Rekonstruotame XIX a. pastate Vilniuje įsikūrė startuolių centras „Tech Loft“ (1)

Renovacija yra tvarios miesto plėtros sudedamoji dalis, nes renovuoti yra tvariau nei naujai statyti – sunaudojama mažiau medžiagų, kartu mažiau teršiama aplinka. Kita vertus, renovacija yra sudėtingesnė, reikalaujanti daugiau kruopštumo ir atidumo. Taip pat ji kupina netikėtumų tiek projektuotojams, tiek rangovams. Bet verta pamačius galutinį rezultatą – ji pateisina įdėtą darbą, atverdama netikėtus sluoksnius ir nestandartines erdves.

Startuolių centro „Tech-Loft“ projekto pirmtakas, startuolių centras „Tech-Park“, įrengtas rekonstruotuose istoriniuose Sapiegų rūmų komplekso pastatuose, prieš tai buvusioje ligoninėje, sulaukęs palankių vertinimų tiek iš architektų, interjero dizainerių, tiek iš plačiosios visuomenės, įkvėpė ir paskatino jo vystytojus bei projektuotojus žengti antrą žingsnį.

„Su vystytoju Dariumi Žakaičiu jau buvome įgyvendinę Vilniaus „Tech-Parko“ projektą, kuris sėkmingai veikia, ir vystytojas jautė poreikį nestandartinių biuro erdvių, tad šis pastatas ir buvo jo pasirinktas kaip tam tikra „Tech-Parko“ tąsa Vilniaus Naujamiestyje. Užsakovo užduotis buvo šį buvusį ūkinį pastatą paversti gyvybingu, patraukliu biurų centru su bendradarbystės erdvėmis. Buvo orientuojamasi į jaunas informacinių technologijų įmones, startuolius“, – sako projekto autorius, studijos „A2SM“ architektas Aurimas Sasnauskas.

Rekonstrukcijos iššūkiai ir privalumai

Kiekvieną kartą rekonstruojant seną pastatą tenka prisitaikyti prie tam tikrų duotybių, vykstant statyboms taip pat atsiranda nenumatytų „atradimų“, tad tenka greitai ieškoti sprendimų. „Tačiau kartu rekonstrukcija tampa įdomiu iššūkiu, kada tenka ieškoti geriausio kelio, spraudžiantis į esamus rėmus“, – teigia architektas.

Senojo pastato charakterio išryškinimu paremta architektūrinė koncepcija

Statinys, kuriame įsikūrė naujasis startuolių centras, anksčiau buvo ūkinis dviejų aukštų pastatas, statytas pačioje XIX a. pabaigoje, o XX a. ne kartą rekonstruotas – didintas pastato tūris, pakeistos perdangos, stogas. Prieš tai šis pastatas buvo naudotas sandėliavimui. Paskutinės rekonstrukcijos vyko 1994-aisiais, vėliau, 2010 m., buvo parengtas rekonstrukcijos į administracinį pastatą projektas, pradėtos statybos, pakeisti langai, įrengti laiptai, liftas, tačiau šis projektas nebuvo iki galo įgyvendintas.

Architekto teigimu, teko prisitaikyti prie esamos statinio struktūros – konstrukcinių elementų, tūrio, langų ritmo, tam tikrų, iš senesnių rekonstrukcijų likusių elementų (pagrindinės laiptinės su liftu), tačiau kartu ir neslėpti pastato istorijos. Kai kuriuos elementus teko stiprinti ar papildyti, tačiau išliko buvusios mūrinės sienos, monolitinės ir dalis metalinių kolonų, esami laiptai.

„Daugelyje vietų atvėrėme senas konstrukcijas, sienas. Buvo noras rekonstruoti taip, kad jaustųsi ir senojo pastato dvasia, tačiau matytume, kad tai yra šių dienų rekonstrukcija. Tad atsirado ir tam tikrų naujų pastato elementų – nedidelis pirmo aukšto priestatas, vitrininis langas trečiame ir mansardiniame aukšte, stogo korekcija“, – pasakoja pašnekovas.

Pirmame aukšte – bendro naudojimo erdvė

Antras, trečias ir mansardinis pastato aukštai projektuoti kaip universalios biurų erdvės, kurias būtų galima pritaikyti tiek didesniems, tiek mažesniems biurams. Pirmas aukštas yra atviresnis – čia, prie Algirdo gatvės, buvo suprojektuota kavinės erdvė, pastato centre – nedidelė renginių ir konferencijų salė, už jos – bendradarbystės zona.

„Mansardiniame aukšte, kuriame numatytos biuro patalpos, buvo tik „velux“ tipo stoglangiai, todėl siekėme rasti vietos ir langams, pro kuriuos būtų galima matyti aplinką akių lygyje. Iš šio poreikio ir atsirado vitrininio lango, kuris tapo ir nauju, matomu fasado elementu, idėja“, – sako architektas A. Sasnauskas. Taip pat mansardiniame aukšte stogo nuolydis virš pagrindinės laiptinės ir lifto buvo nepakankamas, kad būtų galima pakilti į šį aukštą. Teko rasti sprendimą keičiant stogo dalį, kartu suformuojant ir įtrauktą balkoną, kuris tapo labai mėgstama vieta mansardinio aukšto biuro darbuotojų.

Ypatingas fasado detales padiktavo buvę pastato elementai

Anot architekto, galima išskirti tris naujas fasado dalis, kurios atsirado tiek dėl funkcinių, tiek dėl estetinių priežasčių. Viena jų – pirmo aukšto priestatas (matinio stiklo dėžutė). Senojo pastato sienos pirmame aukšte stiprintos papildomais mūriniais kontraforsais, kurie buvo gana aktyvūs fasade.

„Nors jie ir atsiradę gerokai vėliau, ardyti jų negalėjome, tad teko ieškoti kelių, kaip juos vizualiai „panaikinti“. Taip atsirado pirmo aukšto priestatas, tapęs nauju fasado elementu, nukreipiančiu lankytojus link pagrindinio įėjimo, kartu čia suprojektavome pirmo aukšto bendradarbystės erdvės virtuvėlę, kuri sukuria kiek kitokią atmosferą nei darbo erdvė. Vadinamosios dėžutės apdailai pasirinkome stiklo profilito apdailą – tai gana santūrus, tačiau, kita vertus, nestandartinis sprendinys“, – pažymi pašnekovas. Taip pat architektas pabrėžia ir kitus fasadą pagyvinančius elementus: vitrininį langą ir balkoną.

Vitrina mansardiniame aukšte, kaip jau ir minėta, atsirado siekiant šiame aukšte įrengti langą akių lygyje. Architektai pasiūlė vitrininį langą, vizualiai sujungiantį trečią ir mansardinį aukštus. Ši vitrina tapo atpažįstamu ir charakteringu fasado elementu žvelgiant į pastatą iš tolimesnių perspektyvų, tarkim, Kauno ir Algirdo gatvių sankryžos.

Balkonas mansardiniame aukšte įrengtas siekiant patekti į mansardinį aukštą pagrindine pastato laiptine, nes buvęs stogo nuolydis neleido suformuoti patogaus įėjimo šioje vietoje. Tad, ieškant tiek funkcinių, tiek estetinių problemos sprendimų, teko „atlenkti“ dalį stogo, kartu atveriant ir nemažą balkoną po stogu, kurį dabartiniai mansardinio biuro nuomininkai sėkmingai išnaudoja.

Svarbiausios architektūros, interjero ir paveldo naujienos – nepraleiskite!

[mailpoet_form id="8"]

Apdailos medžiagos – artimos buvusioms

Pastatas – monochrominis, dažytas labai šviesiai pilka spalva. Šviesus pastatas Vilniaus Naujamiesčio aplinkoje tampa matomas ir išsiskiria iš aplinkos. Jo fasado apdailos medžiagos artimos buvusiam pastatui: tinkas nuo Algirdo gatvės pusės, dažyta plyta – vidinio kiemo pusėje. Pirmo aukšto priestato apdailai panaudotas stiklo profilitas – matinio stiklo apdaila. Stogui parinkta valcuota skarda. Sumontuoti aliuminio rėmo langai.

Išnaudoti esamus buvusio pastato elementus – tvaru

Architektams pavyko sėkmingai išsaugoti ir į naująjį pastatą integruoti tai, kas įmanoma. „Išnaudojome tai, kas buvo: seną liftą, senas konstrukcijas, tam tikrus pastato elementus. Net seni mediniai vartai taip pat panaudoti fasade. Efektyvios inžinerinės sistemos išpildo pastato vidaus poreikius, visame pastate suprojektuotas LED apšvietimas“, – pasakoja architektas.

