Šeši tarptautinį pripažinimą pelnę architektai Nacionalinėje dailės galerijoje dalijosi gerąja naujos kartos darželių projektavimo patirtimi. Nors Lietuva kol kas sprendžia banalią vaikų darželių stygiaus problemą, tarptautinis forumas „Vaikų ugdymas. Architektūra. Dizainas“ subūrė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), savivaldybių, ugdymo įstaigų ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) specialistų auditoriją atvirai, svarbiai ir neatidėliotinai diskusijai, kaip darželinukams sukurti šiuolaikines ugdymo erdves.
Pranešėjas iš Vokietijos Nilsas Rufas siūlė įtraukti į ugdymo įstaigų projektavimą ir vaikus. Tokia praktika pasiteisina vokiečių mokyklose – paauglių grupės kuria koliažus, kuriuose išsako savo pageidavimus, kaip atnaujinti jų mokslo erdves. Tuo tarpu projektuojant darželius, architektų komandos skiria didesnį dėmesį vaikų stebėjimui. Tokiu būdu siekiama suprasti darželinukų pasaulį ir poreikius aplinkai.
„Forumo dalyviai savo pavyzdžiais ir patirtimi kalbėjo apie architektūros ir edukacijos santykį. Jie yra šios srities teoretikai ir praktikai, ne vienerius metus tyrinėjantys ir projektuojantys ugdymo erdves. Pranešėjai dalijosi architektūriniais sprendimais, kurie ne tik atnaujina pastatų fasadą ir jų aplinką, bet ir skatina vaikų smalsumą, lavina fantaziją, ugdo jų socialinius įgūdžius. Tokio pobūdžio projektuose dominuoja konstrukcijų mobilumas, vaikų judėjimą skatinantys sprendimai ir tarsi neišbaigti elementai, kurie kelia vaikams iššūkius, domina juos“, – kalbėjo forumo moderatorė, VDA lektorė ir architektė Laura Malcaitė.
Pranešėjai iš Norvegijos, Danijos, Slovėnijos, Estijos ir Vokietijos pristatė tarptautinio pripažinimo pelniusius darbus ir tokių objektų projektavimo principus. Nemaža dalis jų darželių dizaino įkvėpimą rado žinomose pasakose ar darželinukų pamėgtose istorijose. Pavyzdžiui, viename Berlyno darželyje vaikai buvo sužavėti „limonado medžio“ istorijos apie medį, ant kurio šakų auga šis saldus gėrimas. Tai įkvėpė architektų komandą sukurti architektūrinę pasakos interpretaciją, kurią su džiaugsmu priėmė vaikai.
Tikslumo ir neapibrėžtumo dualizmą nagrinėjęs architektas iš Norvegijos Gisle Løkkenas idėjų pasisėmė iš pasakos „Alisa stebuklų šalyje“. Žinomas kūrinys įkvėpė modeliuoti skirtingo dydžio žaidimų landas, angas sienose, kurios atveria vis kitą matymo perspektyvą. Ši pasaka įkvėpė ir kitą forumo pranešėją, daną Flemmingą Kaasą Svendseną. Jis pristatė, kaip, projektuojant vaikų darželius, mokymosi žaidžiant metodus paversti architektūrine kalba bei spręsti socialinius iššūkius.
„Peštynės ar patyčios yra opi ugdymo įstaigų problema.
