Žinią, kad po bemaž dvidešimt metų užsitęsusių diskusijų Lukiškių aikštė pagaliau virs reprezentacine ir sykiu – miestiečių poilsiui atvira žaliąja erdve, pakeitė kita – Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) neleidus tęsti derybų su Lukiškių aikštės konkurso pirmosios vietos laimėtoju, bus skelbiamas dar vienas konkursas. Vis dėlto Aplinkos ministerija pabrėžia: esminės nuostatos – suderinti reprezentacinę ir rekreacinę funkcijas – nepakis.
Po verdikto – naujas konkursas
Valdžios planą sutaupyti, tačiau 2018-aisiais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, savo dispozicijoje turėti sutvarkytą Lukiškių aikštę sujaukė VPT sprendimas pasikeitus konkurso sąlygoms neleisti tęsti derybų techniniam projektui rengti su pirmosios vietos laimėtoju, o tai reiškia viena – reikės skelbti naują Lukiškių aikštės konkursą. Konstatuota, kad keliskart mažesnė darbų sąmata, negu buvo numatyta pirminiame projekte, siūlymai atsisakyti įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir projektą įgyvendinti etapais nėra 2011-aisiais konkursą laimėjusio projekto korekcija – tai yra naujas projektas.
Anot aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patarėjo architekto Algirdo Žebrausko, iškilo ir autorių teisių kolizija, mat Vyriausybės komisijai paprašius projektuotojų (pirmųjų trijų vietų laimėtojų) pakoreguoti siūlymus atsižvelgiant į kelissyk sumažėjusį finansavimą Paleko ARCH studijos projektas „Ramybė“ (autoriai – Rolandas Palekas, Petras Išora, Bartas Puzonas, Alma Palekienė, Matas Šiupšinskas, Sabina Grincevičiūtė) priartėjo prie antros vietos projekto „Rėdos ratas“ sprendinių (autoriai – Gintaras Čaikauskas, Alicija Grigūnienė, Linas Naujokaitis, Urtė Naujokaitytė, Tomas Segalis, Virginija Venckūnienė).
Sutarti su konkurso pirmosios vietos laimėtojais – Paleko ARCH studija – kad ši projekto autorių teises padovanotų Vilniaus miestui, o tai padėtų sutaupyti daug laiko realizuojant projektą, irgi nepavyko. Tad siekiant Lukiškių aikštę pradėti tvarkyti 2016 metais, o paminklą pastatyti iki 2018-ųjų, liko skubiai skelbti naują konkursą. Lukiškių aikštės žemė panaudai perduota Vilniaus miesto savivaldybei, tad ir konkursą organizuos ji. Pakartotinai jis bus skelbiamas pagal naujai suformuotas sąlygas, taip pat atsižvelgiant į numatytą projekto finansavimą (iki 2 mln. eurų vietoj planuotų 11 mln. eurų).
Esminiai akcentai sudėlioti
Nors Lukiškių aikštės sutvarkymo darbų pradžios data ir vėl atidedama, sprendimu turėti reprezentacinę, rekreacinę ir memorialinę erdvę mieste nebeabejojama, patikino A. Žebrauskas. Aplinkos ministro patarėjas sutinka, kad skirtų lėšų tokiai didelei erdvei sutvarkyti per maža.
„Dalis pinigų bus suteikiama inžinerinei daliai – tam, be ko negali egzistuoti aikštė. Didelėje teritorijoje gausu želdinių, kuriuos čia, vienoje iš nedaugelio rekreacijos zonų miesto centre, numatyta išsaugoti. Taip pat privalu atlikti archeologinius tyrimus – vien šiems darbams gali prireikti pusės numatytos sumos. Tačiau šiai miesto erdvei labai svarbus postūmis, pasikeitimas, o procesui įsibėgėjant gali atsirasti ir netikėtų galimybių“, – įsitikinęs pašnekovas.
Šiandien reprezentacinę funkciją atlieka Katedros, S. Daukanto, Nepriklausomybės aikštės.
