskrityje yra registruota 965 laisvų darbo vietų statybos sektoriuje. Daugiausia ieškoma pagalbinių darbininkų (382), apdailininkų (įskaitant plytelių klojėjus, dažytojus) (152), stalių (95), darbų vadovų (48) suvirintojai (23) ir kt.
Pasiūla taip pat yra nemaža. Vilniaus apskrityje yra registruota virš 1600 darbo ieškančių asmenų, pageidaujančių įsidarbinti statybos sektoriuje. Apdailininko (įskaitant plytelių klojėjus, dažytojus) darbo ieško virš 300 asmenų, staliaus darbo ieško virš 250 asmenų.
Anot Darbo ieškantys žmonės yra reiklūs ne tik darbo užmokesčio dydžiui, bet ir atsiskaitymo intensyvumui – dažnas nori gauti atlyginimą kas savaitę arba iš karto už atliktus darbus. Tai ypatingai aktualu su individualios veiklos pažymėjimu dirbantiems asmenims.
Įmonių siūlomos darbo sąlygos dažnai netenkina darbo ieškančių asmenų. Pavyzdžiui, Širvintų rajone gyvenančiam žmogui siūlomas 900 eur, darbo užmokestis, įvertinus pragyvenimo ir kelionės kaštus yra minimalių poreikių neatitinkantis ir nemotyvuojantis. Vidutinis siūlomas darbo užmokestis statybos sektoriaus darbuotojams Vilniaus regione yra 1079 eur.
Darbo ieškantys asmenys labiau linkę pasirinkti individualią veiklą negu darbo santykius. Tai galima paaiškinti lankstesnėmis galimybėmis organizuoti savo veiklą, teikti paslaugas statybos įmonėms be darbo santykių.
Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!
– Kokios priemonės padėtų spręsti esančias problemas?
– Problema – žmogaus lūkesčių ir įmonės galimybių dermė yra nuolatinė ir sisteminė problema. Sprendimo būdai yra labai individualūs. Kiekvienas atvejis priklauso nuo žmogaus galimybių ir noro dirbti ir tuo pačiu nuo įmonės pasiūlymo. Įmonės pasiūlymas apima darbo užmokestį, susisiekimą (patogumą atvykti į darbą ir grįžti po darbo į namus), darbo grafiką ir kitus aspektus. Didesnis darbo užmokestis tikrai pagreitintų įsidarbinimą.
Praplėsti darbuotojų gretas darbdaviai gali įdarbindami vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius, jaunimą. Dažnai šiems žmonėms būtinas papildomas darbdavio rūpestis ir kitas darbo organizavimas. Šių žmonių integracijai Užimtumo tarnyba teikia papildomą paramą darbdaviams.
– Pakalbėkime apie užsieniečių darbo jėgą Lietuvos statybose. Iš kurių šalių pastebite didžiausius srautus į statybų aikšteles? Kokios Jūsų įžvalgos apie imigrantų įdarbinimą statybų sektoriuje?
– Užsieniečių įdarbinimas statybos sektoriuje yra aktyvus. Nuo metų pradžios Vilniaus KAD išduota 427 leidimai ir 150 sprendimų dėl darbo rinkos atitikties LR darbo rinkos poreikiams. Ukrainos piliečių – 315, Baltarusijos piliečių – 268, Kazachstano -35, Rusijos piliečių -19.
Daugiausiai įmonės įdarbino elektromontuotojų (174), betonuotojų, stogdengių, stalių (virš 30). Migrantų įdarbinimui įmonės yra pakankamai atviros pagalbiniams darbams, reali situacija paaiškės prasidėjus integracijos procesui.
2021-10-28, 10:37
Manau,darbdaviams reikėtų teisingai pasidalinti pelnu su darbuotojais ir problemos nebus.
2021-10-27, 21:30
Man negėda
2021-10-27, 19:02
Arba apgauti vis labiau nesiseka…