LR Vyriausybė Aplinkos ministerijos siūlymu priėmė itin svarbų sprendimą – nuo ateinančių 2021 m. visuomeninių objektų projektavimas ir statyba privalės būti skaitmenizuojama, t. y. vykdoma BIM (Building Information Modelling) aplinkoje.
Pirmajame etape BIM metodų taikymas privalomas, kai bus projektuojami ir statomi nauji ar rekonstruojami ypatingieji statiniai, kurių investicijų suma siekia 5 mln. eurų ar daugiau, taip pat projektuojami, įrengiami ar pertvarkomi inžineriniai statiniai ar kilnojamieji objektai, kurių investicijų suma – 10 mln. eurų. Kaip šie pokyčiai palies statybos sektorių? Kokie iššūkiai laukia statybos bendrovių, projektavimo įmonių, architektų?
Dalius Gedvilas,
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas
– Ar dauguma statybos įmonių jau pasiruošusios dirbti su BIM įrankiais?
– Inovacijų diegimo poreikis sukelia nemažai iššūkių verslui. Statistikos duomenimis, 38 proc. statybos įmonių trūksta specialistų, išmanančių naujas technologijas, 38 proc. bendrovių riboja biudžetas, o 34 proc. tiesiog susiduria su darbuotojų abejingumu. Atkreiptinas dėmesys, jog valdžios ryžtingumo pasigenda 30 proc. statybos įmonių, o 29 proc. teigia, kad joms apskritai trūksta žinių apie prieinamas technologijas.
Lietuvoje turime panašią padėtį. Mūsų šalies statybos sektoriaus įmonių apklausa atskleidė, jog net 48 proc. bendrovių abejoja, kad valdžios institucijos telks dėmesį į jų sektoriaus skaitmenizavimą ir technologinį perginklavimą, todėl neskuba investuoti į darbuotojų kompetencijų ugdymą ir neturi apmokytų specialistų, kurie gebėtų taikyti BIM savo darbe. Šie rezultatai akivaizdžiai rodo, kad turime sąlyginai žemą kompiuterinio raštingumo lygį statybų darbo rinkoje, tačiau šiame sektoriuje dirbantiems specialistams jau neišvengiamai kyla poreikis išmanyti informacines technologijas ir pasižymėti skaitmeniniais įgūdžiais.
– Ar tai neapribos įmonių, dalyvaujančių viešųjų pirkimų konkursuose, skaičiaus?
– Viešųjų pirkimų konkursuose iš 8000 šalyje registruotų statybos bendrovių dalyvauja vos 1200, o galinčių dirbti, taikant BIM metodologiją, turime vos 150. Dalis jų šiuo metu apskritai nedalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, nes yra nusivylusios viešųjų pirkimų procesais Lietuvoje ir neteisinga orientacija į mažiausią kainą bei siekiamą momentinę naudą. Tokios bendrovės turi didelį pasitikėjimą privačiame sektoriuje ir dirba ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose.
Jeigu mūsų valstybė pradės plačiau taikyti BIM, tuomet tikėtina, kad tai paskatins stiprias ir konkurencingas statybos įmones atsigręžti į viešuosius pirkimus ir pradėti dalyvauti konkursuose.
Turime suprasti, kad BIM reikalavimas viešuose pirkimuose tik skatins statybų pramonės pažangą ir didins įgyvendinamų projektų kokybę, o ne ribos konkurenciją.
Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!
– Kokie BIM taikymo viešajam sektoriui privalumai?
– Klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas, urbanizacija ir imigracija, senstanti infrastruktūra, poreikis skatinti ekonomikos augimą, taip pat riboti biudžetai – tai yra uždaviniai, kuriuos turi spręsti valdžios institucijos, viešosios infrastruktūros savininkai ir visa mūsų visuomenė. Inovatyvus, konkurencingas ir augantis statybos sektorius – būtina šių uždavinių sprendimo sąlyga.
Statybos sektoriuje šiuo metu vyksta skaitmeninė revoliucija. Šiandien sparčiai diegiamas BIM – strateginė priemonė siekiant mažinti sąnaudas, didinti našumą ir veiklos efektyvumą, gerinti infrastruktūros kokybę ir aplinkosauginį veiksmingumą.
BIM leidžia geriau ir greičiau projektuoti, išvengti klaidų, turėti ekonomiškesnį statybos procesą ir statinio priežiūrą. Pavyzdžiui, skaitmeninė renovuojamų pastatų informacija mažiausiai 2 kartus atpigintų rekonstrukcijos projektų rengimo kainą ir greitį.
Taikant inovatyvias technologijas, pirkimo procedūros taps greitesnės ir skaidresnės. Pirkimo dalyviams, perskaičius pirkimo sąlygas, nebekils daugybės klausimų, o perkančiosioms organizacijoms nereikės vis atidėti sprendimo priėmimo terminų.
Viešojo sektoriaus pirkimų vykdytojas yra atsakingas už viešųjų lėšų panaudojimą ekonomiškai naudingiausiu būdu, o būtent BIM taikymas leidžia numatyti tikslius biudžetus, sumažinti statybos sąnaudas ir tiksliai susiplanuoti projektų įgyvendinimo trukmę, išvengti vėlavimų tikimybės.
Valdžios institucijos ir viešųjų pirkimų vykdytojai visame pasaulyje šiandien pripažįsta BIM kaip strateginę priemonę, padedančią mažinti išlaidas, siekti kokybės ir politinių tikslų. Didžioji dalis valstybių jau imasi iniciatyvos ir reikalingų veiksmų, skatinančių BIM taikymą statybos sektoriuje, kuriant ir eksploatuojant viešąjį turtą.
Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė skaitmenintis ėmėsi suskaičiavusi, kiek daug valstybei kainuoja vėluojantys projektai, klaidų taisymas, eikvojami energijos ištekliai, kaip žmonių gerovei ir ekonomikai atsiliepia tarša, nepakankamai geros gyvenamosios aplinkos sąlygos, transporto grūstys, vėluojantys traukiniai, nepakankamas pasiruošimas potvyniams ir pan. Anksti buvo pripažinta, kad prie šių problemų sprendimų gali efektyviai prisidėti statybos sektoriaus skaitmeninimas ir BIM.
Platus BIM taikymas Europos architektūros, inžinerijos ir statybos sektoriuje iki 2025 m. leistų sutaupyti net 15–25 proc. lėšų pasaulinėje infrastruktūros rinkoje, stiprinti ES konkurencingumą, įgyvendinti taršos mažinimo bei energinio naudingumo didinimo uždavinius, pavyzdžiui, nuo 2020 m. statyti energijos beveik nenaudojančius pastatus.
Prognozuojama, kad BIM taps pasauliniu viešosios infrastruktūros projektų įgyvendinimo standartu.
– Kokius netikėtumus reikėtų įvertinti? O gal jau dauguma statybos įmonių pasiruošusios ir ramiai laukia šio žingsnio?
– Dabar itin svarbi valdžios institucijų parama ir kryptingi veiksmai, kurie padėtų įgyvendinti statybos įmonių skaitmeninį perginklavimą, suteiktų galimybę įsigyti naujas technologijas, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir didinti darbo našumą.
Šiandien turime sukurtą ekonomikos skatinimo planą ambicingu pavadinimu – „Ateities ekonomikos DNR“. Skiriamos lėšos infrastruktūros projektams – teisinga ir tikslinga plano dalis ekonomikos bei darbo rinkos palaikymui, tačiau tai nėra statybų pramonės rėmimas.
Realiu skatinimu statybininkams taptų kryptingos investicijos į ilgalaikę pridėtinę vertę kuriančius projektus, kurie būtų orientuoti į verslo konkurencingumo didinimą ir skaitmeninį perginklavimą, suteiktų galimybę įsigyti naujų technologijų ir įrenginių, įsidiegti šiuolaikines vadybos metodologijas ir užsitikrinti naujausių licencijų įsigijimo galimybes programinei įrangai. Tai – investicijos į ateitį.
Tačiau noriu pasidžiaugti, kad pažangos siekiantis privatus sektorius naujoves priima pozityviai ir sklandžiai – vis daugėja projektavimo ir statybos įmonių, kurias pripažįstame kaip gebančias taikyti BIM, organizuojame geriausių Lietuvos BIM projektų konkursus. Pavyzdžiui, šiam konkursui per penkerius metus gavome net 135 paraiškas su įgyvendintais BIM projektais Lietuvoje. Džiugu, kad tarp šių projektų yra ir tokių, kurių užsakovas – valstybės įmonės.
Kaip ir kiekviena inovacija, tai verčia keistis, mokytis, tobulėti. Gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos yra būtinas norint išlikti ir siekti pažangos.
– Ar profesinėse mokyklose būsimieji statybininkai turi įgyti žinių, susijusių su statybos procesų skaitmenizavimu?
– Tai – tiesiog būtina, nes statybos sektorius sparčiai skaitmenizuojasi. Statybos procese šiandien naudojama itin daug skaitmeninių įrankių ir technologijų, kurios ateityje tik taps dar labiau inovatyvesnės ir pažangesnės, todėl itin svarbus tampa darbuotojų gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių.
Lietuvos statybininkų asociacija dalyvavo ES struktūrinio fondo lėšomis finansuojamame projekte, kurio tikslas – paruošti statybų sektoriaus profesijos mokytojus taikyti BIM žinias, ruošiant būsimus statybininkus. Projekto rezultatas – tinkamai paruošti mokytojai ir speciali mokymo programa profesinio rengimo centrams, skirta BIM žinioms perteikti būsimiems statybos sektoriaus darbuotojams. Tai reiškia, kad profesinės mokyklos siekia atliepti besikeičiančios darbo rinkos poreikius.
Dabar statybininkai turi turėti specialių žinių ir gebėjimų naudotis skaitmeniniais įrankiais ir technologijomis statybos procese. Šiandien statybos srities darbininkams keliamas reikalavimas ne tik mokėti statyti, bet ir daryti tą greitai, profesionaliai ir itin kokybiškai, todėl pačios statybos bendrovės vis labiau investuoja į darbuotojų kompetencijų ugdymą. Pasauliui skaitmenizuojantis ir sparčiai vystantis informacinėms technologijoms, mūsų šalies mokymo įstaigoms būtina į tai reaguoti, pritaikant profesinio rengimo programas prie besikeičiančių rinkos sąlygų.
– Ar tai reiškia, kad architektai, inžinieriai ir statybininkai perspektyvoje turės dar glaudžiau bendradarbiauti? Kaip Jūs įsivaizduojate tokią tarpdisciplininę komandą? Gal statybos įmonėms parankiau vienytis su architektais ar net turėti savo projektavimo komandą, kad paprasčiau būtų „susigroti“?
– Lietuvos atstovas „BuildingSMART“ aljanse yra VšĮ „Skaitmeninė statyba“. Šis aljansas propaguoja atvirus skaitmeninius duomenis ir absoliučią bendradarbiavimo formą, įgyvendinant net pačius sudėtingiausius projektus. „Skaitmeninė statyba“ jau ne vienerius metus organizuoja didžiausią skaitmeninės statybos konferenciją parodoje „Resta“, kur pranešėjai iš įvairių pasaulio šalių kasmet tik paliudija, kad bendradarbiaujant visiems projektų komandų nariams galime pasiekti stulbinančiai gerų rezultatų. Bendradarbiavimas ir skaitmeninių technologijų taikymas yra efektyvus pažangos diegimo variklis.
– Kaip Jūs rekomenduotumėte statybos įmonėms pasiruošti naujiems reikalavimams?
– Tai statybos įmonėms nėra naujiena, nes apie BIM Lietuvoje garsiai kalbėti pradėta jau prieš 6–7 metus. 2013 m. buvo priimta ES viešųjų pirkimų direktyva, skatinanti naudoti BIM, o nuo 2014 m. Lietuvoje veikia BIM plėtra besirūpinanti VšĮ „Skaitmeninė statyba“. Mūsų Vyriausybė statybos sektoriaus skaitmeninimo iniciatyvai pritarė ir į jos įgyvendinimą įsitraukė 2015 metais.
„Skaitmeninė statyba“ rinkai siūlo ir kuria BIM taikymui, viešųjų pirkimų organizavimui reikalingus dokumentus ir gidus, rinkos dalyviai taip pat turi galimybes tobulintis įvairiuose BIM mokymuose. Pavyzdžiui, jau beveik pusmetį mokymus organizuojame ir nuotoliniu būdu.
Organizacijų gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių labai priklauso ir nuo vadovų lyderystės. Šiuo metu nemažai bendrovių dalyvauja ir BIM mokymuose, ir diegiasi Statybininkų (STATREG) kompetencijų korteles. Mano nuomone, pažangios statybos bendrovės tikrai turi visas galimybes ruoštis visuotiniam BIM taikymui statybų rinkoje.
– Koks turėtų būti kitas Vyriausybės žingsnis skaitmenizuojant statybų procesus?
– Norint užtikrinti ilgalaikį ir tvarų statybos sektoriaus augimą, reikia sparčių ir efektyvių investicijų ne tik iš verslo, bet ir iš pačios valstybės pusės. Turime didinti Lietuvos ekonomikos pažangumą siekdami, kad kuo didesnę jos dalį sudarytų inovatyvus ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas.
Šiandien reikalingas naujas požiūris ir suvokimas, kad jeigu pereisime prie skaitmeninės ir žiniomis grįstos ekonomikos, turėsime daug daugiau gerai mokamų ir aukštos kompetencijos reikalaujančių darbo vietų, bus sparčiai vystomos inovacijos ir aukštos pridėtinės vertės produktai. Pasauliui skaitmenizuojantis ir sparčiai vystantis informacinėms technologijoms, mūsų valstybei būtina į tai reaguoti. Tačiau tą pasiekti galėsime tik valstybės ir verslo bendradarbiavimu.
Deja, bet šiuo mes metu einame neteisingu keliu. Valstybė bando išradinėti dviratį ir įvairiose srityse investuoti į programinės įrangos bei informacinių sistemų kūrimą, taip konkuruodama, o ne bendradarbiaudama su verslu. Didelė dalis tokių valstybinių projektų patiria fiasko, nes valdžios institucijoms trūksta praktinės patirties, žmogiškųjų išteklių ir finansinių išteklių, kurie leistų sukurti ir palaikyti kokybiškus informacinių technologijų produktus. Ši klaidinga strategija kainuoja ne kam kitam, o visiems mokesčių mokėtojams. Nepasitikėjimas verslu tapo slenksčiu, kuris trukdo valstybei ir statybų sektoriui sparčiau vystytis, būti konkurencingiems visoje ES rinkoje.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, per pastarąjį dešimtmetį įvairios ūkio šakos Lietuvoje gavo nekuklią ES fondų paramą inovacijoms diegti, bet statybos pramonei modernizuoti buvo skirta mažiausiai lėšų iš visų verslo sektorių. Galiu daryti prielaidą, kad taip nutiko dėl vyraujančio požiūrio, jog statybose gali dirbti bet kas, todėl šiam sektoriui tokie pokyčiai tiesiog nereikalingi. Paviršutiniškas vertinimas ir menkas dėmesys statybos sektoriui lėmė itin didelį šešėlį darbo rinkoje, sparčią statybininkų emigraciją, aukštą nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir žemą konkurencingumo lygį. Todėl šiandien būtina ne tik investuoti į infrastruktūros projektus, bet ir į technologinį statybų pramonės perginklavimą.
Liudas Galdikas,
BIM/VDC koordinatorius, UAB „Baltic Engineers“
– Prancūzų architektūros kritikas Valéry Didelonas savo paskaitoje Vilniuje, MO muziejuje, teigė: „Mums nereikia, kad pasaulis judėtų greičiau, reikia, kad jis sulėtėtų. Architektūra kenčia, nes viskas turi būti padaryta labai greitai. BIM yra siaubinga – neva padeda dirbti greičiau, bet, kalbėdamas su architektu, supranti, kad jis nori dirbti lėčiau.“ Ar sutiktumėte su šiuo teiginiu?
– Negaliu sutikti, kad BIM yra siaubinga. Kadaise Eifelio bokštas taip pat buvo laikomas siaubingu, o dabar jis – Paryžiaus simbolis. Laikai keičiasi, todėl turime keistis ir mes. Naudodamas BIM, architektas gali per tą patį laiką įvertinti daugiau dedamųjų, skirti daugiau laiko kūrybai – geriau išreikšti savo viziją. Iš architekto BIM neatima galimybės eskizuoti, tačiau detalizuojant projektą, pavyzdžiui, techninio projekto metu naudojant BIM jis gali įvertinti galimas sankirtas, koreguoti inžinerines sistemas, patalpų aukščius, matyti, kaip patalpose pasiskirsto šviesa, sklinda garsas. BIM – tai priemonė pasiekti geresnės kokybės rezultatui, kurį galėtų matyti visi, tiek architektai, tiek užsakovai, tiek visuomenė.
– Kokie, Jūsų nuomone, yra pagrindiniai BIM privalumai skaitmenizuojant viešojo sektoriaus statybas?
– Jau ne vienerius metus projektuodami naudojant BIM matome visokeriopą naudą. Projektuotojai sukuria aukštesnės kokybės projektą, rangovai gali tiksliau įvertinti projekto kainą, visuomenė arba užsakovas gauna kokybišką produktą. Matant visų projekto dalių bendrą rezultatą prieš statant pastatą, galima išvengti didelės dalies nesusipratimų, klaidingų interpretacijų ir įsitikinti, kad projektas atitinka visų dalyvių lūkesčius.
– Kam turi pasiruošti architektai, kokie iššūkiai laukia šios profesijos atstovų skaitmenizuojant statybos procesus?
Statybos procesų skaitmeninimas nėra naujiena, dar 2014 m. buvo įkurta VŠĮ „Skaitmeninė statyba“, kuri dėjo dideles pastangas siekdama supažindinti ir paruošti Lietuvos projektuotojus Jūsų minimiems iššūkiams. Taip pat svarbu paminėti, kad universitetuose studentai jau retai kada naudoja tik 2D brėžinius. Savo idėjoms išreikšti jie pasitelkia skaitmeninius modelius, kurie yra pirmas žingsnis link BIM taikymo.
Architektams rekomenduočiau sekti „Skaitmeninės statybos“, „BIM-LT“ veiklą. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į Aplinkos ministerijos paskelbtus reikalavimus dėl BIM taikymo, kurie nuo 2021 m. sausio 1 d. bus privalomi.
– Ar architektai turėtų tapti statybos bendrovės dalimi, kad šie procesai vyktų sklandžiau?
– Architektai iš prigimties yra linkę būti laisvi ir nepriklausomi. Tikiu, kad architektai galėtų susigrąžinti lyderystę – tapti komandos vedliais. Kita vertus, architekto tapimas statybos kompanijos dalimi užtikrintų sklandesnį procesų veikimą, tačiau dėl pastatų specifikos statybų kompanijoms reikėtų specializuotis arba turėti didelę architektų komandą, kas, mano nuomone, yra per brangu.
– Kokį matote parankiausią tarpdisciplininio darbo modelį?
– Siekiant geriausio rezultato, manyčiau, tinkamiausias darbo modelis yra integruotas projektavimas (angl. IPD, Integrated Project Delivery). Šį metodą siūloma naudoti ir pastatams, siekiantiems gauti tvaraus pastato BREEAM sertifikatą. Didžiausias minėto metodo pranašumas, kad nuo pat projektavimo proceso pradžios jame dalyvauja nominuotas rangovas, kuris teikia pasiūlymus ir pastabas projektui. Tokiu būdu rangovas jau būna iš anksto susipažinęs su projektu ir išvengiame situacijos, kai, laimėjęs rangos konkursą, rangovas siekdamas tilpti į numatytą biudžetą, pradeda keisti projekto sprendinius, kas lemia išaugusią projekto kainą, klaidas ir statybos vėlavimus.
Įdomiausias naujienas sužinokite pirmieji – „Statyba ir architektūra“ Facebook puslapyje:
Dr. Regimantas Ramanauskas,
BIM vadovas, UAB „Invoke Shift“ vadovas
Būsimi BIM reikalavimai atvers naują galimybių etapą tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui. Viena iš problemų statybų sektoriuje yra ribotas informacijos dalijimasis tarp visų projekto dalyvių. Projektų rengimas BIM formatu ne tik iš dalies išspręs šitą problemą, bet ir paskatins glaudesnį bendradarbiavimą tarp užsakovo, projektuotojo ir rangovo. BIM taip pat padės lengviau ir anksčiau pastebėti projektų klaidas, tiksliau įvertinti statybinių medžiagų kiekį, atvers galimybę optimizuoti projektų rengimą keliant darbo našumą.
Nors neįmanoma tiksliai prognozuoti, kokie iššūkiai iškils dėl BIM privalomumo, bet tam tikriems aspektams jau galima ir reikėtų ruoštis. Pirmiausia reikėtų numatyti aiškias atsakomybes įmonės viduje, kas bus atsakingas už BIM diegimą ir valdymą. Neturint atitinkamos kompetencijos žmonių, iš anksto ieškoti, kas užpildys šią spragą, nes tinkamai įdiegti ir suvaldyti BIM procesą reikia laiko. Toliau reikėtų pasitikrinti, ar pakanka turimų programinės įrangos pajėgumų rengti kokybiškus BIM modelius, susitvarkyti susijusią informacinių technologijų infrastruktūrą. Į tai įeina ne tik modelio rengimo programos, bet ir duomenų mainų platformos. Žinoma, nepamiršti ir atitinkamų mokymų darbuotojams.
BIM nėra statinis procesas, jis nuolat kinta. Kadangi BIM atveria vartus visam sektoriui į skaitmenizacijos pasaulį, tikėtina, kad atsiras vis naujų inovacijų iš informacinių technologijų srities, kuriomis bus ieškoma būdų, kaip spręsti ateities problemas statybos sektoriuje. Todėl visiems statybų sektoriaus dalyviams reikėtų šiuo laikotarpiu išlikti atviriems naujoms iniciatyvoms ir bendradarbiavimui. Iššūkių gali kilti visiems, tiek užsakovui, tiek projektuotojams, tiek rangovui. Techninėms BIM problemoms yra konkretūs sprendimai, o likusioms reikės bendrų pastangų.
Leonas Jasevičius,
technikos direktorius (UAB „InfoEra”)
Jau priimti svarbūs nutarimai dėl privalomo BIM laikymo nuo 2021 m. sausio, Lietuvos nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus įsteigimo. Džiaugiamės, kad dalyvaudami „BIM-LT“ projekto patariamajame komitete galime prisidėti prie šių sprendimų priėmimo.
Pačioje statybų rinkoje irgi vyksta pokyčiai. Organizuojama daugiau BIM bendruomenę suburiančių renginių, o įmonės vis daugiau dėmesio skiria procesų tobulinimui, programinės įrangos sprendimams, darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Pastaruoju metu jaučiame padidėjusį užklausų skaičių BIM koordinavimo paslaugoms, BIM modelių kūrimo bei valdymo programinės įrangos mokymams. Šio sektoriaus įmonės vis aktyviau domisi vieningos aplinkos (CDE) sprendimais, taip siekdami užtikrinti efektyvesnį bendradarbiavimą, apsikeitimą informacija viso statinio gyvavimo ciklo metu.
Švietimo įstaigos taip pat nelieka nuošalyje. Jau dabar pritaikomos studijų programos, kuriami inovatyvūs projektai, pavyzdžiui, KTU „Jungtinis projektas“. Jo metu studentai dirba komandose ir atkartoja realių projektų procesus. Naudojamos BIM technologijos, juos konsultuoja verslo atstovai, BIM technologijų tiekėjai. Šiuo metu rinka yra išties labai aktyvi, vyksta nemažai pokyčių, o nauji reikalavimai bus papildomas katalizatorius.
Edita Seliavienė,
UAB „Designs Solutions“ („GRAPHISOFT“ „Archicad“ oficialus atstovas Lietuvoje) vadovė
Kasdien vykstantys modernizavimo procesai didina gyvenimo tempą, reikalauja darbą atlikti greičiau ir kokybiškiau. Programinės įrangos gamintojai taip pat dalyvauja šioje greitai besisukančioje naujovių karuselėje ir yra pažangos skatintojai. Kompanija „GRAPHISOFT“, 1984 m. sukūrusi programinę įrangą architektūriniam projektavimui „Archicad“, įžiebė BIM revoliuciją ir aktyviai dalyvauja jos plėtroje, yra organizacijos „OPEN BIM“ viena iš steigėjų. „GRAPHISOFT“ programinė įranga „Archicad“ viena pirmųjų įgyvendina naujausius „BuildingSMART“ aljanso keliamus reikalavimus BIM programinei įrangai. Tai, kad Lietuva šioje organizacijoje turi jai atstovaujančią VšĮ „Skaitmeninė statyba“, gali būti geras ženklas, kad mūsų šalies statybos pramonė yra kreipiama tarptautinių standartų linkme.
Didžiausias iššūkis diegiant naujoves yra žmonės ir žinios. Kad ir kokie puikūs būtų darbą palengvinantys įrankiai, svarbu turėti žinių ir noro juos panaudoti teisingai. Reikia kelti darbuotojų motyvaciją, skatinti žinių, naujovių prieinamumą. Vyriausybė sustiprino statybos sektoriaus specialistų motyvaciją mokytis ir taikyti BIM technologijas savo nutarimu dėl visuomeninių objektų projektavimo ir statybos skaitmenizavimo nuo 2021 metų. Labai gerai, kad BIM mokymus organizuoja VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kaip BIM sklaidos centras Lietuvoje. BIM mokymus taip pat galima gauti iš programinės įrangos gamintojų, nes jie suinteresuoti specialistų rengimu. Pavyzdžiui, kompanija „GRAPHISOFT“ sukūrė portalą learn.graphisoft.com, kuriame skelbiama informacija apie organizuojamus nuotolinius „BIM Manager“ mokymus ir daug kitų mokymuisi skirtų priemonių. Šiuose „GRAPISOFT“ organizuojamuose „BIM Manager“ mokymuose jau dalyvavo keletas Lietuvos įmonių.
Vyriausybė galėtų dar labiau sustiprinti BIM technologijų plėtrą Lietuvoje, skirdama finansavimą ir nustatydama mokestines lengvatas investicijoms į programinės įrangos įsigijimą arba nuomą, darbuotojų mokymus, aktyviai skleisdama informaciją apie galimybę jomis pasinaudoti. Taip pat būtina skirti deramą dėmesį mokymo įstaigų programų atnaujinimui ir dėstytojų kvalifikacijos kėlimui.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 rugpjūtis-rugsėjis
Norite spausdinto žurnalo tiesiai į namus?
PARTNERIO TURINYS
