Neseniai verslo grupės „Vilniaus prekyba“ bendrovė „Akropolis group“ praplėtė savo veiklos teritoriją – Rygoje atidarytas pirmasis „Akropolis“. 98 tūkst. kv. m ploto prekybos centras įkurtas istorinėje buvusio Kuznecovo porceliano fabriko teritorijoje.

[su_quote]Be plytų, interjere įkomponuota ir daugiau teritorijos istoriją primenančių detalių: porcelianiniai arbatinuko formos šviestuvai, eksponuojamos gamybos procese naudotos originalios gaminių formos, fabriko istoriją primena galerija.[/su_quote]

Latviškojo „Akropolio“ („Akropole“) idėja – į pastatą įkomponuoti istorinį buvusio fabriko paveldą, todėl prekybos centro išorėje palikti nenugriauti kaminai, o vidus dekoruotas senamiesčio stiliaus pastatų apdailai naudojamomis plytomis iš buvusios gamyklos, kuri buvo išardyta.

„Akropolio“ pastatas atkartoja porceliano gamybos procesą, kuris susideda iš gaminių formavimo, jų deginimo ir glazūravimo. Dėl šios priežasties prekybos centras susideda iš trijų sujungtų pastatų, atspindinčių kiekvieną iš šių procesų.

Be plytų, interjere įkomponuota ir daugiau teritorijos istoriją primenančių detalių: porcelianiniai arbatinuko formos šviestuvai, eksponuojamos gamybos procese naudotos originalios gaminių formos, fabriko istoriją primena galerija.

180 mln. eurų kainavusio pastato interjero kūrėjai – latvių projektavimo biuras „8.A.M.“. Kalbame su interjero autoriumi Eduardu Beernaertu.

Kokia yra „Akropolio“ pastato architektūrinė idėja?

Prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ yra nauja labai svarbi viešoji vieta rytinėje Rygos dalyje. Ji tarnauja kaip šiuolaikinė miesto turgaus aikštė, kur galima ne tik apsipirkti ar gerai praleisti laiką, bet ir svarbiausia – patenkinti buvimo tarp žmonių, bendravimo troškimą. Ši idėja apibrėžė pagrindinius pastato architektūrinius principus.

„Akropolis“ buvo pastatytas buvusioje Kuznecovo porceliano fabriko teritorijoje. Kaip bandėte išsaugoti šios istorinės vietos atmintį?

Nors senieji gamyklos pastatai buvo jau seniai nugriauti, ši vieta visiems žinoma kaip Kuznecovo porceliano fabrikas. Kai pradėjome pastato statybas, radome daug originalių plytų, taip pat statybvietėje liko išsaugoti du istoriniai fabriko kaminai. Prekybos centro „Akropolis“ pastatų išdėstymas atspindi istorinį gamyklos kompleksą, o ypač – originalaus tūrio pastatas šlaitiniu stogu, pastatytu iš šiuolaikinių, pramoninį stilių atkartojančių plytų. Pagrindiniai architektūriniai objektai – trys šiuolaikinio dizaino pastatai, kurių architektūriniame dizaine kaip akcentas panaudotos originalios Kuznecovo fabriko plytos. Dizaine taip pat išsaugoti originalūs iš geležies išlieti stulpai.

Kokie architektūriniai sprendimai buvo panaudoti?

Pastatas išsiskiria aiškiomis ir švariomis formomis, užpildytomis didelių erdvių. Įvairios erdvios pastato dalys skirtos proporcingai atskirti ilgą pastato fasadą. Interjero pagrindinis tikslas – sukurti „aiškų“ miestą, pasižymintį unikalia parduotuvių išore. Siekiant, kad „Akropolio“ lankytojas kuo mažiau jaustųsi esantis nenatūralioje aplinkoje, įrengtos aukštos lubos ir dirbtinės dienos šviesos lempos bei išgauta daug natūralios šviesos.

Koks yra pastatų komplekso išdėstymas?

Pastatas išdėstytas taip, kad jame būtų galima judėti ratu. Jame yra dvi pagrindinės alėjos, sujungtos vadinamosios Kuznecovo galerijos tarp jų. Prekybos centras suskirstytas į tris zonas. Viena jų yra dviaukštis pastatas, kuriame yra kino salės ir laisvalaikio centras „O’Learys“, vidurinioji, istoriją atkartojanti dalis, glaudžia restoranus ir kavines, o paskutiniame vieno aukšto pastate įsikūręs prekybos centras „Maxima“. Devynaukščiame statinyje įsikūrę „Akropolio“ biurai.

Kaip buvo suprojektuotas pastato interjeras?

Interjero koncepcijos autorius – britų dizaino biuras „Benoy“. Kuriant interjero idėją, buvo atspindėtas porceliano gaminimo procesas, sugulęs į tris interjero zonas: formavimo, glazūravimo ir deginimo, sujungtas modernia industrinės elegancijos idėja. Formavimo zona įkūnija drąsias formas ir „stiprią“ geometriją, glazūravimo – kontrastą, apšvietimą, šviesos ir šešėlių žaidimą, o deginimo – skaidrumą, netobulumą, atspindį.

Kokios apdailos medžiagos buvo panaudotos?

Tiek eksterjere, tiek interjere buvo panaudotos „tikros“ medžiagos su aiškia tekstūra: keraminės plytelės, granitas, plytos, stiklas, aliuminis, nerūdijantysis plienas.

Kaip buvo sukurtas pastato eksterjeras?

Pastato eksterjere naudojamos trys pagrindinės medžiagos: pagrindinis pastatas – iš keraminių plytų, kurios išgraviruotos atsitiktine tekstūra, vidurinis pastatas – iš plytų ir aliuminio plėvelės, skirtos techniniams fasadams. Vienijanti įėjimų ir biurų pastato medžiaga – stiklas. Daugiausia buvo naudojamos dviejų spalvų medžiagos – tamsiai pilka (keramikos ir aliuminio tinkleliai) ir Cooper Brown (biurų pastato fasado keramikos, plytų ir aliuminio plokštės).

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 gegužė.

Taip pat skaitykite: