• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Šventoji atveria vartus į jūrą

2013 gruodžio 31 d.

Baltijos jūros uostas, jau XIV–XVII amžiuje minėtas Hanzos pirklių maršrutuose tarp Karaliaučiaus ir Rygos. Uostas, XVI–XVIII amžiuje lankytas anglų, olandų ir švedų prekybos laivų. Uostas, kurį neapsikentę konkurencijos XVII amžiuje siekė sunaikinti Rygos pirkliai. Tai – faktai apie šiandien tik vizijose egzistuojantį Šventosios miesto uostą. Bet jos gali tapti realybe – suvienytomis Vyriausybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Palangos miesto savivaldybės pastangomis buvo atliktos kelios Šventosios uosto atgaivinimo galimybių studijos, suorganizuotas konkursas techniniam projektui parengti, bendrovių „Sweco Lietuva“ ir „Sweco hidroprojektas“ specialistai jau parengė architektūrinę techninio projekto viziją.

Parengiamieji darbai pietinėje uosto dalyje ir jo prieigose turėtų prasidėti jau 2014 metais – numatoma įrengti privažiavimo kelius, automobilių stovėjimo aikštelę. Uosto statybos pirmojo etapo darbai – nuo smėlio saugančių molų ir mažiesiems rekreaciniams laivams skirtos prieplaukos statyba – turėtų prasidėti 2015 metais. Kartu su uostu siekiama naujam gyvenimui prikelti ir Šventosios kurortą, kuriam akivaizdžiai trūksta rekreacijai pritaikytų viešųjų erdvių – parkų, skverų, aikštės, kitos rekreacinės infrastruktūros. Šiuos uždavinius spręs Palangos miesto savivaldybė.

Planai atstatyti 1701 metais Šiaurės karo metu sugriautą Šventosios uostą puoselėti ne kartą. Tačiau realūs darbai pradėti tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. 1925–1926 metais buvo pastatyti pirmieji žvejų uosto molai. Jais buvo atitverta uosto akvatorija jūroje ir upės žiotyse. Tuo pat metu vakarinėje senvagės dalyje buvo įrengtas uostas. Šių pirmųjų molų liekanos išliko iki mūsų dienų. Antras uosto statybos etapas pradėtas apie 1939 metus, kai Lietuvai praradus Klaipėdą Šventosios uoste siekta įrengti naują pagrindinį Lietuvos uostą. Tuo metu į Šventąją iš Darbėnų buvo nutiestas geležinkelis, tvarkyti, stiprinti molai. Tada pastatytas ilgasis pietinis molas, kurio fragmentų likę iki šiol. Sovietmečiu virš jo buvo įrengtas pėsčiųjų tiltas. Buvo pradėtas statyti ir šiaurinis molas, kurio fragmentų išlikę maždaug už kilometro į šiaurę nuo Šventosios upės žiočių. Šio, paskutinio, uosto statybos etapo metu buvo įrengtos ir krantinės upės žiotyse. Prie pietinės krantinės švartuodavosi Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“, iki šiol išliko jo švartavimo žiedai. Uosto molai ir krantinės dar gerai įžiūrimi 1950 metų ortofotografijoje. Po karo uoste įkurtas žvejų kolūkis, tačiau į uosto infrastruktūrą daugiau neinvestuota. Liko nebaigtas šiaurinis molas, todėl uosto įplauką nuolat užnešdavo smėlis. Ją vis tekdavo valyti. Šiuo metu uostas neveikia.

Tiesa, 2011 metais vykdant tyrimo darbus uosto įplauka buvo pagilinta, bet vos spėjus uostą iškilmingai atidaryti įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu. Specialistų tai nenustebino. „Nuo tokių situacijų turi saugoti molas. Atkreipkite dėmesį – kai prieš pusšimtį metų į Šventąją atplaukdavo karo laivas „Prezidentas Smetona“, uostas turėjo molą, – aiškino bendrovės „Sweco Lietuva“ Susisiekimo komunikacijų ir hidrotechninių statinių projektavimo grupės vadovas Audrius Bunevičius. – Dabar darbai irgi bus pradėti nuo molo statybos. Tiesa, visiškai išspręsti kanalo užnešimo smėliu problemos negali net molas – tikėtina, kad po didesnių audrų, galbūt kartą ar du per laivybos sezoną, jo 6 metrų gylio altitudę reikės pravalyti.“

Pasak A. Bunevičiaus, naujame Šventosios uoste bus laukiami visi laivai, kurie šiandien švartuojasi Klaipėdos Pilies uoste: 6–15 metrų ilgio jachtos. Mažiesiems laivams bus pritaikytos ir krantinės: projektinis dugno gylis – minus 3,5 metro. Galimybių studijoje numatyta, kad į avanuostą galės atplaukti ir nedideli, iki 80 metrų ilgio, kruiziniai laivai.

Uosto funkcijas praradęs Šventosios miestas pastaraisiais dešimtmečiais turi tik ramaus šeimų poilsiui tinkamo kurorto įvaizdį. Tiesa, ir šis ne geriausios reputacijos – Šventoji seniai nesulaukė didesnių viešųjų investicijų į kurorto infrastruktūrą ir paslaugų plėtrą. Prieš krizę pradėti gana dideli investiciniai, daugiausia į antrojo būsto ir nuomai skirtų apartamentų plėtrą orientuoti projektai sustojo, o apleistos statybos dar labiau mažina kurorto patrauklumą.

Net jei Šventoji taptų Baltijos jūros uostamiesčius lankančių buriuotojų tarpinio sustojimo vieta tarp Klaipėdos ir Ventspilio, šiandien ji, matyt, neatsirastų rekomenduojamų aplankyti uostamiesčių sąrašo viršūnėje.

Pasak vieno architektūrinės vizijos autorių, bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, kaip tik todėl architektūrinės vizijos autoriai neapsiribojo kurdami uosto atgaivinimo planus – siekta, kad uostas taptų kurorto traukos centru, prisidėtų prie Šventosios miesto suklestėjimo, didesnio jo patrauklumo ir sausuma, ir jūra į šį kurortą atkeliaujantiems svečiams.

Šiuo metu kurortui būdingos funkcijos Šventojoje susikoncentravusios apie Kopų gatvę, kuri kartu su Jūros gatve tapo pagrindine pėsčiųjų srautų ašimi. Šią ašį kerta susiformavę pėsčiųjų srautai nuo poilsio namų jūros link. Todėl dabar neveikiantis uostas yra labiau kliūtis poilsiautojams nei rekreacinį kurorto patrauklumą didinantis objektas – poilsiautojai jūrą pasiekia apeidami uostą.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad