Svarbiausia – tilto patvarumas

Svarbiausia – tilto patvarumas

Tiltų statybos rodikliai per pastaruosius dešimtmečius smarkiai smuko. Sovietmečiu per metus Lietuvoje buvo pastatoma apie 80 naujų tiltų. Dabar – vos keletas. Iš maždaug 70 parengiamų tiltų projektų apie 80 proc. sudaro remontas ir rekonstrukcija. Nors ir keista, mūsų šalyje tokiems statiniams kaip tiltai, viadukai, uostų krantinės, terminalai galioja tik penkerių metų garantinis laikotarpis. Todėl itin svarbu, kad jų projektuotojai pateiktų optimalius sprendimus – būtų geriausias ilgalaikiškumo ir gamintojo garantijų patikimumo santykis. Visa tai reglamentuoja teisiniai aktai.

Statoma kur kas mažiau

Lietuvos tiltų būklė, pasak specialistų, nėra tragiška, tačiau jais rūpintis reikia, mat šie svarbių strateginių valstybinių objektų grupei priskiriami statiniai irgi sensta, o jų apkrovos sparčiai didėja.

Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 4 tūkst. tiltų, iš kurių mažiausiai 700 laukia remonto. Vien iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) kompetencijai priklausančių apie 1,5 tūkst. tiltų (daugiau kaip pusė jų statyti 1960–1980 metais) artimiausiais metais reikia remontuoti apie 200. Dėl prastos būklės šiuo metu jau apribotas judėjimas sunkiasvoriu transportu daugiau kaip dvidešimčia tiltų. Dar maždaug 500 tiltų priklauso „Lietuvos geležinkelių“ kompetencijai, iš jų 117 pastatyta prieš 60 ir daugiau metų pagal tuo metu galiojusius reikalavimus. Likusiais tiltais rūpinasi savivaldybės ir seniūnijos.

Dauguma tiltų suprojektuoti ir pastatyti vadovaujantis 1952, 1962 ir geriausiu atveju 1984 metų sovietinėmis projektavimo normomis. Net 1984 metų sovietinių normų automobilių eismo apkrovos, didžiausios palyginti su ankstesnėmis, vidutiniškai yra 1,5 karto, o atskirais atve-
jais – iki 2 kartų mažesnės už europines. Paradoksas – realios tiltų apkrovos jau europinės, o laikomoji tiltų galia ir patikimumas – sovietiniai.

Nors Lietuvoje tokiems statiniams galioja tik penkerių metų garantinis laikotarpis, tiltų ir viadukų gyvavimo trukmė priklausomai nuo panaudotų medžiagų yra maždaug tokia: gelžbetonio – 80 metų, plieninių – 50 metų, medinių – 20 metų.

Europiniai standartai

Visi tiltai, įskaitant ir geležinkelio, Lietuvoje projektuojami taikant perimtus darniuosius Europos standartus. Visi jie Lietuvoje galioja kaip LST EN standartai. Tai – EN sistema. LAKD Tiltų skyriaus vyriausiasis specialistas Miroslavas Javorovičius aiškino, kad kiekvieno eurokodo pratarmėje pažymima, kad visose Europos Sąjungos (ES) šalyse šių norminių dokumentų sistema reglamentuoja atitikimą esminiams statinio reikalavimams pagal Europos Tarybos direktyvą 89/106/EEC. Ši direktyva apibrėžia mechaninį patvarumą ir pastovumą, gaisrinę saugą, higieną, sveikatą bei aplinkos apsaugą, naudojimo saugą, apsaugą nuo triukšmo, energijos taupymą ir šilumos išsaugojimą, visų su statinio statyba susijusių asmenų – užsakovų, rangovų, tyrinėtojų, projektuotojų – santykius, darnias technines statybinių medžiagų ir konstrukcijų elementų specifikacijas.

Eurokoduose reglamentuojamas naujų statinių projektavimas, taikant tradicines statybines konstrukcijas: įprasto ir įtemptojo gelžbetonio, plienines, kompozitines plieno ir betono, medines bei kitas. Bendruoju atveju normos EN 1990 „Konstrukcijų projektavimo pagrindai“ gali būti taikomos medžiagoms bei poveikiams, neapibrėžtiems EN normose. Pavyzdžiui, novatoriškoms kompozitinėms medžiagoms, tokioms kaip neplieninė armatūra, dispersinis armavimas, vertinant eksploatuojamų statinių patikimumą, priimant jų remonto ar rekonstravimo sprendimus, pavyzdžiui, stiprinant ar platinant tiltus.

Pasak M. Javorovičiaus, taikant šiuos nuostatus būtina atsižvelgti ir į išskirtinius kiekvieno projekto ypatumus. „Įsigaliojus europinėms normoms, pasikeitė tiltų apkrovų modeliai, apkrovų koeficientai. Pradėta vertinti ypatingąsias apkrovas, tokias kaip transporto priemonių susidūrimas su atramomis ir perdangomis, transporto priemonės užvažiavimas ant šalitilčio, susidūrimas su kelio elementais, pavyzdžiui, atitvaromis“, – sakė M. Javorovičius.

Ribinis būvis ir bandymai

Kaip ir anksčiau, visi tiltai Lietuvoje projektuojami taikant ribinio būvio metodą, t. y. išorės poveikio sukelti efektai turi būti mažesni arba bent jau lygūs konstrukcijos elementų atsparumui ar laikomajai galiai.

„Ribinis būvis – tai toks būvis, kurį peržengus konstrukcija ar elementas nebetenkina esminio statinio reikalavimo, kitaip tariant, mechaninio patvarumo ir pastovumo arba projektavimo normose nustatytų eksploatacinių reikalavimų: pleišėjimo, įlinkių, dinaminių svyravimų. Apibendrinant saugos ribinio būvio atvejus būtų galima teigti, kad eksploatavimo metu tiltų avarijų dažniausiai nutinka dėl pernelyg nusidėvėjusių konstrukcijų, plieno ir betono korozijos, transporto priemonių susidūrimo su tiltų elementais, grunto išplovimo prie vandenyje eksploatuojamų atramų“, – kalbėjo M. Javorovičius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai