Šiuolaikiniai tvarieji fasadai: pastato gyvavimo ciklas nesibaigia jį pastačius

Šiuolaikiniai tvarieji fasadai: pastato gyvavimo ciklas nesibaigia jį pastačius

GH2 Archinova Foto Norbert Tukaj 1
Unikalus fasadas apsaugo ir nuo triukšmo, kuris – aktuali problema didmiesčių centruose. Projekto autoriai – studija „Archinova“. Norbert Tukaj nuotr.

Pastaruosius kelerius metus investuotojai, architektai ir visuomenė vis intensyviau domisi žaliosios architektūros sprendimais. Per tuos metus buvo pritaikyta nemažai technologinių inovacijų, rinkai pasiūlyta naujų medžiagų ir sprendimų.

Apskritai stipriai pakito požiūris į tvarumą. Šiandien architektams ir rangovams ne tik tenka pagalvoti, kokias medžiagas rinktis, iš kur jų įsigyti, bet ir koks likimas pastato laukia po 50 ar 100 metų.

Tvarieji pastatai ir jų fasadai – kuo jie ypatingi?

Tvarūs, ekologiški žalieji pastatai, taip pat ir jų fasadai Lietuvoje apibūdinami kaip nekenksmingi sveikatai, ekonomiški ir energiškai efektyvūs, racionaliai vartojantys gamtos išteklius ir darantys minimalų neigiamą poveikį aplinkai. Taip pat tokie pastatai ir jų fasadai turi užtikrinti maksimalų komfortą žmogui. Visi šie kokybiniai kriterijai, pasak architekto Aleksandro Gvildžio, yra labai svarbūs, tačiau, kalbant apie fasadus, būtina paminėti ir architektūrinę, estetinę kokybę, objekto darnų santykį su aplinka.

Dar vienas reikšmingas aspektas – kas nutiks pastatui po kelių dešimtmečių? Architektas Rytis Kaminskas akcentuoja, kad, kalbant apie tvariuosius fasadus, labai svarbu atsižvelgti į tai, kad pastato gyvavimo ciklas toli gražu nesibaigia jį pastačius. „Vis dažniau apgalvojama, kas nutiks pasibaigus pastato tarnavimo laikui. Svarbus pastato funkcionavimo laikas, priežiūros ypatumai, kaip jis gali būti pritaikomas kitiems poreikiams: ar bus rekonstruojamas ir kokiu būdu tai galima padaryti, ar bus tiesiog nugriautas, perdirbtas, žaliavas panaudojant darkart. Svarbu paskaičiuoti, kokiomis sąnaudomis ir ištekliais tie pastatai bus atitinkamai atnaujinami arba išmontuojami“, – sako architektas.

Kokias medžiagas pasirinkti tvariesiems fasadams?

Šiuolaikiniams tvariesiems pastatams tinkamos medžiagos turi atitikti būtinuosius kokybinius reikalavimus: nedaryti neigiamo poveikio aplinkai, ilgai tarnauti, būti pristatomos racionaliu atstumu, t. y. vežant medžiagas iš jų gavybos iki surinkimo arba statybos vietos turi būti atsižvelgiama į transportavimo sąnaudas.

Fasadams naudojamas medžiagas galima suskirstyti į kategorijas: natūralias (mediena, betonas, keramika ar klinkeris ir kt.) ir sintetines. Klasifikuojant pastatų fasadų medžiagas gali būti išskiriama ir dar viena – perdirbtų medžiagų – kategorija. Manoma, Lietuva tokių išteklių ateityje turės pakankamai.

k29 Archinova Foto Paulius Gasiunas 3
k29 Archinova Foto Paulius Gasiunas 1
Verslo centras „k29“ – vienas ryškiausių šiuolaikinių tvariųjų fasadų pavyzdžių. Jame įdiegti pažangūs sprendimai, užtikrinantys komfortą ir leidžiantys sumažinti pastato išlaikymo sąnaudas. Projekto autoriai – studija „Archinova“. Pauliaus Gasiūno nuotr.

Iš esmės tvariesiems fasadams tinka visos šiuolaikinės medžiagos. Svarbu, kad jos būtų saugios, sertifikuotos. Pasak architektų A. Gvildžio ir R. Kaminsko, tik tiek, kad ne visais atvejais pasirinktos medžiagos bus optimalios. Čia ir galima įžvelgti architekto meistriškumą ir gebėjimą konkrečiu atveju pasirinkti tinkamiausias ir estetiškas žaliavas. Tiesa, dažnai prioritetas teikiamas natūralioms medžiagoms.

R. Kaminskas renkantis fasadų medžiagas dar pataria turėti omenyje šiltėjantį klimatą, vis agresyvesnę saulę ir klimato anomalijas. „Matome tikrai nemažai pavyzdžių, kai ganėtinai naujų pastatų fasadų spalva nublunka vos po 5 m. eksploatavimo. Tad fasadų medžiagos turi būti atsparios stipriam saulės poveikiui. Labiausiai jie veikia fasadines plokštes su dekoratyviaisiais elementais, dažytus paviršius. Dar vienas svarbus aspektas – rinkdamiesi fasadų medžiagas turime prisiminti, kad bet kada galime sulaukti ir labai šaltos žiemos“, – įsitikinęs architektas.

A. Gvildys mini, kad, priklausomai nuo pastato dislokacijos, gali būti projektuojamos viengubo, dvigubo arba hibridinio fasado sistemos (yra ir kitų Lietuvoje dar netaikomų tipų). „Dvisluoksnis fasadas, esant poreikiui, mažina garso ir oro taršą. Taip pat tokio tipo ventiliuojamasis fasadas turi teigiamą efektą pastato kevalo terminėms savybėms tiek žiemą, tiek vasarą“, – sako specialistas.

[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″  image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]

Projektuojant sandarius pastatus, reikėtų apskaičiuoti ir ženkliai padidinti šilumines atitvarų savybes, o ne ieškoti galingesnio šilumos prietaiso.

Renkantis tinkamiausias fasadų medžiagas nemažai įtakos turi vis storesnis šiluminės izoliacijos sluoksnis. Tad, jei pasirenkami ventiliuojamieji fasadai, nemenkas iššūkis – fasadus pakabinti. Vėlgi tam reikia inovatyvių sprendimų ir naujų medžiagų. Šie elementai neturėtų didinti šalčio tiltelių ir sukelti šilumos nuostolių. Pavyzdžiui, fasadams kabinti naudojami metaliniai elementai, kurie ir nulemia šilumos nuostolius. Tad vis dažniau pasirenkamos tvaresnės alternatyvos, pavyzdžiui, stiklo pluošto elementai.

S7 Archinova Foto Laimonas Ciulys 1
S7 Archinova Foto Archinova
S7 verslo centras atitinka tarptautinius žaliųjų pastatų reikalavimus. Projektuojant biurų kvartalą buvo siekiama, kad į patalpas patektų kuo daugiau natūralios šviesos. Projekto autoriai – studija „Archinova“. Nuotr.: Laimonas Ciūnys

Medinių fasadų renesansas ar eros pabaiga?

Tvariųjų fasadų kontekste kaip vietinė žaliava dažnai minima mediena. Tai tradicinė žaliava, plačiai naudojama nedideliuose projektuose. Medinių fasadų daugėja, tačiau nemažai iššūkių kyla pasirenkant konkrečios rūšies medieną ir ją nuo aplinkos poveikio saugančias priemones. Įrengiant medinius fasadus ypač aktuali ir darbų kokybė, technologinės rekomendacijos, fasado eksploatacija, atnaujinimas ir kt.

Kaip pažymi R. Kaminskas, mūsų šalyje dažnai mediniais fasadais nusiviliama: įrengti jie atrodo labai gražiai, tačiau medieną neišvengiamai veikia krituliai, ultravioletiniai spinduliai, todėl laikui bėgant ji papilkėja. „Estetiškai lietuviams dar sudėtinga priimti faktą, kad mediena keičiasi. Norime ir natūralios, ir kartu nekintančios žaliavos“, – pabrėžia architektas.

Šiuo metu dėl geresnių eksploatacinių savybių gana plačiai naudojama termiškai apdorota mediena. Beje, ji Lietuvoje negaminama, tad termomedienos negalėtume vadinti vietine žaliava. Brangesnėse individualiose statybose, visuomeninės paskirties pastatuose naudojama įvairių rūšių egzotinė mediena. Ji – kieta, turi daug dervų, taigi išlaikoma medienos geometrija, mediena nepūva, jai nereikia apsaugos priemonių.