Įmonės „Narbutas Lietuva“ komanda rūpinosi darbo vietų, posėdžių, renginių, konferencijų salių, drabužinių baldų sprendimais. Išskirtinis akcentas projekte skirtas darbo vietų ir posėdžių stalams, kurie interjere išsiskiria ne tik neįprastu dizainu, bet ir spalvomis. Šiame unikaliame projekte įgyvendinta nemažai nestandartinių, drąsių sprendimų, naudojant specifinį baldų medžiagiškumą, kuris prisidėjo prie interjero autentiškumo.

Anot įmonės „Elneda“ atstovų, projektas buvo sudėtingas, nes pastate visur atviros lubos, todėl reikėjo daug dėmesio skirti estetikai. Daug sprendimų buvo priimta tiesiog objekte, nes pastatas senas ir reikėjo prisitaikyti prie jo perdangų, sijų ir sienų. Patalpose sumontuotos radiatorinė šildymo, VRF vėsinimo, rekuperatorinė vėdinimo ir visos pastato elektros, kompiuterinių tinklų bei automatikos sistemos. Daug dėmesio skirta estetiniam grožiui montuojant apšvietimo elementus.

Mažoji bendrija „Viatona“, atliekanti inžinerinių tinklų, gatvių ir aplinkos įrengimo darbus, startuolių centro „Tech-Loft“ kieme pakeitė susidėvėjusį asfaltą nauja betoninių trinkelių danga. Bendrovė atliko ir kitus pagrindinius aplinkos tvarkymo darbus siekdama, kad startuolių centro kiemas būtų patogus naudoti.

Startuolių centrui bendrovė pagamino ir sumontavo naujus langus, vitrinas ir duris iš „Reynaers Aluminium“ profilių sistemų. Šiame objekte „Aliustiklo“ kolektyvas stengėsi įgyvendinti visas architektų vizijas. Stiklinimui panaudoti trijų stiklų grūdintojo stiklo paketai su didele šilumos varža, o išoriniai stiklai turi saulės energijos pritekėjimą kontroliuojančią daugiafunkcę dangą. Taip pat įmonė pagamino ir sumontavo priešgaisrinius langus ir duris su motorinėmis spynomis. Langų rėmai su anoduotu paviršiumi ir šukuotojo aliuminio tekstūra pabrėžia pastato industrinį charakterį. Biurų aliuminio ir stiklo vidaus pertvaros turi integruotas medines durų varčias, imituojančias pušies tekstūrą.

Šiame objekte kuriant nestandartinius baldus buvo naudotas unikalus medžiagų derinys – kietumas derinamas su minkštumu, tai, kas sena, su nauju, siekiant sukurti modernų dizainą išskirtinėje aplinkoje. Nestandartinių baldų gamyba rūpinosi „Solid Supply“ – nestandartinių baldų projektų valdymo bendrovė, dirbanti su apgyvendinimo, prekybos, viešųjų erdvių ir biurų projektais Lietuvoje ir užsienyje. O projektą vystantiems klientams ji tapo kompetencijų centru, ekspertu, patarėju dėl baldams naudojamų medžiagų ir jų tarpusavio derinimo. Sėkmingai ir laiku įgyvendintas projektas padėjo užmegzti stiprius santykius su profesionaliais, aukštos kvalifikacijos ir šiuolaikiško požiūrio architektais ir nekilnojamojo turto vystytojais.

Dar ankstyvame projektavimo etape bendrovė „Gaudrė“ turėjo galimybę prisidėti prie startuolių centro „Tech-Loft“ projekto ir kartu su „A2SM“ architektų komanda rinkti geriausius apšvietimo sprendinius, derančius tiek interjere, tiek fasade. Atsižvelgiant į šviesos poreikį, erdves, interjerą, buvo panaudoti standartiniai bendrovės ilgamečių partnerių šviestuvai, taip pat „Gaudrės“ standartiniai gaminiai. Negana to, teko suprojektuoti ir pagaminti būtent šiam projektui skirtus naujus šviestuvus. Bendrovės komanda pelnytai didžiuojasi rezultatu – bendra šviestuvų integracija projekte ir sėkmingu bendradarbiavimu su užsakovu, architektais ir rangovais.

PARTNERIO TURINYS

• Temos: A2SM, Aurimas Sasnauskas, Tech Loft