Reikėtų paminėti ir degintą medieną, kuri apdorojama atvira liepsna: medieną saugo apanglėjusi dalis.

Manoma, kad specialiai apdirbta mediena bus plačiau naudojama tiek didesnių statinių fasaduose, tiek formuojant jų konstrukcijas (pavyzdžiui, CLT – angl. cross laminated timber).

Išskirtinė fasadų medžiaga – surenkamasis gelžbetonis

Viena geriausių vietinės kilmės žaliavų – gamykloje gaminamos surenkamojo betono arba gelžbetonio konstrukcijos. Tokie pastatai, pasak R. Kaminsko, sprendžia daug klausimų.

„Surenkamieji betono elementai kokybiškai pagaminami gamykloje ir surenkami jau atvežus į objektą. Tokiu būdu eliminuojama daug žmogiškųjų klaidų, kurių nepavyksta išvengti pastatą statant klasikiniu būdu, kai daug procesų atliekama statybų aikštelėje. Gelžbetonio konstrukcijas galima montuoti beveik visomis oro sąlygomis. Gelžbetonio konstrukcijos yra 100 proc. perdirbamos. Sumontavę trisluoksnę plokštę atliekame 3 darbus ir išsprendžiame 3 problemas: turime ir laikančiąją konstrukciją, ir šilumos izoliaciją, ir fasadą“, – pasakoja pašnekovas.

Ne vienas pastatas Lietuvoje jau pastatytas ar statomas naudojant surenkamąsias betono konstrukcijas. Pavyzdžiui, verslo centro „Business Garden Vilnius“ statybai panaudoti 3D tipo betono fasadiniai elementai. Po truputį projektuojami ir tokios konstrukcijos individualieji namai. Jų statyba – greita, sienų viduje instaliavimui jau yra paruoštos visos inžinerinės komunikacijos, taigi sutaupoma daug laiko.

02 GH3 Archinova Foto Norbert Tukaj 1
Verslo centro „Green Hall 2“ fasadas – su dvigubo stiklo fasadu, leidžiančiu tausoti energiją. Projekto autoriai – studija „Archinova“. Norbert Tukaj nuotr.
05 GH3 Archinova Foto Norbert Tukaj 2
GH2 Archinova Foto Norbert Tukaj 2

Būtinas tvariųjų fasadų komponentas – energinis naudingumas

Inžinerinių ir funkcinių sprendimų, tinkamų tvariesiems fasadams, yra daugybė. Kuriuos iš jų taikyti, vėlgi priklauso nuo konkrečios architektūrinės idėjos. Norint užtikrinti fasadų energinį naudingumą, svarbu pritaikyti daugybę technologinių ir inžinerinių sprendimų, kuriuos integruojant nepakenkiama pastato estetikai.

„Tvariems aukštos klasės visuomeninės ar administracinės paskirties objektų fasadams keliami itin aukšti funkcionalumo standartai. Fasadas turi būti išmanus – t. y. turėti aktyviąją saulės kontrolę, kuri yra protingo namo sistemos dalis“, – teigia architektas A. Gvildys.

Skirtingų tipų pastatų architektūra skiriasi, taip pat taikomi ir kitokie inžineriniai sprendimai. Tik verta paminėti, kad Lietuvoje pastaruoju metu suprojektuota daugiausia visuomeninės ir komercinės paskirties pastatų, atitinkančių aukščiausius BREEAM ar LEED tvarių pastatų vertinimo standartus.

Priklausomai nuo viso pastato oro vėdinimo ir kondicionavimo koncepcijos, šiuolaikiniai tvarieji fasadai gali sėkmingai automatiškai atvėsinti ir vėdinti fasadus. A. Gvildys pasakoja apie vieną tokį įgyvendintą projektą:

„Pavyzdžiui, mūsų suprojektuotame verslo centre „k29“ numatyta galimybė vasarą, naktį automatiškai atverti atrijaus stoglangio ir fasado langus. Taip sukuriamas kamino efektas ir pastatas išvėdinamas arba atvėsinamas nenaudojant elektros energijos. Fasadų plokštumos gali būti išnaudojamos kaip energiją generuojantys paviršiai (saulės elementai). Ypač elektros energijos generacijai prasminga išnaudoti vadinamojo penktojo fasado – stogo – plokštumas.“

Svarbiausia – įdiegti saulės kontrolės sistemas

Apie išteklių taupymą svarbu pagalvoti dar namo projektavimo metu. Kaip teigia architektas R. Kaminskas, visų pirma labai svarbu pastatą teisingai orientuoti pagal pasaulio šalis: pavyzdžiui, vienas patalpas – į pietų pusę, kitas – į šiaurės. Tačiau biurai statomi miesto sklypuose, kurie turi labai tankų užstatymą ir daugelį kitų, su pastato funkcijomis susijusių niuansų. Biurų pastatai daugiausia projektuojami stiklinių fasadų sistemų, dėl to ypač daug dėmesio reikia skirti apsaugai nuo saulės perkaitinimo. „Svarbiausia stabdyti saulę išorinėje pastato pusėje. Jei įsileidžiame saulę į vidų, kad ir kokie modernūs būtų vėsinimo bei vėdinimo įrenginiai, vidiniai langų uždengimo sprendimai ir kitos apsaugos priemonės, jos nebebus tokios efektyvios“, – patirtimi dalijasi architektas.

Saulei pastato išorėje blokuoti taikomos šiuolaikiškos automatizuotos ritininės užuolaidos, žaliuzės, lamelės, modernios langinės, stogeliai, konsoliniai fasado elementai, pergolės ir kt. Dažnai panaudojami kelių stiklų fasadai, patys langai – tamsinti, bet vien stiklas negali atstoti žaliuzių, ritininių užuolaidų ir kitų elementų (nebent jis būtų labai tamsus, tačiau šis sprendimas nėra efektyvus).

Tačiau R. Kaminskas ragina nepamiršti, kad Lietuvoje turime ir šaltąjį sezoną, kai saulės šiluma reikalinga siekiant sumažinti pastatų šildymo sąnaudas. Šilumą reikia išsaugoti, jos neišleisti iš pastato – tuomet prireiks mažiau energijos šildymui. Vėlgi išmaniosios sistemos reaguoja ir šilumą praleidžia tada, kada reikia. „Kai duris atveria koks naujas, kaip skelbiama, moderniausias biurų pastatas, visuomet ieškau tokiam pastatui būtinų elementų, pavyzdžiui, saulės kontrolės sistemų. Tačiau pažvelgus į kai kurių tų modernių pastatų fasadus jų nelabai matyti“, – pasakoja R. Kaminskas.

Vienas iš gerųjų pavyzdžių – verslo centras „Quadrum“: vos žvilgtelėjus puikiai matyti, kokie fasado elementai panaudoti: jie automatiškai reguliuoja saulės skverbimąsi į pastatą.

Tvariųjų fasadų ateitis – kokia ji?

Ateityje tvariųjų fasadų medžiagoms gaminti dar plačiau bus naudojamos perdirbtų produktų žaliavos.

Dar aktyviau bus domimasi želdintų fasadais. Tai siejama su klimato atšilimu: natūraliai išpopuliarės apželdintų fasadų sistemos. Manoma, didesnio dėmesio sulauks ir žalieji stogai.

Statant visuomeninės ir komercinės paskirčių objektus Lietuvoje retai naudojama medžiaga – natūralus aukštos kokybės akmuo. Tai ne vietinės kilmės produktas, bet jis tikrai galėtų būti naudojamas Lietuvos architektūroje plačiau, ypač turint omenyje, kad klasikiniai medžiagų formatai didėja, medžiagos tampa lengvesnės ir leidžia architektams laisviau interpretuoti, kurti. Pavyzdžiui, minėtasis akmuo ženkliai suploninamas, pagaminamos didelių gabaritų plokštės.

Tikėtina, kad dar intensyviau tvariųjų fasadų apdailai bus naudojama mediena.

[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2020 spalis

Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?

Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!

[/su_note]
Temos: Aleksandras Gvildys, Rytis Kaminskas, tvarieji fasadai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai